Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos Komisijos komisaru pramonei ir konkurencingumui Tjeri Bretonu. Susitikime aptartos ES valstybių narių gynybos pramonės potencialo išnaudojimo ir stiprinimo galimybės, šiuo metu rengiama Europos gynybos pramonės strategija, karinės paramos teikimas Ukrainai.
Lietuvos vadovas susitikime akcentavo, jog Ukrainoje tebevykstantis karas ir saugumo padėtis Europoje bei visame pasaulyje reikalauja stiprinti ES narių gynybos ir saugumo pramonės pajėgumus.
Prezidentas pažymėjo Europos Komisijos pastangų įgyvendinant Europos lyderių susitikime Versalyje 2022 m. nubrėžtų ES gynybos pramonės vystymo gairių svarbą. „Būtina išnaudoti ir stiprinti ES valstybių narių gynybos pramonės pajėgumus siekiant įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos priimtus įsipareigojimus užtikrinti tiek reikiamą karinės įrangos ir amunicijos paramos tiekimą Ukrainai, tiek savo gynybinius ir saugumo poreikius“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad nuo 2022 m. Lietuva imasi aktyvių žingsnių siekiant plėtoti gynybos pramonę: konsoliduota plati politinė parama pramonės plėtrai, inicijuoti įmonių veiklą ir plėtrą skatinantys teisės aktų pakeitimai, kuriami nauji finansiniai instrumentai.
„Būsima Europos Sąjungos gynybos pramonės strategija turi atspindėti realią vykstančio karo Ukrainoje ir grėsmių tikrovę, taip pat numatyti greito reagavimo į besikeičiančią situaciją priemones bei būdus. Politinės paramos suteikimas gynybos pramonės įmonių investiciniams planams, taip pat karinė parama Ukrainai ir pirmenybė jos poreikiams turi būti pagrindiniai trumpojo laikotarpio ES gynybos politikos ir pramonės prioritetai“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, ES gynybos pramonės strategija turi būti orientuota į ilgalaikį kritiškai svarbių gynybos pajėgumų ir technologijų kūrimą, ES ir NATO institucijų bendradarbiavimo plėtrą, ES ir NATO šalyse įsteigtų įmonių partnerysčių skatinimą, gamybos plėtrą bei atsargų kaupimą.
Taip pat, Prezidento teigimu, ypač svarbu užtikrinti mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą gynybos pramonės projektuose, gynybos pramonės objektų išsidėstymo visoje ES tinkamą balansą, gerinti įmonių prieigą prie finansavimo šaltinių. „Būtina siekti, kad visos šios priemonės sukurtų tinkamas sąlygas patenkinti tiek Ukrainai reikalingos karinės paramos, tiek nacionalinių ir atvykstančių NATO pajėgų aprūpinimo poreikius“, – sakė Prezidentas.
