Viešvilės pasienio užkardai suteiktas Lietuvos generolo K. Skučo vardas

Spalio 23 d., Jurbarko rajone, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kazimiero Skučo (buvusioje Viešvilės) pasienio užkardoje, vyko iškilmės, skirtos 1941 m. Maskvoje sušaudyto paskutinio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Kazimiero (Kazio) Skučo 130-osioms gimimo metinėms ir jo vardo šiai užkardai suteikimo proga.

Renginyje dalyvavo VRM kanclerė Jovita Petkuvienė, VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas, K. Skučo dukterėčia Virginija Skučaitė, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, vietos bendruomenės atstovai, kiti svečiai.

Savo prisiminimais apie dėdę K. Skučą dalijosi, jo biografijos svarbiausius faktus priminė prieš keletą metų knygą apie jį išleidusi žurnalistė V. Skučaitė.

Pasieniečius pasveikino VSAT vado pavaduotojas A. Montvydas, vėliau buvo perskaitytas VSAT vado įsakymas dėl Viešvilės pasienio užkardos pervadinimo į Kazimiero Skučo pasienio užkardą.

Skambant iškilmingam maršui, naujojo pasienio užkardos pavadinimo lentelę atidengė VSAT vado pavaduotojas A. Montvydas ir šios užkardos vadas Redas Naujokas.

Baigiantis iškilmėms, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą naujai pervadintos Kazimiero Skučo užkardos pasieniečiams buvo įteikti apdovanojimai ir padėkos.

Kazimieras Skučas (1894–1941) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, generolas.

Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, per Pirmąjį pasaulinį karą mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. 1918 m. grįžęs į Lietuvą organizavo Daugų ir Alytaus miliciją.

1919 m. sausį savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, buvo paskirtas Alytaus miesto ir apskrities komendantu. 1919–1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su bolševikais ir lenkais.

Sparčiai kilo kariškio karjeros laiptais

1927–1934 m. – Antrosios karo apygardos (nuo 1931 Antrosios pėstininkų divizijos) viršininkas, 1934–1937 m. – ypatingųjų reikalų karininkas prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos karo atašė Maskvoje, 1938–1939 – Karo mokyklos viršininkas, 1939 m. kovą–1940 m. birželį – vidaus reikalų ministras.

1940-ųjų birželį drauge su Valstybės saugumo departamento direktoriumi A. Povilaičiu SSRS vyriausybės buvo apkaltintas rengęs SSRS karinių bazių Lietuvoje karių grobimą ir šių bazių šnipinėjimą, šios vyriausybės reikalavimu birželio 13 d. iš pareigų atleistas.

1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungos ultimatume Lietuvai reikalauta jį ir A. Povilaitį atiduoti į teismą.

Birželio 15 d. prasidedant SSRS okupacijai Lietuvos Vyriausybė leido jiems trauktis į Vokietiją, bet sieną pereiti tik sulaukus atskiro nurodymo.

Su A. Povilaičiu nuvyko į jo tėviškę Žygaičiuose (Tauragės apskr.) prie Vokietijos sienos, bet jos neperėjo.

Lietuvos policininkų buvo suimtas. Kalintas Kaune. 1940 m. liepos 23 d. išvežtas į NKVD Lubiankos kalėjimą Maskvoje, tardytas. 1941 m. liepos 8 d. nuteistas mirties bausme, sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje.

Pirmąją spalio dieną įsigaliojo VSAT vado įsakymas, kuriuo dvi pasienio užkardos, Lavoriškių (Vilniaus pasienio rinktinė) ir Viešvilės (Pagėgių pasienio rinktinė), pervardintos į Jurgio Kybarto ir Kazimiero Skučo pasienio užkardas.

Tad dabar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje yra keturios vardinės pasienio užkardos

Aleksandro Barausko;

Gintaro Žagunio (abi – Varėnos pasienio rinktinėje);

Jurgio Kybarto (Vilniaus pasienio rinktinėje) ir Kazimiero Skučo (Pagėgių pasienio rinktinėje).

A. Barauskas (1899–1940), Pasienio policijos Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininkas, – pirmoji sovietinės okupacijos auka, žuvo ankstų 1940 m. birželio 15 d. G. Žagunis (1957–1991).

Krašto apsaugos departamento Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulinės tarnybos baro pamainos viršininkas, – pirmasis po Nepriklausomybės paskelbimo žuvęs (1991 m. gegužės 19 d.) Lietuvos pasienietis.

Jurgis Kybartas (1898–1931) – tarpukariu, 1931 m. spalio 4 d., prie Lietuvos–Lenkijos administracinės linijos tarnyboje nužudytas Pasienio policijos Trakų baro V rajono 4-osios sargybos sargybinis.