Kai termometro stulpelis nukrenta žemyn ir keliai virsta slidžiais ledo takais, padidėja rizika patirti įvairių sužalojimų – nuo kulkšnies patempimų iki sudėtingų riešo lūžių. Nesvarbu, ar ketinate mėgautis žiemos pramogomis, ar tiesiog kasdien vaikštote mieste, kineziterapeutas Rokas Rožėnas primena – svarbu tinkamai pasiruošti, kad išvengtumėte nemalonių sužeidimų ir pateikia vertingų patarimų, kaip pasirūpinti savo kūnu, kad žiemos laikotarpis praeitų be nelaimių.
Dažniausios žiemos nelaimės ir jų priežastys
Žiemos metas atneša ne tik iškritusio sniego džiaugsmą, bet ir išaugusią įvairių sužalojimų riziką. Statistika rodo, kad šaltuoju metų laiku dažniausiai susiduriama su kulkšnies ir riešo lūžiais, kurie įvyksta paslydus ant klastingo ledo ar suklupus sniege. Taip pat padaugėja nugaros raumenų patempimų, ypač tarp tų, kurie netaisyklingai kasa sniegą ar nešioja sunkius krepšius. Kelio sąnarių traumos taip pat tampa dažnesnės, kai žmonės staigiai pajuda ir pakreipia pėdas ar kojas, kol sąnariai ir sausgyslės dar nėra tinkamai neapšilę.
Traumatologai pabrėžia, kad pagrindinės šių nelaimių priežastys – slidūs paviršiai, netinkama avalynė ir neatidus judesių atlikimas. „Ypač pavojingas gali būti šlapias sniegas ar vadinamasis „juodasis ledas“, kuris gali sukelti netikėtą slystelėjimą ir kritimą“, – įspėja specialistai. Jie atkreipia dėmesį, kad žiemos mėnesiais traumatologų kabinetų lankomumas išauga net 30 procentų.
Siekiant išvengti šių nemalonių patirčių, kineziterapeutai pataria rinktis stabilią avalynę su kibiu padu, būti ypač atsargiems vaikštant lauke ir nepamiršti apšilti prieš bet kokią fizinę veiklą. „Saugokite save ir savo artimuosius – juk žiema turėtų būti malonaus poilsio, o ne traumų metas“, – primena R.Rožėnas.
Kūno paruošimas žiemai: pratimai ir apšilimas
Ar žinojote, kad tinkamas kūno paruošimas žiemai gali ženkliai sumažinti sužalojimų riziką? Kineziterapijos specialistai pabrėžia, kad reguliarūs pratimai ir apšilimas yra ne tik sveikatos, bet ir saugumo garantas šaltuoju metu.
„Stiprūs raumenys ir gera pusiausvyra – tai tarsi mūsų kūno apsaugos skydas nuo žiemos pavojų“, – teigia Funkcinės Terapijos Centro kineziterapeutas Rokas Rožėnas. Jis pataria kasdien skirti bent 15 minučių šiems esminiams pratimams:
Pritūpimai – ne tik formuoja gražias kojas, bet ir stiprina kelius. „Įsivaizduokite, kad sėdatės ant nematomos kėdės“, – pataria specialistas, – „Taip ne tik sustiprėsite, bet ir pagerinsite savo laikyseną.
Lentos pratimas, arba „plankas“, yra tikras visų kūno raumenų treniruoklis. „Išlaikykite kūną tiesų kaip lenta 30 sekundžių, ir pajusite, kaip stiprėja jūsų liemuo“, – sako Rožėnas.
Įtūpstai – puikus būdas sustiprinti kojų raumenis ir kelio sąnarius. „Įsivaizduokite, kad žengiate per didelę balą“, – aiškina kineziterapeutas, – „Šis pratimas padės jums išlikti stabilesniems ant slidžių paviršių“.
Pusiausvyros lavinimas taip pat neturėtų būti pamirštas. „Stovėjimas ant vienos kojos gali atrodyti paprastas, bet tai itin efektyvus pratimas“, – pabrėžia specialistas. Jis siūlo pradėti nuo 30 sekundžių kasdien, o vėliau pereiti prie sudėtingesnių variantų, pavyzdžiui, stovėjimo užmerktomis akimis.
Galiausiai, kineziterapeutas Rokas pataria įtraukti į treniruotes stabilumo kamuolius. „Treniruotės ant nestabilių paviršių – tai tarsi repeticija prieš žiemos iššūkius“, – šypsosi jis.
„Atminkite, kad reguliarus šių pratimų atlikimas ne tik padės išvengti traumų, bet ir pagerins jūsų bendrą savijautą žiemą“, – apibendrina kineziterapeutas. Tad kodėl nepradėjus ruoštis žiemai jau šiandien?
Tinkamos aprangos ir avalynės svarba
Viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo žiemos traumų yra tinkamai parinkta apranga ir avalynė.
„Avalynė žiemą – tai ne tik stiliaus, bet ir saugumo klausimas“, – teigia R. Rožėnas. Jis pabrėžia, kad renkantis žieminius batus, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į jų išvaizdą, bet ir į padų savybes. „Ieškokite batų su specialiomis neslystančiomis padų technologijomis. Tai tarsi jūsų asmeninis stabilumo garantas ant klastingo ledo“.
Tuo tarpu svarbu priminti ir apie aprangos sluoksniavimo svarbą. „Įsivaizduokite, kad rengiatės tarsi svogūnas“, – juokauja jis. „Keli lengvi sluoksniai ne tik padės išvengti per didelio prakaitavimo, bet ir leis jaustis šiltai bei patogiai net ir žvarbiausiomis dienomis“.
Traumatologai nuolat atkreipia dėmesį į papildomas apsaugos priemones. „Nors ledo dygliai ant batų ar kelių apsaugos gali atrodyti kaip perdėta atsargumo priemonė, tačiau jos gali ženkliai sumažinti traumų riziką ypač slidžiose vietovėse“, – pabrėžia kineziterapeutas.
Kaip judėti lauke: saugaus elgesio taisyklės
„Dažnai pamirštame, kad net paprastas pasivaikščiojimas žiemą gali tapti iššūkiu“, – sako specialistas. Jis rekomenduoja įsisavinti vadinamąją „pingvino techniką“ vaikštant ant slidžių paviršių. „Įsivaizduokite, kad esate pingvinas – žingsniuokite trumpai ir lėtai, šiek tiek palinkę į priekį, o rankas laikykite atokiau nuo kūno. Taip ne tik sumažinsite griuvimo riziką, bet ir pagerinsite pusiausvyrą“, – aiškina Rožėnas.
Tačiau ne tik vaikščiojimas kelia pavojų. Pasak traumatologų, net ir toks, atrodytų, nekaltas užsiėmimas kaip sniego kasimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. „Dažnai žmonės neįvertina, kiek jėgos reikia kasant sniegą“, – įspėja gydytojai. Patariama laikytis taisyklingos technikos: „Kaskite sulenkę kelius, išlaikydami tiesią nugarą ir naudodami daugiau kojų, o ne rankų jėgos. Ir nepamirškite daryti pertraukų – po 15-20 minučių darbo leiskite kūnui pailsėti“.
Laikantis šių paprastų taisyklių, galima žymiai sumažinti traumų riziką ir mėgautis žiemos malonumais be rūpesčių. „Juk svarbiausia – saugiai ir sveikai praleisti šį gražų metų laiką“, – apibendrina Rokas Rožėnas.
Pirmoji pagalba įvykus nelaimei
Nepaisant visų atsargumo priemonių, nelaimingas atsitikimas gali įvykti bet kurią akimirką.
„Net ir būdami atsargūs, kartais negalime išvengti nelaimingų atsitikimų“, – teigia R. Rožėnas. Jis pabrėžia, kad žinojimas, kaip elgtis įvykus nelaimei, gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių.
Pasak kineziterapeuto, pirmiausia svarbu neskubėti. “Jei pajutote, kad susižeidėte, pirmiausia atsisėskite ir ramiai įvertinkite padėtį“, – pataria Rožėnas. Jis įspėja, kad stiprus skausmas ar judėjimo apribojimas gali būti rimtesnio sužalojimo požymiai ir priduria: „Vienas efektyviausių pirmosios pagalbos būdų – šaltas kompresas. Jis ne tik malšina skausmą, bet ir mažina patinimą“. Patariama laikyti šaltį ant pažeistos vietos 15-20 minučių kas valandą.
Tačiau kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus? „Jei po kelių valandų patinimas nemažėja, jaučiate stiprų skausmą ar negalite pajudinti galūnės, nedelskite – kreipkitės į gydytoją“, – pabrėžia R. Rožėnas.
Laiku suteikta pirmoji pagalba ir teisingas sprendimas, kada kreiptis į specialistus, gali ženkliai pagreitinti gijimo procesą. „Nepamirškite, kad jūsų sveikata yra svarbiausia. Geriau pasitikrinti ir būti ramiems, nei rizikuoti rimtesnėmis komplikacijomis“, – apibendrina kineziterapeutas Rožėnas.
