Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais jau degė 98 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį – 106. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, kasmet ugnis vidutiniškai aplanko daugiau kaip 140 pirčių.
Dažniausios gaisrų pirtyse priežastys – židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nepaisymas bei elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmonių elgesys.
Didžiausias gaisrų pirtyse pavojus kyla, jei šildymo įrenginiai jose įrengiami nesilaikant Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, praneša PAGD.
Pasirinkus netinkamos konstrukcijos dūmtraukius, neišlaikius norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų, jos naudojimo metu perkaista ir gali tapti gaisro židiniu.
Beje, pagal šių taisyklių reikalavimus dūmtraukis nuo neapsaugotų degių konstrukcijų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio – nuo 25 cm iki 1 m.
Aplink kietojo kuro krosneles saugiu atstumu negali būti jokių degių apdailos medžiagų. Virš krosnelių saugiu atstumu neturi būti medinių konstrukcijų ar apdailos elementų iš degių medžiagų. Patartina virš krosnelės pakabinti šilumą atspindintį skardos lakštą, kad jis šilumą nukreiptų atgal į patalpą, o tarp šio lakšto ir lubų būtinas oro tarpas.
Ruošiant pirtį naudojimui, labai svarbu jos neperkaitinti. Ugniagesiai gelbėtojai pataria nepalikti šildymo įrenginio be priežiūros, o pakuros durelės turi būti uždarytos.
Malkas galima laikyti ne arčiau kaip 1 m nuo pakuros. Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, privalu išvalyti iš dūmtraukio suodžius.
Pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.
