Atėjus žiemai ir kelius vis dažniau padengiant plikledžiui ar pirmajam sniegui pasipila avarijos – dalis vairuotojų per metus, regis, pamiršta, kaip saugiai vairuoti slidžiame kelyje. Slidi kelio danga iššūkiu tampa ne tik pradedantiesiems, bet ir patyrusiems vairuotojams, mat vairavimas šaltuoju metų laiku reikalauja specifinių žinių ir praktikos.
Žinovai pabrėžia, kad daugeliui trūksta tinkamų įgūdžių ir gebėjimo atpažinti pavojingus atvejus, todėl būtina arba mokytis saugaus vairavimo slidžiame kelyje, arba vengti sudėtingų sąlygų.
„Visų pirma, tai mes nemokame važiuoti slidžiu keliu. Gali pamiršti tai, ką kažkada žinojai, tačiau per metus nepamirši to, ko ir nemokėjai. Norint tokiomis sąlygomis nepasimesti, visų pirma reikia arba kiekvienam individualiai mokytis vairuoti sudėtingomis sąlygomis, mokytis slydimo valdymo, važiuoti taip, kad automobilis nepaslystų arba tiesiog vengti sudėtingų vairavimo sąlygų“, – sako buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas.
Plikledis dažniausiai susidaro aukščiausiose vietose, kurios pirmos atšąla ir yra labiausiai veikiamos vėjo – apledėti ypač linkę tiltai ir viadukai. Miestuose ledo susikaupimo rizika padidėja sankryžose, staigiuose posūkiuose ar nuokalnėse.
Be to, kelio atkarpos slidžios dažnai pasidaro ne tik dėl itin žemos temperatūros, bet ir esant stipriai pūgai. Tokiais atvejais sniego sluoksnis nuolat spaudžiamas pravažiuojančių transporto priemonių ir prispaustas prie kelio paviršiaus gali įgauti ledinį pavidalą, o temperatūrai dar labiau nukritus – sustingsta į pavojingą slidų sluoksnį.
Mokytis ir praktikuotis arba vengti
Mokymasis vairuoti ekstremaliomis sąlygomis apima daugybę įvairiausių situacijų, tačiau, anot vairavimo eksperto, lengviausia visų pirma yra išmokti slidžiame kelyje tiesiog nepaslysti.
„Žinoma, galima nevažiuoti slidžiais keliais, jei apie juos žinome, galime nevairuoti tomis dienomis, kai oro sąlygos prastos, kai didelė tikimybė, kad bus slidu. Tai padaryti gana lengva, juk miestuose apskritai retai kada būna slidu ir tai nesunku numanyti. Dažniausiai nepasirenkame saugaus greičio, o kai paslystame vadovaujamės logika – kaip jau dievas duos“, – sako A. Pakėnas.
Žiemą kelio dangos būklė nuolat kinta, todėl vairuotojams itin svarbu stebėti oro temperatūrą ir atidžiai įvertinti, ar yra apledėjimo tikimybė. Prieš kelionę įvertinus kelio būklę galima iš anksto pasiruošti ir pritaikyti vairavimo stilių – šių įgūdžių įmanoma įgyti tik nuosekliai praktikuojantis.
„Pagrindiniai patarimai yra paprasti: sumažinti greitį, nedaryti staigių judesių, staigiai nestabdyti, laikytis saugaus atstumo. Slidžiame kelyje viską reiktų daryti atsargiau, lėčiau ir ramiau“, – teigia vairavimo instruktorius.
„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui „Spinter Research“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad didžiausiais pavojais keliuose lietuviai laiko būtent prastą kelio būklę, oro sąlygas, vairavimo įpročius ir automobilių techninę būklę.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas pabrėžia ir vairuotojų atsakomybę bei dėmesingumo svarbą esant sudėtingoms eismo sąlygoms.
„Svarbu nepamesti savitvardos, neskubėti ir išlikti tolerantiškiems kelyje, ypač kai vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės dėl slidžios kelio dangos ar prasto matomumo sningant,“ – teigia R. Viršilas.
Anot jo, projektu norima paskatinti vairuotojus žiemai pasiruošti atsakingai. Jis taip pat pažymi, kad įmonėje vykdomos vairavimo įgūdžių tobulinimo iniciatyvos.
„Savo vairuotojams nuolat organizuojame mokymus, kuriuose jie atnaujina žinias apie vairavimą įvairiomis oro ir kelio sąlygomis. Periodiškai atnaujinami įgūdžiai padeda vairuotojams geriau pasiruošti žiemos iššūkiams ir leidžia kelyje nesutrikti, taip prisidedant prie bendro eismo saugumo”, – priduria R. Viršilas.
Technologijos padeda, kai jomis mokama naudotis
Daugelis šiuolaikinių automobilių turi specialias sistemas, kurios slidžiame kelyje automobiliui padeda išlikti stabiliam, tačiau, kaip teigia A. Pakėnas, tik retas supranta, kaip šios sistemos veikia ir geba išnaudoti jų privalumus.
„Norint mokėti jomis pasinaudoti taip pat reikia treniruočių, bandymų. Žinoma, pačios sistemos vairuotojams padeda tyliai, sistemos veikia, tačiau viskam yra ribos. Net su pačiu naujausiu automobiliu ir geriausiomis padangomis slidžiu keliu nevažiuosite lyg vasarą“, – teigia pašnekovas.
Panašūs įsitikinimai, pasak A. Pakėno, sklando ir apie keturių varančiųjų ratų sistemą turinčius automobilius, kurių populiarėjant miesto visureigiams šalies keliuose smarkiai padaugėjo. Vis dėlto pašnekovas teigia, kad tikime stereotipais neva tokie automobiliai neslysta, neklimpsta ir įveikia bet kokias ekstremalias sąlygas.
„Nusipirkę patį geriausią nešiojamąjį kompiuterį pasaulyje jūs automatiškai netapsite geru IT specialistu. Tas pats ir su automobiliais, turinčiais keturis varančiuosius ratus – jie nieko patys savaime kelyje nedaro. Man yra tekę mokymus vesti su įvairiausiais automobiliais ir, patikėkite, tikrai ne kiekvienas vairuotojas, kai jį pastatome į sudėtingą padėtį, džiaugiasi keturiais varančiaisiais ratais. Vairuoti tokį automobilį sudėtingomis sąlygomis taip pat reikia mokytis. Išmokus – tai puikus įrankis“, – sako A. Pakėnas.
