Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas Briuselyje pasirašė ketinimų susitarimą, kuriuo įtvirtintas glaudesnis Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas gynybos pramonėje bei oro gynybos srityse. NATO sąjungininkės sutarė ieškoti galimybių Lietuvoje dislokuoti Švedijos oro gynybos pajėgumus bei intensyviau bendradarbiauti gynybos pramonėje.
„Lietuvos ir Švedijos ketinimų susitarimas ne tik sustiprins Lietuvos gynybinius pajėgumus, bet ir atspindi regioninį solidarumą bei vieningą atsaką į saugumo iššūkius. Šie susitarimai jau virsta veiksmais. Artimiausiu metu Lietuva iš Švedijos planuoja įsigyti vikšrines pėstininkų kovos mašinas. Taip pat kalbamės su Švedija dėl jų prisidėjimo prie NATO oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
NATO oro gynybos Rotacinis modelis skirtas didinti Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgumų parengtį. Šios iniciatyvos pagrindu rotaciniu principu dislokuojamos sąjungininkų antžeminės oro gynybos sistemos ir aviacijos papildomi pajėgumai.
Šalys taip pat atkreipė dėmesį į Baltijos jūros strateginę svarbą ir sutarė siekti glaudesnio bendradarbiavimo stiprinant uostų apsaugą ir pakrančių gynybą.
Ketinimų susitarime akcentuota ilgalaikės paramos Ukrainai svarba. Lietuva ir Švedija toliau rems Ukrainos karių mokymus, išminavimo iniciatyvas bei teiks finansinę ir praktinę pagalbą, padedančią šaliai siekti strateginio NATO ir ES narystės tikslo. Švedija patvirtino savo ketinimą prisidėti prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Išminavimo koalicijos.
Smagu, kad Švedia ir Lietuva tvirtina savo santykius, kadangi “Skandinavijos, Estijos, Latvijos ir LIetuvos žmones yra to pačio genetinio branduolio žmones” – genetikos prof. dr, Vaidutis Kučinskas.