Šiandien, lapkričio 7 d., Seimas priėmė Tautinių mažumų įstatymą, kuris, kaip teigiama, apibrėžia tautinei mažumai priklausančių Lietuvos piliečių statusą ir teises. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tai – „puikus žingsnis“ tautinių mažumų teisių apsaugos srityje, pabrėždamas, kad įstatyme suteikiamos garantijos mažumoms puoselėti savo kultūrinį paveldą, užtikrinant jų teisę į švietimą ir specialias apsaugos priemones.
Tačiau priimtas įstatymas kelia didelį susirūpinimą visuomenininkams, susibūrusiems į asociaciją „Talka kalbai ir tautai“. Jie perspėjo, kad šis įstatymas atveria kelią grėsmėms Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui, integracijai ir tautiniams interesams, tačiau šie perspėjimai buvo ignoruoti.
„Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius pabrėžė, kad įstatymas kelia rimtas rizikas, o tai, kad jis buvo priimtas Seimo kadencijos pabaigoje, trijų opozicinių frakcijų boikotuojant balsavimą, rodo skubotą ir vienašališką sprendimų priėmimą.
Visuomenininkų kritika ir esminiai pavojai
Visuomenininkai įspėja, kad įstatymas ne tik neatsakingai apibrėžia tautinės mažumos sąvoką, suteikdamas privilegijas bendrijoms, kurios turi savo tautines valstybes (pvz., lenkams ir rusams), bet ir yra perteklinis, dubliuojantis jau egzistuojančius teisės aktus.
Anot asociacijos, papildomi biurokratiniai mechanizmai, tokie kaip „Tautinių mažumų švietimo taryba“, prisidėtų prie tautinės atskirties gilėjimo, skatintų tautinės saviizoliacijos tendencijas, o ne integraciją.
„Įstatymo priėmimas šioje formoje yra ydingas sprendimas. Skatindamas tautinių mažumų mokyklose mokytis kitomis nei valstybine kalbomis, jis kuria sąlygas teritorinei ir kalbinei atskirčiai, o tai prieštarauja Lietuvos valstybės stabilumo ir saugumo principams,“ – perspėja asociacija.
Visuomenininkų teigimu, įstatymo nuostatos galėtų skatinti autonomistinius judėjimus pietryčių Lietuvoje, kur tautinių mažumų skaičius yra reikšmingas, ir sudarytų sąlygas separatistinėms nuotaikoms.
Pavojus radikalių reikalavimų įgyvendinimui
Kita rimta grėsmė, anot „Talkos kalbai ir tautai“ atstovų, yra pavojingas precedentas, kurį įstatymas gali sukurti radikaliems reikalavimams ateityje įteisinti.
„Tautinių mažumų įstatymas suteikia teisinį pagrindą, kuriuo remiantis gali būti siekiama įteisinti lenkų kalbą kaip regioninę kalbą Vilniaus krašte, leisti pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis ar net keisti gatvių pavadinimus į nelietuviškus,“ – perspėjo asociacijos atstovai.
Tokie reikalavimai, įteisinus juos ateityje, galėtų kelti grėsmę valstybės stabilumui, skatintų tautinį susipriešinimą ir sukurtų pavojingą teisinį precedentą ateities reikalavimams.
Politinis manipuliavimas ir ilgalaikės pasekmės Lietuvai
„Šis įstatymas – ne apsaugos priemonė, bet manipuliavimo įrankis, kuriuo naudojasi atskiros politinės jėgos trumpalaikėms politinėms pergalėms. Jis ne tik nepadeda mažumoms integruotis, bet ir sudaro sąlygas jų saviizoliacijai,“ – sakė asociacijos pirmininkas M. Karalius. Jo teigimu, ši teisės norma buvo skubiai priimta siekiant politinių dividendų, tačiau tai yra trumparegiškas ir pavojingas sprendimas.
Priimtas įstatymas kelia klausimą dėl ilgalaikės valstybės politikos, kuri turėtų būti orientuota į piliečių integraciją, o ne tautinę atskirtį.
Kritikai įspėja, kad šiandieninis įstatymo priėmimas, ignoruojant rimtus perspėjimus, gali sukelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir stabilumui.
Raskevičiau, kad tautiškumas ir su juo susieję dalykai kaip ir nėra žmogaus teisių sritis. Tai kaip čia dabar suprasti paties mintis, iš kokios čia operos arija…