Šildymo metas jau įsibėgėjo visoje Lietuvoje, atnešdamas ne tik šilumą į namus, bet ir naujus iššūkius bei rizikas. Dauguma gyventojų kliaujasi patogiu centriniu šildymu, tačiau nemaža dalis namų ūkių yra šildomi alternatyviais būdais – dujomis, kietuoju kuru, elektra.
Todėl šildymo metu padidėja gaisrų rizika. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistiniai duomenys rodo, kad šiuo laikotarpiu gaisrų skaičius paprastai išauga, dažnai, dėl netinkamo šildymo įrangos naudojimo ir priežiūros bei dūmų detektoriaus nebuvimo.
Jaukūs ir saugūs namai: šiluma neturi kelti pavojaus
Gaisrų, susijusių su šildymo sistemomis, skaičius kasmet šiek tiek mažėja, tačiau rizika niekada nebūna lygi nuliui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki šių metų lapkričio pab., užfiksuoti beveik 2000 šildymo sistemų gaisrai, o tai 14,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2023 metais. Tačiau žmonės vis dar žūsta gaisruose. Situaciją komentuoja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Meškauskaitė.
„Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus, lapkričio–gruodžio mėnesiais, gaisruose žuvo 112 žmonių, t. y. vidutiniškai po 11 gyventojų per mėnesį.
Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai. Būtina reguliariai prižiūrėti šildymo sistemas, valyti dūmtraukius, atkreipti dėmesį į elektros instaliacijos būklę bei įsirengti dūmų detektorius, kurie padeda anksti aptikti gaisrą ir užtikrinti gyventojų saugumą.“
Dūmų detektorius – gyvybes ir turtą gelbstintis įrenginys
Kalbant apie gaisrinę saugą, svarbu ne tik tinkama šildymo sistemų priežiūra, bet ir papildomos saugumo priemonės. Tai dūmų detektoriai, kuriuos privaloma turėti kiekvienuose namuose. Tačiau jie gali būti naudojami ne tik pavieniui, bet ir integruojami į jau egzistuojančias namų apsaugos sistemas. Apie tokių integruotų sistemų privalumus pasakoja „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
„Gaisras – tai daugiausiai žalos padaranti nelaimė. Tad į jo prevenciją reikia žiūrėti rimtai, o ypač – šildymo sezono metu. Tam reikia naudoti dūmų detektorius, kurie aptinka kylančius dūmus bei anglies monoksido (CO) detektorius, kurie skirti aptikti nuodingas bespalves ir bekvapes anglies monoksido dujas, dar joms per daug neišplitus. Tiek dūmų, tiek CO detektoriai įspėja gyventojus garsiniu signalu. Kuo anksčiau aptinkamas gaisras, tuo daugiau laiko gyventojai turi atitinkamai sureaguoti arba evakuotis. Vadinasi, ankstyvas įspėjimas gali padėti apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo didesnės žalos, o tai ypač svarbu nakties metu.“
Norintys pažangesnių sprendimų gaisro išplitimo prevencijai, savo namuose gali įrengti namų apsaugos sistemą su kombinuotais priešgaisriniais davikliais. Taip signalizacijos sistema su perimetro ir patalpų judesio jutikliais, vaizdo kameromis, apsaugos ne tik nuo vagišių, bet ir užtikrins įspėjimą apie kylantį gaisrą keliomis skirtingomis priemonėmis:
„Pažangi priešgaisrinė sistema gali aptikti dūmus, karštį ir CO vienu metu, todėl papildomai diegiami ir šilumos detektoriai, kurie fiksuoja netikėtai pakilusią temperatūrą patalpose ir įspėja gyventojus. Pavyzdžiui, jei elektrinis radiatorius smarkiai perkaistų, dūmų detektorius apie tai neįspės, nes dūmai dar nesusidarytų. Tačiau šilumos jutiklis į tai sureaguos ir atitinkamai įspės gyventojus.
Galų gale, maksimaliam saugumui užtikrinti, tokios priešgaisrinės sistemos turėtų būti prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Taip gyventojai galės būti ramūs dėl savo turto saugumo net ir tada, kai yra išvykę, nes signalas apie kylantį gaisrą saugos tarnybai bus perduotas automatiškai. Tokiu atveju nedelsiant siunčiamas greitojo reagavimo ekipažas, kuris, esant poreikiui, taip pat informuoja kitas tarnybas, kad turtas būtų kuo greičiau apsaugotas, o gaisras neišplistų“, – paaiškina D. Pocius.
Mažos klaidos, lemiančios skaudžias pasekmes
Viena iš dažniausių gaisrų šaltuoju metų laiku priežasčių – netinkama šildymo sistemų priežiūra ir eksploatacija. Šias namų šeimininkų klaidas komentuoja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Meškauskaitė:
„Netinkama priežiūra – tai per retai valomi kaminai, dūmtraukiai, ar atliekama nepakankama šildymo įrenginių patikra. Gaisro ar apsinuodijimo smalkėmis riziką didina ir netinkamo kuro naudojimas, kai deginamos šlapios malkos ar, dar blogiau, įvairios atliekos. Taip pat ir perkaitinimas, kai šildymo įrenginiai naudojami intensyviau nei leidžia gamintojo rekomendacijos.
Visų šių klaidų galima išvengti atliekant reguliarią priežiūrą ir patikrą bei naudojant tinkamą kurą. Įrengiant šildymo įrenginius, būtina išlaikyti bent minimalius atstumus iki degių medžiagų. Draudžiama laikyti kurą arčiau kaip 1 m iki pakuros. Taip pat draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.“
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį ir į elektrinį šildymą. Nors jame nenaudojamas kuras ir nėra tiesioginės liepsnos, tai nereiškia, kad jis nekelia gaisro pavojaus. Elektrinio šildymo įrenginiai ir elektros instaliacija namuose turi būti tvarkingi, be pažeidimų, o įvairius gedimus būtina šalinti nedelsiant.
„Gaisrinės saugos reikalavimai yra aktualūs visoms šildymo sistemoms, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. Skirtingos šildymo sistemos turi specifinių gaisro rizikos veiksnių, todėl būtina atsižvelgti į kiekvienos sistemos ypatybes. Patariame ne tik įsirengti autonominius dūmų detektorius, bet ir turėti gesintuvą, kad galėtumėte greitai reaguoti į galimas avarines situacijas“, – papildo priešgaisrinės saugos specialistė I. Meškauskaitė.
Trys priešgaisrinės saugos elementai, kuriuos turite žinoti
Apibendrinus specialistų pastebėjimus ir rekomendacijas, galima išskirti tris svarbiausius dalykus, kuriuos būtina prisiminti kiekvieno šildymo sezono metu. Pirmieji du – prevencinio pobūdžio, o trečiasis – žalos sumažinimui:
1. Pastovi šildymo sistemų priežiūra;
2. Tinkama jų eksploatacija laikantis gamintojo instrukcijų ir rekomendacijų;
3. Ankstyvo įspėjimo apie kylantį gaisrą priemonės – dūmų detektoriai arba priešgaisrinės signalizacijos.
Tai ne tik sumažins gaisro riziką, bet ir išgelbės gyvybes bei sumažins galimą žalą kritiniu momentu. Be to, gerai prižiūrima šildymo sistema tarnaus ne tik ilgiau, bet ir veiks efektyviau – tad ja pasirūpinti būtina ne tik dėl saugumo.
Nepamirškite periodiškai patikrinti ir pačių dūmų detektorių ar priešgaisrinės signalizacijos – jie turi veikti nepriekaištingai, o iškilusius gedimus būtina nedelsiant pašalinti. Apmokykite bazinių priešgaisrinės saugos įgūdžių visus savo šeimos narius, ypač mažuosius ir senjorus. Kiekvienuose namuose turėtų būti ir gesintuvas.
Jį laikykite visiems šeimos nariams žinomoje vietoje, mokėkite juo naudotis ir periodiškai patikrinkite jo galiojimo laiką. Gesintuvas gali padėti užgesinti mažus gaisrus ar bent jau pristabdyti jų plitimą kol sulauksite pagalbos.
