Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Prezidentūroje surengė diskusiją „Lietuvos gynybos pramonės plėtra: problemos, sprendimai, perspektyvos“.
Diskusijoje aptartos Lietuvos gynybos pramonės problemos ir perspektyvos, sutarta dėl tolesnių veiksmų, kurie leistų padaryti proveržį gynybos pramonės plėtros srityje.
Šalies vadovas priminė, jog praėjusiais metais Versalyje ir Madride Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių vadovai sutarė suteikti postūmį gynybos pramonei, ypatingą dėmesį skiriant išlaidų gynybai ir investicijoms padidinimui, bendradarbiavimo tarp valstybių investuojant į bendrus projektus ir viešuosius pirkimus stiprinimui, technologijų vystymui, taip pat stipresnio ryšio tarp civilinių ir gynybos tyrimų bei inovacijų užtikrinimui ir dėmesiui mažoms ir vidutinėms įmonėms.
„Nuo nepriklausomybės atgavimo nacionalinė gynybos pramonė nebuvo vertinama kaip svarbi sudedamoji šalies saugumo ir gynybos dalis. Atitinkamai, Lietuvos gynybos pramonei nebuvo skiriamas deramas dėmesys. Gynybos pramonė nebuvo matoma ir kaip vienas iš būdų šalies ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti. Praktiškai visa Lietuvos gynybai reikalinga ginkluotė ir technika buvo ir yra įsigyjama iš užsienio gamintojų“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovo žodžiais, aptarnavimas ir gamyba naudojant vietos pajėgumus – pavieniai atvejai, o ne taisyklė, kuri leistų vietos gamintojams perimti ir kaupti patirtį, kurti darbo vietas, siūlyti inovatyvius, Lietuvos specifiniams poreikiams pritaikytus produktus bei užtikrinti greitą ir efektyvų turimos ginkluotės ir technikos aptarnavimą ir remontą bet kokiomis sąlygomis.
Prezidentas pabrėžė, jog, norint pasiekti struktūrinius pokyčius, būtina imtis veiksmų valdysenos, teisinės aplinkos gerinimo, įsitinklinimo į tarptautines gamybos grandines ir sprendimų priėmimo formatus, finansavimo ir vidinės bei išorės komunikacijos srityse.
„Modernios ginkluotės ir technikos gamyba yra brangi bei reikalauja didelio įdirbio mokslo tyrimų srityje. Suprantama, kad Lietuva nėra ir nebus pajėgi pasigaminti visą reikiamą ginkluotę ir techniką. Tačiau Lietuvoje turime įdirbį ir potencialą atskirose srityse, turime žinių, turime išradingų, darbščių ir aktyvių žmonių, kuriems turime sudaryti sąlygas ir, esu įsitikinęs, galėsime pasiekti gerus rezultatus“, – akcentavo Lietuvos vadovas.
Prezidentas priminė, kad jau šiandien Ukrainos kovotojai naudoja Lietuvos gamintojų dronus, optiką, antidronines sistemas, kitas priemones, kai kurie mūsų šalies gamintojai dalyvauja konkursuose ir laimi užsienio kontraktus, sėkmingai dalyvauja ES projektuose ir programose.
„Tokių sėkmės istorijų reikia daug daugiau, o pradėjusiems žengti pirmuosius žingsnius reikia valstybės paramos. Turime užauginti ne tik sėkmingai užsienio rinkose konkuruojantį, bet ir valstybės saugumo ir gynybos poreikius atliepiantį gynybos pramonės verslą. Aiškus teisinis reguliavimas, vienos koordinuojančios institucijos paskyrimas, ilgalaikių krašto apsaugos plėtros poreikių komunikavimas padėtų Lietuvos gynybos pramonei žengti spartesnės ir tvaresnės plėtros keliu“, – tvirtino Prezidentas.
Diskusijos dalyviai sutarė, jog iki Seimo rudens sesijos bus parengtas Gynybos pramonę ir inovacijas reglamentuojantis įstatymas, peržiūrėta ir patobulinta licencijavimo ir sertifikavimo tvarka, koordinuoti gynybos pramonės klausimus paskirta KAM viceministrė, sutarta, kad bus ieškoma efektyviausių sprendimų įtraukti vietos gamintojus į ginkluotės ir technikos pirkimus, užtikrinti tvarų bendradarbiavimą inovacijų kūrimo srityje.
