Pirmadienis, 16 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Bus pagerbtas rusų okupantų nužudyto Lietuvos vidaus reikalų ministro K. Skučo atminimas

www.alkas.lt
2016 07 28 19:01
37
Generolas Kazys Skučas gimtinėje Maručiuose. Stovi iš kairės: K. Skučas, žmona Stefanija, mama Gertrūda, brolio Prano žmona Marija, dukra Jūratė. 1940 m. | archyvinė nuotr.

Generolas Kazys Skučas gimtinėje Maručiuose. Stovi iš kairės: K. Skučas, žmona Stefanija, mama Gertrūda, brolio Prano žmona Marija, dukra Jūratė. 1940 m. | archyvinė nuotr.

Liepos 30 d., šeštadienį, 12 val., Mauručiuose, ties Kauno rajono ir Prienų rajono riba (šalia automagistralės „Via Baltica“) bus paminėtos paskutiniojo tarpukario Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, brigados generolo, Vyties Kryžiaus kavalieriaus Kazimiero Skučo 75-osios žūties metinės ir atidengtas paminklinis akmuo.

Renginį rengia generolo dukterėčios – žurnalistė Virginija Skučaitė ir poetė Ramutė Skučaitė, joms padeda Kauno rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Ežerėlio kultūros centras.

K. Skučas buvo pirmąja tarpukario Lietuvos vyriausybės auka. Rusiškieji Lietuvos okupantai jis sušaudė 1941 m. liepos 30-ąją Maskvos Butyrkų kalėjime. Okupantų sufabrikuota K. Skučo baudžiamoji byla iki šiol dar negrąžinta Lietuvai.

Iš Alfonso Zubrecko rašinio „Tragiškas likimas“ („XXI amžius“ 2014-04-24,  www.xxiamzius.lt):

Kazimieras Skučas | archyvinė nuotr.
Kazimieras Skučas (1984–1941) | archyvinė nuotr.

Kazimieras Skučas gimė 1894 m. kovo 14 d. Prienų rajone, Mauručių kaime. 1911 metais, baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo įvairiose Lietuvos vietovėse. 1914 metais baigė Petrapilio mokytojų institutą.

1915 metais jaunuolis pašaukiamas į Rusijos kariuomenę ir siunčiamas mokytis į karo mokyklą Ukrainoje. Ją baigęs K. Skučas su 249 pėstininkų pulku siunčiamas į Rumunijos frontą. O į Lietuvą jis grįžo 1918 metų birželį ir Dauguose organizavo milicijos būrį. 1919 m. vasario 6 d. paskirtas Alytaus komendantu. Aktyviai dalyvavo kovose su bolševikais. Vėliau, jau turėdamas kapitono laipsnį, dirbo Marijampolės, Suvalkų komendantu. Dar ėjo bataliono vado ir pulko vado pavaduotojo pareigas.

K. Skučas greitai kilo karjeros laiptais. Nuo 1924 metų rugsėjo jis – Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo valdybos Operatyvinio skyriaus viršininkas, nuo 1925 metų lapkričio – Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektorius, nuo 1928 metų sausio – Kauno įgulos komendantas. Pulkininkas K. Skučas taip pat vadovauja 2-ajai pėstininkų divizijai.

1925 metais išėjo laikraštis „Kardas“, kurios steigėjas ir pirmasis redaktorius buvo generolas K.Skučas. Tuo metu jis taip pat vadovavo Lietuvos karininkų ramovei.

1934 metų gegužę K.Skučas laikinai paliko Lietuvą – jis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos atašė Sovietų Sąjungoje. Po ketverių metų pertraukos generolas K. Skučas paskirtas Vytauto Didžiojo aukštosios karininkų mokyklos viršininku

Nuo 1939 metų kovo iki lapkričio dirbo J.Černiaus vadovaujamame Ministrų kabinete, vėliau, iki 1940 metų birželio, – A.Merkio vadovaujamame Ministrų kabinete vidaus reikalų ministru.

Maskvos spaudimu 1940 m. birželio 15 d. gen. K. Skučas buvo suimtas, kurį laiką sėdėjo Kauno kalėjime, o liepos 23 dieną perduotas Valstybės saugumo departamento žinion. Vėliau išvežtas į Maskvos Lubiankos kalėjimą ir 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime sušaudytas.

O tuo metu Lietuvoje liko K.Skučo žmona Stefanija Skučienė ir dukra Birutė. Vėliau jos pasitraukė į Vokietiją, o po kiek laiko į JAV ir apsigyveno Niujorke.

S. Skučienė yra pateikusi dar kai kurių savo vyro gyvenimo momentų. Jos teigimu, generolas labai išgyveno dėl 1917 metų revoliucijos Rusijoje, nes ji galėjo tiesiogiai paliesti ir Lietuvą. Dar dirbdamas Lietuvos karo atašė Sovietų Sąjungoje, K.Skučas teigė, kad nepasitiki sovietų vadovais. Rusai 1939 metais Lietuvai grąžino Vilnių ir, generolo nuomone, tai buvo Lietuvos okupacijos pradžia.

Nepalankūs generolui įvykiai prasidėjo 1940 metų pradžioje. O šios tragedijos užuomazga įvyko 1940 m. birželio 12 d., kada Lietuvos vyriausybės ministras pirmininkas A.Merkys grįžo iš Maskvos. Kaip tik tada jis pranešė prezidentui apie Maskvos reikalavimą, kad vidaus reikalų ministras K.Skučas atsistatydintų, o Saugumo departamento direktorius A.Povilaitis skubiai būtų atleistas iš pareigų. Naktį iš birželio 14-osios į 15 dieną Lietuvos vyriausybė gavo Maskvos ultimatumą, kurio pirmasis punktas skelbė, kad K.Skučas ir A.Povilaitis turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

K.Skučas apie šį ultimatumą sužinojo iš A.Merkio, kada šis jiems paskambino. Skubos tvarka Skučas ir Povilaitis iš darbo buvo atleisti, tačiau kol kas nesuimti. Jiems buvo leista vykti į Vokietijos pasienį, tačiau iki konkretaus nurodymo sienos nepereiti. Buvo nutarta, kad Skučo ir Povilaičio šeimos vyks į pasienį ir laikinai apsistos Povilaičio ūkyje.

Tačiau abu jie buvo suimti.Nežinodami tolesnio Skučo ir Povilaičio likimo, šeimos nariai negalėjo imtis jokių konkrečių žygių. Prasidėjus karui, S.Skučienė sužinojo, kad jos vyras kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

1942 metų vasario mėnesį į S. Skučienės rankas atsitiktinai pateko vokiečių okupuotoje Lietuvoje leidžiamas laikraštis „Ateitis“. Jame buvo rašoma, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras P. Kozlovskis (P. Kozlowski) vieno vizito Maskvoje metu lankėsi Butyrkų kalėjime ir susitiko su K .Skuču. Iš patikimų šaltinių S. Skučienė sužinojo, kad P. Kozlovskis yra Berlyne. Greitai sutvarkiusi dokumentus, ji nuvyko į Berlyną, tačiau mažai sužinojo apie savo vyrą. P. Kozlovskis patvirtino, kad jis 1941 metų liepos mėnesį susitiko su K. Skuču Butyrkų kalėjimo teismo laukiamajame ir apie dvi valandas kalbėjosi. Tolesnis K. Skučo likimas jam nežinomas.

Apie K. Skučo gyvenimo laikotarpį Maskvos kalėjime nebuvo žinoma bemaž 50 metų. Ir tik 1989 metais iš Maskvos į Lietuvą netikėtai pateko K.Skučo byla.

Iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo K. Skučas buvo išvežtas 1940 m. liepos 23 d. ir į Maskvos Lubiankos kalėjimo saugumiečių tardytojų rankas pateko liepos 25 dieną. Buvo pradėta Sovietų Sąjungos valstybės saugumo liaudies komisariato byla Nr. 1811.

Pirmasis tardymas įvyko tik po dviejų mėnesių – rugsėjo 13-14 dienomis. Šių tardymų metu K. Skučui buvo iškelta baudžiamoji byla ir suformuluoti pagrindiniai kaltinimai. Jie skambėjo maždaug taip: „K.Skučas yra provokacinių veikimų prieš Lietuvoje esančius tarybinius garnizonus tiesioginis kaltininkas. Būdamas Lietuvos vidaus reikalų ministru jis vykdė žiauriausią politiką prieš Lietuvos revoliucinį judėjimą. Be to, 1934-1939 metais, būdamas Lietuvos karo atašė Maskvoje, šnipinėjo prieš Sovietų Sąjungą“. Šį nutarimą pasirašė Sovietų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaro Berijos pavaduotojas Merkulovas. Kaip tik šis nutarimas ir nulėmė K. Skučo likimą, nes tada Merkulovo tvirtinimo niekas neturėjo teisės paneigti.

Po šio K. Skučo susitikimo su saugumo tardytojais generolas kažkodėl bemaž pusmetį į tardymą nebuvo kviečiamas. Jis prisimintas tik 1941 m. kovo 18 d. Tardymas vyko naktį, net penkias valandas. O tam, kad K. Skučui pateikti kaltinimai būtų svaresni, buvo apklausti daugelis buvusių aukštų Lietuvos pareigūnų. K. Skučo byloje randami parodymai, kuriuos davė A. Merkys, tuo metu buvęs Saratovo kalėjime, taip pat yra buvusio Lietuvos saugumo departamento direktoriaus A. Povilaičio, buvusio Lietuvos misijos Maskvoje patarėjo L. Bagdono, buvusio Lietuvos šaulių sąjungos vado P. Saladžiaus, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo 2-ojo skyriaus buvusio viršininko K. Dulksnio parodymai. Tačiau šiuose parodymuose nėra konkrečių įkalčių prieš K. Skučą.

Nors įrodymų prieš K. Skučą nebuvo surinkta (tai turbūt suprato ir patys Rusijos saugumiečiai), tačiau K.Skučo byla 1941 m. birželio 26 d. buvo baigta ir perduota į Sovietų Sąjungos Aukščiausiojo Teismo karinę kolegiją. Karinės kolegijos posėdis įvyko liepos 8 dieną. 1941 m. liepos 30 d. gen. K.Skučas buvo sušaudytas.

1990 metų rugsėjo mėnesį gen. K. Skučo brolis gavo tuometinio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. Paulausko pasirašytą pažymą, kad K. Skučas reabilituotas. Tokia pat pažyma 1992 metų balandžio mėnesį atėjo ir iš tuometinės Sovietų Sąjungos vyriausiosios karinės prokuratūros. Ir nors po daugelio metų gen. K.Skučo geras vardas atstatytas, tačiau jo teismo byla dar guli Maskvos archyvuose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime bus paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės
  2. Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės (video, nuotraukos)
  3. Lietuviai užsienyje minės Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto metines
  4. Soldino girioje paminėtos Dariaus ir Girėno 79-osios žūties metinės
  5. Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 37

  1. tikras lietuvis says:
    6 m. ago

    Kodėl nesvarstom, jog visiškai neteisėtai savus pareigūnus ir dar tokio rango smetoniniai suėmė ir išdavė sovietams?
    Juk tai – baisi gėda.

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      6 m. ago

      Ne smetoniniai, o Merkys. Smetona, pries isvykdamas, aiskiai perspejo Merki, kad nepadarytu klaidos ir neprisiimtu sau ‘grieko’… Bent jau taip rase prisiminimuose kazkas is to laikmecio liudytoju

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        6 m. ago

        Smetona,
        visų pirma, paėmė valdžią neteisėtai,
        pametė šalį likimo valiai,
        prie jo buvo gautas maskvinių reikalavimas suimti Lietuvos pareigūnus, todėl tai jo pareiga buvo juos išlydėti į šalis, kur sovietų rankos nepasiektų.

        Atsakyti
        • LosAngeles says:
          6 m. ago

          Ne, ne Smetona

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            6 m. ago

            Ką ne Smetona?
            Nenusiplepėk.

          • LosAngeles says:
            6 m. ago

            Deja, bet nusisnekate tamsta. Reiketu pasidometi…
            http://kauno.diena.lt/naujienos/miesto-pulsas/skaudziai-istorijos-pamokai-70-metu-215577

            http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/k-skuco-byla-nr-1811-vis-dar-rusijoje-407217

  2. rusas says:
    6 m. ago

    Rusu okupantai? 🙂 Idomu kokie rusai galejo okupuoti lietuva, jei pati rusija po 17 metu revoliucijos buvo apiplesta ir pavergta zydu? Be to, lietuviai labai greitai pamirsho, kad nuo pirmo HOLODOMORO lietuvius isgelbejo butent RUSU CARAS POVILAS PIRMASIS ir jo ameninis pasiuntinys Derzavinas. Kai zydai, lietuvos bajorkiauliu padedami masiskai girde lietuvius valstiecius ir jie pradejo mirti, tik Povilo pirmojo pavedimu zydai su savo karciamomis ir palivarkais buvo sutramdyti o is ju konfiskuoti grudai isdalinti mirstantiems kaimieciams. Rusai buvo shoke kiek lietuvos teritorijoje yra karciamu ir kiek zmones isgeria alkoholio. Be je dabar tas pats. Lietuviai isgeria daugiau nei rusai.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      6 m. ago

      Nat, taip, kai kuriems jie nebuvo okupantai o buvo prejateliai ir tovariščiai.

      Atsakyti
      • rusas says:
        6 m. ago

        Manau geriau buti prijateliu ir tovarischiumi, nei zydiskos karcemos samdyta mergele kuria uz tris litus pardavineja, tai kareiviams, tai studentams, o tie neturedami nei triju litu savo busimai zmonai ispirkti pradeda argumentuoti jog “zalias vynas ne vanduo” 🙂

        Atsakyti
        • Pikc says:
          6 m. ago

          Man keista, ko tie vatiniai koloradikai vis dar čia trinasi, o ne ropoja velniop pas savo “prijatelius ir tovariščius”. Kaip sako, “čiūmadan-vokzal-kacapstan”. 😉

          Atsakyti
          • rusas says:
            6 m. ago

            O kodel tu manai kad as Lithuilostane gyvenu (nemaisyti LITHUILOSTANO su ankstesne puikia salimi LIETUVA) ? Vien del to, kad kalbu zydu sukurta baltu mova? Klysti as jau seniai isvaziavau is UBAGYNO, nes lithuilostane gali egzistuoti tik bailus gyvuliai kurie komentuose shukaudami jog yra patriotai, realybeje yra tik melziamos karves. Zinai kas yra karves? Jos stebi savo didelemis vandeningomis akimis kaip jas melzia ir pjauna, o sumykia tik tada kai joms kas shieno su vandeniu pamirshta duoti. Savo salies seimininkai? XA … tai tie kurie rengiasi ir vazineja su vakariecio pribezdetais sendaikciais ir neturi jokios itakos “savo valstybeje” kuria melzia visokie zingeriai, liansbergiai, abromaviciai ir kiti tikri LITUILOSTANO geshefto turetojai. CIumodane tu chiumodane. 🙂 Idomu ar tu man i veida ta isdrystum pasakyti, kompo pydriote nusnargliuotomis rankovemis?

          • tikras lietuvis says:
            6 m. ago

            Daugpilyje, t.y. rasiejinių tvirtovėje sėdi?
            Ten tik rasiejnius biznius tegalėjai surasti, todėl be reikalo čia puties kaip varlė prieš jautį.
            Ir kodėl mums turėtų rūpėti kas rasiejinius mausto?
            Jei jau jums, kurie norite būti rusiški (nėra jokių rusų, nes žodis русский reiškia rusišką, t.y. aprusintą, surusintą – ), kas nors kliudo užgrobtose žemėse, tai prie ko čia Lietuva?
            Jūs gyvenkit kaip jūs išmanot, mes gyvensim kaip mes išmanom.
            \Nesikišk į ne savo valstybės reikalus.
            O gal, tikriausiai, rašai iš rasiejinių propagandos įstaigos (Savuškino 55, Piteris)?
            Tuomet baik, nes koloradus išgaudysim.

          • rusas says:
            6 m. ago

            Tu blusas savo galvoje issigaudyk TIKRAS BEEELTE 🙂 Turbut jei tektu sutikti tikra rusa akis i aki nespetum kelniu klesniu kratyti nuo skystos savo drasos ishraishkos. O jei, vis del to isidrasintum ir pultum tuomet labai greitai suluzusiomis galunemis nuo grindinio rankiotum savo dantis. 😉

            tikras beeeltas blyn.

          • tikras lietuvis says:
            6 m. ago

            Klausyk kaip viskas bus daroma su jumis, koloradais 🙂 :
            12 daina, Kolorado vabalai –
            https://www.pakartot.lt/album/1979-1994-2009

          • Kemblys says:
            6 m. ago

            Tai, kad jau nesutiksi to ,,tikro ruso” – tik rusiškus (‘ruskii’, ‘ruskie’ – būdvardžiai). Beje, kalbėdamas RUSIŠKA kalba, nepasakysi žodžio ESU – reiškia nėra rusų. 😀 😀

          • LosAngeles says:
            6 m. ago

            ‘..kalbu zydu sukurta baltu mova..’

            Apie ka jus kalbate? Gal galetumete placiau, nes gal kazko nesuprantu… Kodel zydu sukurta baltu kazkas ten?
            Beje, mes- ne Baltai. Baltus kazkas sukure, akivaizdu, bet mes saves taip niekada nevadinome iki 19a vidurio

          • rusas says:
            6 m. ago

            Del dirbtinos batu movos. Jei nors kiek neangazuotai pradetumete nagrineti musu praeiti suprastumete apie ka as cia. ,,Genys margas-lietuvių kalba dar margesnė“ baltu bendrine kalba yra sukurta ir intensyviai idieginejama ne unifikavimui o butent mastymo ribojimui, auginant ribotus zmones ribotam tikslui pasiekti. NIekada nesusimastei, kodel daugelis senoviniu lietuvisku zodziu yra paniekinamai vadinami rusicizmais? O kodel Lietuvos statutas parasytas slavu kalba ir slaviskomis raidemis? Kas buvo slavai? Kodel Rusai (Ruskije), sukure Rusija, o dabar ji vadinasi ROSSIJA ir gyvena joje Slavai? Kodel Karamzinas bijojo pavadinimo Litva ir savo istorijoje bande jo isvengti? Kodel labiausiai issilavine lietuviai varsuvos lenkus paniekinamai vadino puslenkiais ir tyciojosi is ju “nesvarios” (neliteraturines kalbos)? Kas visa tai organizuoja ir kodel lenkija visada buvo vadinama KORONA? Ka tai reskia? I visus tuos klausimus jau turiu atsakymus, bet dar ne laikas juos viesinti, kad buki ir riboti TIKRI BALAI tu perlu nesurtypu i purva.

          • tikras lietuvis says:
            6 m. ago

            Pasiskaityk apie savo, rusiškų, istoriją:

            Почему все славяне понимают другие славянские языки без переводчиков (в том числе белорусы и украинцы), и то­лько одни русские славянских языков не понимают — и им кажутся непонятными даже так называемые «восточнославян­ские» языки Беларуси и Украины?

            Неславянская Россия
            Начиная разговор о русском (российском) языке, следует прежде всего вспомнить, что Россия — это неславянская страна.
            К территориям, населенным древними околославянскими народностями, можно отнести лишь Смоленск, Курск, Брянск — территории древних кривичей (славянизированных западными славянами балтов).
            Остальные земли — финские, где никаких славян никогда не жило: чудь, мурома, мордва, пермь, вятичи и прочие.

            Сами главные топонимы исторической Московии — все финские: Москва, Муром, Рязань (Эрзя), Вологда, Кострома, Суздаль, Тула и т. д. Эти территории были за несколько веков завоеваны колонистами-ободритами Рюрика, приплывшими с Лабы (Эльбы), однако число колонистов (построивших возле Ладоги Новгород — как продолжение существовавшего тогда полабского Старогорода — ныне Ольденбурга) было в этих краях крайне мало.

            В редких городках-крепостях, основанных ободритами-русинами и норманнами (датчанами и шведами), жила горстка колониальных правителей с дружиной — сеть этих крепостей-колоний и называлась «Русью». А 90 — 95% населения края было неславянскими туземцами, подчинявшимися этим более цивилизованным оккупантам.

            Языком колоний был славянский койне — то есть язык, служащий для общения между народами с разными диалектами и языками.
            http://www.buzina.org/forum.html?func=view&catid=10&id=152900

          • LosAngeles says:
            6 m. ago

            Labai idomus klausimai, ir dar idomesni turetu buti atsakymai. Neveidmainiaujant galima pasakyti, kad ne vienas is ju kilo, ir jau senai neduoda ramybes. Kas del bendrines kalbos, tai ji tikrai ribojanti, ir ar ismesti zodziai – rusicizmai, kilo pagristas itarimas jau senai. Tamsta tik pagilinote abejones.
            Atsakymu, priesingai nei tamsta, neturiu, bet tikiuosi kad likimas bus maloningas ir dar daug paslapciu atskleis ateityje. Reikia tik moketi klausyti ir nenustoti ieskoti

          • Dronas says:
            6 m. ago

            http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuviu-kalba-gime-is-triju-bendriniu-kalbu.d?id=27913163

            Idomus straipsnis apie Lietuviu kalba.

            Todle sitas kremliaus lerva meluoja, gali ir net privalai, spauti jam i snuki ir juoktis.

    • Dronas says:
      6 m. ago

      Tu esi meslas ir isgama. As visada sakau tiesa i akis. Ir tu zinai, kad as teisus. 🙂 Melskis, kad “rodina” taves nepasauktu mano gimtos zemes mindyti. nes as padarysiu viska, kad tu mirtai uz mano tevyne. 🙂

      Atsakyti
      • rusas says:
        6 m. ago

        🙂 Mirtau nuo smarvės? kai trydaliosi paslaugiai evropejiškai subine atstatęs? Mulki tu BEEELTIŠKAS. Tu nors kartą mirtį matei? Ar kovojai bent jau su peiliais prieš tikrus priešininkus? Ar greta gyvenantį kokį chamą (kurio net policija neliečia) bandei sutramdyti? O aš turėjau tokį atsitikimą, kuomet iš kalėjimo išėjęs tris kartus teistas recidyvistas įrengė pasilinksminimų vietą netoli mano namų. Man jis nekliudė, bet kaimynai pradėjo skųstis būtent man, nes policija nieko negalėjo (nenorėjo) daryti. Nuėjau pakalbėti su išsišokėliu. Priėjau, ten jų buvo visa banda su mergom, labai mandagiai pasakiau, kad vyrukas trukdo kaimynams ir turėtų šiek tiek apsiraminti. Likau nesuprastas (nežinau, gal dėl mandagaus tono), buvau apsauktas ožiu, lochu ir pan. epitetais, vėliau jis pabandė mane nustumti nuo laiptų. Kadangi anksčiau buvau imtynininkas, perėmiau jo rankas ir užlaužęs pasodinau į vietą. Jis pašoko, įbėgo į namus ir išbėgo su peiliu, dūrė pataikė į ranką, bet tuo padarė didelė klaidą. Kai pamačiau savo kraują VA TADA PAS MENE UŽVIRĖ KRAUJAS, labai supykau ir vyrukas pametė peilį (iškrito iš sulaužytos rankos), o vėliau jis išskrido per balkoną iš antro aukšto. Po šio mandagaus pokalbio nuvykau į policiją ir parašiau pareiškimą. Kaip manai, ką suėmė? Be abejo – mane, nes jo draugės (laisvo elgesio merginos) nurodė, kad aš įsiveržiau ir sumušiau vargšą žmogų. Po to beveik du metus mane teisė, į teismą „nukentėjusįjį“ atveždavo su antrankiais (nes jis jau ketvirtą kartą į kalėjimą papuolė). Galų gale mane išteisino, bet noras ginti save ir savo kaimynus man prapuolė visam laikui.“

        Atsakyti
        • Dronas says:
          6 m. ago

          Maciau vaikeli, maciau. Todel galiu ramiai tau tau pazadet, padarysiu viska, kad trestai mano gimta zeme. O po karo, as ten duona auginsiu, o paskui ja valgysiu. Matai, as taves lauk nevysiu, as tave pritaisysiu taip, kad nauda nesi. 🙂 Tu nebijok, as moku ir zinau kaip tai daroma. Beje, tu atejai i Alka terstis, o cia kaip ne kaip, leidnys skirtas Lietuviam, ne tau. Tu svetimas, tu priesas atejes dergtis i musu namus. Kokiu tu cia malonumu ir mandagumu tikiesi? Niekas su duona ir druska tokiu cia nelaukia. Ir atmink sita sutikima, kada ateisi i mano zeme, bus zymiai blogiau, nes dabar nukentejo tik tavo niekinga savimeile, kada tavo kojos zengs mano zeme, jas gali ir nutraukti, na zinai, taip netiketai. O gal jau pamirsai kaip Lietuviu net rusu kariuomeneje prisibijojo ir juos gerbe? Manai veltui? Ne veltui, Lietuvoje nera tavo numyleto dryzuotoju Daugpiliu kaip tik todel. Nepamirsk sito. Jaigu tu suages zmogus, supranti apie ka as, jeigu kvailas snarglius, tai taip tau ir reikia. 🙂

          Atsakyti
  3. LosAngeles says:
    6 m. ago

    Apie Skuca galima spresti tik tiek, kad turejo buti ‘rimtas diedas’, jeigu niekseliai butent jo pasalinimu visu pirma susirupino. Atminimas tokiems zmonems butinas, ir labai dziugu kad pagaliau jis bus igyvendintas.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      6 m. ago

      Kraujas gyslose užverda, kai pagalvoju apie Skučą, Povilaitį ir dar daug kitų, kuriuos nužudė rusiškos komunistinės išgamos.

      Atsakyti
      • Dronas says:
        6 m. ago

        Jie dar nuzudys. Reikia tam ruostis. Vyksta tikslinga ardomoji kremliaus veikla pries Lietuva, dabar pakeltos visos pajegos, tikslas, palauzti tautos valia, kad karinis isverzimas butu kuo lengvesnis ir sklandesnis. Ta pati vykde pries Lietuvos okupacija per antra pasaulini. Ir tai dave vaisiu, tik vieno kremlius nenumate, partizanu, kurie lengva Lietuvos uzgrobima, paverte ilga kova ir tikru galvos skausmu kremliaus isgamom. Dabar vykdoma tas pats, tik daugelis kvailiu nemato, kad mum karas i nugara alsuoja. Ir stai sitas neva “rusas” cia ne siaip sau reiskiasi. Sitie issigimeliai nori pabaigt tai, ko kremlius pries gera puse amziaus nesugebejo. Jie niekada nenustos. Suomiai ta suprato. Dabar suomijoja viena labiausiai ginkluotu saliu pasaulyje. Ten pilieciai turi kruva ginklu, jiem leidziama net ginklai su duslintuvais. Kas Lietuvoje draudziama. Suomiai gerai isisavino, sitie, niekada nenustos, vienintelis budas juos atgrasyt, padaryt taip, kad jokio lengvo pasivaiksciojimo po ju zeme nesigautu.

        Atsakyti
  4. rusas says:
    6 m. ago

    Klembyyybys su tikru beee..ltu yra puikus ribotos (kastruotos) baltu “literatūrinės” kalbos suformuotos ribotų žmonių populiacijos pavyzdžiai 🙂 ribota flora – ribotiems tikslams.

    Be to klembiby, sakai Lietuvoje žudė RUSIŠKOS komunistinės išgamos? Čia tu apie Beriją, Dušanskį, Grybovsky, Kukliansky ir pan.? Čia jie tau TIKRI RUSAI? Be to, koks ten pas tave kraujas gali užvirti, beeelte tu nelaimingas. Kai mokiausi Antano Vienuolio vidurinėje Vilniuje ir po šokių ateidavo mušti su mumis 3 rusų vidurinės (dabar senamiesčio mokykla) vyrai. Su jais į kovą už mūsų mokyklos panas stodavom tik mes su “kacapiškomis pavardėmis” o tikri beeeeltai ir klembybiai subėgdavo ant kalniuko ir pas juos kraujas virdavo iš tolo mus morališkai palaikant. Ažuoliukų ir kitokių chorų dainorėliai nelaimingi.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      6 m. ago

      ‘ruse’, degtinę turbūt gerdavai su alumi…

      Atsakyti
      • rusas says:
        6 m. ago

        Matai aš esu rusas aš negeriu. Genetiškai neturiu per šimtmečius karčiamų įdiegtos alkoholio priklausomybės.

        Atsakyti
        • Dronas says:
          6 m. ago

          Negirtas ir tokius vejus rasineji? Blogiau nei maniau, tau reikalinga rimta pagalba. 🙂

          Atsakyti
          • rusas says:
            6 m. ago

            Klausyk drone, ne v sluzhbu a v druzhbu, pasufleruok ar tu tik neesi Lipšicas iš vilniaus savivaldybės. Čia gi dabar jūsų teritorija su jūsų melžiamais gyvuliais, dėl to mane savo atidirbtais metodais “dėsi į vietą” 🙂 Atspėjau? Pats tepliojiesi nes jūs švonderiai vis maziau turite istikimu chunveibinu, juk lietuviai daugumoje nera beeeltai ir jie suvokia kas yra ju draugai o kas priesai. Cia tik ribotiems baltams kaip ir dirbtiniems stakaliojantiems ukrainieciams tavo propaganda atrodo priimtina ir teisinga. Tik tie idijotai eis mirti uz tavo GESHEFTA 🙂

          • Dronas says:
            6 m. ago

            O, prasidejo spejimai ir burimai per interneta! Vanga ir Nostradamas tyliai verkia kamputyje! 🙂
            Beje, savivaldybeje dirbanciu vardai ir pavardes yra viesai prieinama informacija ir Lipšico ten nera. Ka, kuratorius spaudzia reikalaudamas rezultato? O tu bandai nors kazka isstenet, net Ukraina cia prikisai lygioje vietoje. Apgailetina. 🙂

            Teisus Kemblys, tu maziau gerk, tada nereiks viesai terstis. Kai prablaivesi, paciam bloga pasidarys nuo tavo sapalioniu, nes kol kas rasai kaip suvazinetas. 🙂

          • rusas says:
            6 m. ago

            Nejaugi lipsicas vel isvaziavo Palestinieciu vaiku ir moteru zudyti atiminejant jiems tukstantmeciais priklausiusias zemes? Nelabai tikiu, nes sioje intensyviai valomoje IDIŠLANDO (YDDISHLAND) teritorijoje melziamos karves pradejo kazka itarti, po truputi, blaivedamos ir virsdamos zmonemis. Pavyzdziui Drasius Kedys isdyso uzstoti savo vaikuti, kuris buvo skirtas visokiu Furmu (Furman Zydiskai vezikas) zaidimams. Aisku sumedziojo ji nudejo, o sioje teritorijoje gyvenancios karves tik apgailetinai pabaube internete, bet kas zino, gal dar daugiau ju atsigauna, todel smogiamieji buriai turi buti susitiprinti. Juk biznyje svarbu pastovumas. A ne drone 🙂 Ir nerasyk daugiau komentu susijaudines, zinok visai netycia tave uz to apipjaustyto pimpio pagavau 🙂 Kai susijaudini tada is taves pasipila toks tekstas kaip “Kuratorius spaudzia rezultato” na kas kitas nei KGB operatyvinio darbo bitele galetu netyciomis metytis tokiomis frazemis kazdienybeje, bendravime su kazkokiu pijoku ruskeliu? 😉

          • Dronas says:
            6 m. ago

            As visad skatinau blaivybe, sakiau, kad is gerimo gero nebus. As dabar tave visiem rodysiu kaip alkoholizmo zalos pavyzdi. Tu isties retas pavyzdys. Bet uztat KOKS! Visokie gydytojai vaziuoja i durnanamius, ziuret apsigimeliu, silpnaprociu ir alkoholiku suskystejusiom smegenim, o dabar gales papildomai sviestis skaitydami tavo kliedesius, kaip sakant naturalioje aplinkoje. Beje, taviske silpnybe tam tikriem pimpiam, gana keista, sakyciau net iskrypus. Visokie griebimai ir panasiai… Kaip ten pagal dede Froida? Ka jis ten rase apie tokius dalykus? Na zinai apie pasamone ir troskimus. Nesveika vyruti, nesveika. 🙂

          • Kemblys says:
            6 m. ago

            ‘Drone’, nusileidai iki ‘ruso’ lygio! Jis pasiekė savo tikslą – tu pralošei.

            Rusiškos išgamos kelis šimtmečius skerdė savo protingus žmones. Dabar bando smukdyti kitus, kad pasijaustų lygiaverčiais.

        • Kemblys says:
          6 m. ago

          ‘ruse’, negeri, negyveni Rusijoje, rašai lietuviškai – koks tu rusas?
          Toookio ruso nesuprastų nei vienas TIKRAS RUSAS 😀 😀

          Atsakyti
    • LosAngeles says:
      6 m. ago

      Idomu idomu… Skuca Lietuvoje dar berods tarde Krygeris. Labai graziai isipiesia i saraseli.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija)

Seime – mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti TIESIOGIAI

2022 05 12
Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

2022 05 07
Vidmanta Valiušatis | LNB, V. Juozaičio nuotr.

V. Valiušaitis. Kuo skiriasi dabartiniai įvykiai nuo pokarinių?

2022 04 30
Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos, Vilniaus krašto bei pasaulio lietuvių kariškių bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas

Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos, Vilniaus krašto bei pasaulio lietuvių kariškių bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas

2022 04 07
Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas

Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas

2022 03 28
Lenkijos, Lietuvos ir Kijevo Rusios 1963 metų sukilėlių herbas | wikipedia.org nuotr.

Z. Kumetaitis. Abiejų tautų respublikos parceliavimo tąsa XXI amžiuje

2022 03 25
Vytautas Sinkevičius | lrs.lt nuotr.

Vienas iš Kovo 11-osios Akto rengėjų prof. V. Sinkevičius: nepriklausomybė – tai stebuklas, kurį reikia saugoti

2022 03 14
Kaunas už Laisvę: Kovo 11-ąją įprasmins patriotiški renginiai ir paramos Ukrainai simboliai

Kaunas už Laisvę: Kovo 11-ąją įprasmins patriotiški renginiai ir paramos Ukrainai simboliai

2022 03 09
Kviečia muzikinių trečiadienių aidai

Kviečia muzikinių trečiadienių aidai

2022 03 03
1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 73-ųjų metinių minėjimas | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Minaičiuose pagerbtas 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarų ir visų Lietuvos partizanų atminimas

2022 02 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Šiandien minima pasaulinė stuburo diena
Įvairenybės

Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo

2022 05 16
V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą
Kultūra

V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą

2022 05 16
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
Kaip prižiūrėti riebaluotis linkusius plaukus?
Įvairenybės

Vasarą – ypatinga plaukų priežiūra

2022 05 15
Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?
Lietuvoje

Ženkliai daugėja automobilių dalių vagysčių

2022 05 15
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

2022 05 15
Keičiamas Buhalterinės apskaitos įstatymas
Lietuvoje

Kas lemia būsto paskolos dydį?

2022 05 15
Paprikos: nauda ir kai kas netikėto
Įvairenybės

Pavasarį lėkštėse – kuo daugiau spalvų

2022 05 15


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Nuorodytė apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!
  • Na, tep apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo
  • V. Simanavičiaus skulptūra „Adriana“ kvies atrasti savo kiemą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Vasarą – ypatinga plaukų priežiūra

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 548; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 439; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 424; komentarų: 8
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 06 13:20 peržiūrėta: 369; komentarų: 15
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 354; komentarų: 11
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 352; komentarų: 9

Kiti Straipsniai

Seime – mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti TIESIOGIAI

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 12
0
Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija)

Gegužės 13 d. 10 val. Lietuvos Seime (Konferencijų salė, V a.) vyks konferencija „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo...

Skaityti toliau

Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

by Kristina Aleknaitė
2022 05 07
7
Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 metais planą. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitąmet bus minimos Klaipėdos...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kuo skiriasi dabartiniai įvykiai nuo pokarinių?

by Jonas Vaiškūnas
2022 04 30
6
Vidmanta Valiušatis | LNB, V. Juozaičio nuotr.

Kas būtų pagalvojęs dar pernai, kad Europoje, XXI amžiuje, vėl bus dideliu mastu okupuojamos nepriklausomos šalys, okupuotose teritorijose ims veikti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Nuorodytė apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!
  • Na, tep apie „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina!
  • Nuomonė apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI

Kitas straipsnis
Lietuva ir Latvija vieningai kovos su afrikiniu kiaulių maru

Lietuva ir Latvija vieningai kovos su afrikiniu kiaulių maru

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai