Didžiausią pavojų keliuose lietuviams kelia išgėrę vairuotojai, prasta vairavimo kultūra ir kelių būklė, atskleidė apklausa. Vairavimo profesionalai teigia, kad neretai stokojame įgūdžių, kurie eismo įvykių išvengti padėtų bent jau važiuojant prastos kokybės keliais ar esant blogoms oro sąlygoms, tačiau pagrindinis vaistas nuo visų pavojų – mažesnis greitis.
„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad daugumos respondentų (77 proc.) manymu, didžiausią pavojų keliuose kelia alkoholio kiekis vairuotojų kraujyje.
Apklausos dalyvių nuomonę atspindi ir statistika. Per pirmąjį 2024-ųjų metų pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės šalyje žuvo 4, o sužeista net 111 asmenų.
Vis dėlto gyventojai pavojų keliuose mato kur kas daugiau. Ne ką mažiau jų (66 proc.) išskyrė ir vairavimo kultūrą, 60 proc. įvardijo kelio būklę, 51 proc. – oro sąlygas. 46 proc. mano, kad saugumui kelyje didelę įtaką turi vairuotojų įpročiai ir tradicijos, 45 proc. – automobilių techninė būklė.
Jei vairavimas išgėrus ir nekultūringas elgesys kelyje yra savaime suprantami pavojų keliantys veiksniai, tai kur kas daugiau diskusijų gali kelti kelių kokybė ir oro sąlygos, sako buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas.
„Be abejo, eismo sąlygos prastos visų pirma gali būti dėl natūralaus kelio nusidėvėjimo – duobių, žvyro, provėžų ir pan. Kitas dalykas, kai tą kelią pablogina oro sąlygos – lietus, sniegas, plikledis, purvo sluoksnis. Žmonės abiem atvejais kelio dažnai neįvertina arba į kelią nė nežiūri, nes pirmiausia mums rūpi komforto savybės važiuojant – kad kelias būtų lygus ir nepurtytų automobilio“, – sako vairavimo instruktorius.
Pataria tiesiog sumažinti greitį
Jo nuomone, daugybės eismo įvykių išvengti būtų galima tiesiog sumažinus greitį, kai pastebima, kad eismo sąlygos yra prastesnės nei įprasta.
„Žmonės bijo prastesnių sąlygų, tačiau mažai kas galvoja, kad joms suprastėjus visų pirma reikia mažinti greitį. Dažnai dėmesys kreipiamas tik į tai, ką reikės daryti, kai mašina paslys, ją sumėtys, tačiau nemąstoma apie tai, ką reiktų padaryti, kad taip nenutiktų“, – sako A. Pakėnas.
Anot jo, valstybė galbūt neturi tiek pinigų ar jų tiek neskiria, kad keliai būtų remontuojami ir idealiai valomi, tad atsakomybės turime imtis patys.
„Viskas priklauso nuo mūsų prioritetų – ar norime užsitikrinti saugumą, ar nepaisant pavojų važiuoti ne mažesniu nei maksimalus leistinas greitis. Reikia pasirinkti strategiją – nepatekti į bėdą ar vyniotis iš jos tuomet, kai jau patenki. Aš manau, kad geriausias požiūris yra nepatekti į tokią situaciją“, – svarsto pašnekovas.
Už saugumą kelyje atsakingi esame visi
Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas pastebi, kad saugūs kelyje būsime tik tuomet, kai atsižvelgsime į visus apklausoje gyventojų išvardintus saugaus eismo veiksnius.
„Negalime daryti įtakos kelio būklei ar oro sąlygoms, greičiausiai niekaip nepamokysime ir nedrausmingų, agresyvių vairuotojų, tačiau galime pradėti nuo savęs – investuoti į įgūdžių gerinimą, sumažinti greitį, pykti ir stresą išlieti ne kelyje, o, pavyzdžiui, sportuodami. Eismo įvykių ir juose žuvusiųjų statistika negailestinga ir už tai atsakinga yra visa visuomenė“, – mano R. Viršilas.
Bendrovės vadovas sako, kad įmonė investuoja į jos vairuotojų įgūdžių gerinimą, reguliariai organizuoja mokymus.
„Saugus vairavimas yra ne tik asmeninė atsakomybė, bet ir gyvybiškai svarbi įmonės kultūros dalis. Norime, kad vairuotojai drąsiai ir saugiai kelyje jaustųsi visais metų laikais, kad vairuotų naujus, tvarkingus ir aplinkai nekenksmingus automobilius. Jiems nuolat primename apie vairavimo kultūrą. Be abejo, apie vairavimą apsvaigus ar kitų eismo taisyklių nesilaikymą nėra nė kalbos“, – priduria R. Viršilas.
Alkoholis latviams – mažiau baisus nei eismo kultūra
Įdomu tai, kad panaši Latvijoje atlikta apklausa parodė, kad šios šalies gyventojai dėl pavojų keliuose dažniausiai kaltina vairavimo įpročius ir kultūrą – šias priežastis įvardijo 55 proc. apklaustųjų. Dažnai buvo minima ir kelių būklė – ją įvardijo 22 proc. apklaustųjų. Kiek mažesnė reikšmė saugiam eismui, vairuotojų nuomone, atiteko prastoms oro sąlygoms.
Nedidelė dalis apklaustųjų kaip vieną pavojų kelyje keliančių veiksnių įvardijo ir automobilių techninę būklę.
Ir tik dešimtadalis latvių vairuotojų mano, kad pavojus kelyje sukelia viršytas alkoholio kiekis kraujyje.
Beje, verta pažymėti, kad Latvijoje kaip ir Lietuvoje daugiausia kelių eismo įvykių įvyksta šiltuoju metų laiku. Nors vasarą keliai yra sausi, dienos ilgos, vairuotojai dažnai praranda budrumą ir tampa pernelyg drąsūs.
Vasarą ir šiltą rudenį kaip šiemet keliuose taip pat yra daugiau motociklininkų, dviratininkų ir vairuotojų, kuriems trūksta vairavimo patirties.
Padėtų žinios ir praktika
Neturėjimas žinių, kaip vairuoti sudėtingesnėmis sąlygomis, pastebi A. Pakėnas, kartais suveikia ir atvirkščiai – vos pradėjus lynoti važiuoti bijome arba greitį sumažiname neadekvačiai.
„Man ne kartą yra buvę, kad skambina mokinys ir prašo atidėti pamoką, nes pradėjo lyti. Klausiu – kas nutiko? Sako – lyja, bus labai slidu. Tad žmonės nesupranta ir bijo. Be abejo, šlapio asfalto visiškai neįvertinti negalime, bet važiuojant 50 km/h greičiu šlapias asfaltas tikrai netampa lediniu“, – kalba A. Pakėnas.
A. Pakėnas priduria, kad nemažai žmonių vis dar neįvertina ir važiavimo žvyrkeliais ypatybių. Nors maksimalus leistinas greitis juose dabar siekia tik 70 km/h, ir tokiu greičiu važiuojant automobilį juose suvaldyti gali būti sudėtinga.
