Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Bus pagerbtas rusų okupantų nužudyto Lietuvos vidaus reikalų ministro K. Skučo atminimas

www.alkas.lt
2016-07-28 19:01:57
37
Generolas Kazys Skučas gimtinėje Maručiuose. Stovi iš kairės: K. Skučas, žmona Stefanija, mama Gertrūda, brolio Prano žmona Marija, dukra Jūratė. 1940 m. | archyvinė nuotr.

Generolas Kazys Skučas gimtinėje Maručiuose. Stovi iš kairės: K. Skučas, žmona Stefanija, mama Gertrūda, brolio Prano žmona Marija, dukra Jūratė. 1940 m. | archyvinė nuotr.

Liepos 30 d., šeštadienį, 12 val., Mauručiuose, ties Kauno rajono ir Prienų rajono riba (šalia automagistralės „Via Baltica“) bus paminėtos paskutiniojo tarpukario Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, brigados generolo, Vyties Kryžiaus kavalieriaus Kazimiero Skučo 75-osios žūties metinės ir atidengtas paminklinis akmuo.

Renginį rengia generolo dukterėčios – žurnalistė Virginija Skučaitė ir poetė Ramutė Skučaitė, joms padeda Kauno rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Ežerėlio kultūros centras.

K. Skučas buvo pirmąja tarpukario Lietuvos vyriausybės auka. Rusiškieji Lietuvos okupantai jis sušaudė 1941 m. liepos 30-ąją Maskvos Butyrkų kalėjime. Okupantų sufabrikuota K. Skučo baudžiamoji byla iki šiol dar negrąžinta Lietuvai.

Iš Alfonso Zubrecko rašinio „Tragiškas likimas“ („XXI amžius“ 2014-04-24,  www.xxiamzius.lt):

Kazimieras Skučas | archyvinė nuotr.
Kazimieras Skučas (1984–1941) | archyvinė nuotr.

Kazimieras Skučas gimė 1894 m. kovo 14 d. Prienų rajone, Mauručių kaime. 1911 metais, baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo įvairiose Lietuvos vietovėse. 1914 metais baigė Petrapilio mokytojų institutą.

1915 metais jaunuolis pašaukiamas į Rusijos kariuomenę ir siunčiamas mokytis į karo mokyklą Ukrainoje. Ją baigęs K. Skučas su 249 pėstininkų pulku siunčiamas į Rumunijos frontą. O į Lietuvą jis grįžo 1918 metų birželį ir Dauguose organizavo milicijos būrį. 1919 m. vasario 6 d. paskirtas Alytaus komendantu. Aktyviai dalyvavo kovose su bolševikais. Vėliau, jau turėdamas kapitono laipsnį, dirbo Marijampolės, Suvalkų komendantu. Dar ėjo bataliono vado ir pulko vado pavaduotojo pareigas.

K. Skučas greitai kilo karjeros laiptais. Nuo 1924 metų rugsėjo jis – Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo valdybos Operatyvinio skyriaus viršininkas, nuo 1925 metų lapkričio – Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektorius, nuo 1928 metų sausio – Kauno įgulos komendantas. Pulkininkas K. Skučas taip pat vadovauja 2-ajai pėstininkų divizijai.

1925 metais išėjo laikraštis „Kardas“, kurios steigėjas ir pirmasis redaktorius buvo generolas K.Skučas. Tuo metu jis taip pat vadovavo Lietuvos karininkų ramovei.

1934 metų gegužę K.Skučas laikinai paliko Lietuvą – jis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos atašė Sovietų Sąjungoje. Po ketverių metų pertraukos generolas K. Skučas paskirtas Vytauto Didžiojo aukštosios karininkų mokyklos viršininku

Nuo 1939 metų kovo iki lapkričio dirbo J.Černiaus vadovaujamame Ministrų kabinete, vėliau, iki 1940 metų birželio, – A.Merkio vadovaujamame Ministrų kabinete vidaus reikalų ministru.

Maskvos spaudimu 1940 m. birželio 15 d. gen. K. Skučas buvo suimtas, kurį laiką sėdėjo Kauno kalėjime, o liepos 23 dieną perduotas Valstybės saugumo departamento žinion. Vėliau išvežtas į Maskvos Lubiankos kalėjimą ir 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime sušaudytas.

O tuo metu Lietuvoje liko K.Skučo žmona Stefanija Skučienė ir dukra Birutė. Vėliau jos pasitraukė į Vokietiją, o po kiek laiko į JAV ir apsigyveno Niujorke.

S. Skučienė yra pateikusi dar kai kurių savo vyro gyvenimo momentų. Jos teigimu, generolas labai išgyveno dėl 1917 metų revoliucijos Rusijoje, nes ji galėjo tiesiogiai paliesti ir Lietuvą. Dar dirbdamas Lietuvos karo atašė Sovietų Sąjungoje, K.Skučas teigė, kad nepasitiki sovietų vadovais. Rusai 1939 metais Lietuvai grąžino Vilnių ir, generolo nuomone, tai buvo Lietuvos okupacijos pradžia.

Nepalankūs generolui įvykiai prasidėjo 1940 metų pradžioje. O šios tragedijos užuomazga įvyko 1940 m. birželio 12 d., kada Lietuvos vyriausybės ministras pirmininkas A.Merkys grįžo iš Maskvos. Kaip tik tada jis pranešė prezidentui apie Maskvos reikalavimą, kad vidaus reikalų ministras K.Skučas atsistatydintų, o Saugumo departamento direktorius A.Povilaitis skubiai būtų atleistas iš pareigų. Naktį iš birželio 14-osios į 15 dieną Lietuvos vyriausybė gavo Maskvos ultimatumą, kurio pirmasis punktas skelbė, kad K.Skučas ir A.Povilaitis turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

K.Skučas apie šį ultimatumą sužinojo iš A.Merkio, kada šis jiems paskambino. Skubos tvarka Skučas ir Povilaitis iš darbo buvo atleisti, tačiau kol kas nesuimti. Jiems buvo leista vykti į Vokietijos pasienį, tačiau iki konkretaus nurodymo sienos nepereiti. Buvo nutarta, kad Skučo ir Povilaičio šeimos vyks į pasienį ir laikinai apsistos Povilaičio ūkyje.

Tačiau abu jie buvo suimti.Nežinodami tolesnio Skučo ir Povilaičio likimo, šeimos nariai negalėjo imtis jokių konkrečių žygių. Prasidėjus karui, S.Skučienė sužinojo, kad jos vyras kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

1942 metų vasario mėnesį į S. Skučienės rankas atsitiktinai pateko vokiečių okupuotoje Lietuvoje leidžiamas laikraštis „Ateitis“. Jame buvo rašoma, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras P. Kozlovskis (P. Kozlowski) vieno vizito Maskvoje metu lankėsi Butyrkų kalėjime ir susitiko su K .Skuču. Iš patikimų šaltinių S. Skučienė sužinojo, kad P. Kozlovskis yra Berlyne. Greitai sutvarkiusi dokumentus, ji nuvyko į Berlyną, tačiau mažai sužinojo apie savo vyrą. P. Kozlovskis patvirtino, kad jis 1941 metų liepos mėnesį susitiko su K. Skuču Butyrkų kalėjimo teismo laukiamajame ir apie dvi valandas kalbėjosi. Tolesnis K. Skučo likimas jam nežinomas.

Apie K. Skučo gyvenimo laikotarpį Maskvos kalėjime nebuvo žinoma bemaž 50 metų. Ir tik 1989 metais iš Maskvos į Lietuvą netikėtai pateko K.Skučo byla.

Iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo K. Skučas buvo išvežtas 1940 m. liepos 23 d. ir į Maskvos Lubiankos kalėjimo saugumiečių tardytojų rankas pateko liepos 25 dieną. Buvo pradėta Sovietų Sąjungos valstybės saugumo liaudies komisariato byla Nr. 1811.

Pirmasis tardymas įvyko tik po dviejų mėnesių – rugsėjo 13-14 dienomis. Šių tardymų metu K. Skučui buvo iškelta baudžiamoji byla ir suformuluoti pagrindiniai kaltinimai. Jie skambėjo maždaug taip: „K.Skučas yra provokacinių veikimų prieš Lietuvoje esančius tarybinius garnizonus tiesioginis kaltininkas. Būdamas Lietuvos vidaus reikalų ministru jis vykdė žiauriausią politiką prieš Lietuvos revoliucinį judėjimą. Be to, 1934-1939 metais, būdamas Lietuvos karo atašė Maskvoje, šnipinėjo prieš Sovietų Sąjungą“. Šį nutarimą pasirašė Sovietų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaro Berijos pavaduotojas Merkulovas. Kaip tik šis nutarimas ir nulėmė K. Skučo likimą, nes tada Merkulovo tvirtinimo niekas neturėjo teisės paneigti.

Po šio K. Skučo susitikimo su saugumo tardytojais generolas kažkodėl bemaž pusmetį į tardymą nebuvo kviečiamas. Jis prisimintas tik 1941 m. kovo 18 d. Tardymas vyko naktį, net penkias valandas. O tam, kad K. Skučui pateikti kaltinimai būtų svaresni, buvo apklausti daugelis buvusių aukštų Lietuvos pareigūnų. K. Skučo byloje randami parodymai, kuriuos davė A. Merkys, tuo metu buvęs Saratovo kalėjime, taip pat yra buvusio Lietuvos saugumo departamento direktoriaus A. Povilaičio, buvusio Lietuvos misijos Maskvoje patarėjo L. Bagdono, buvusio Lietuvos šaulių sąjungos vado P. Saladžiaus, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo 2-ojo skyriaus buvusio viršininko K. Dulksnio parodymai. Tačiau šiuose parodymuose nėra konkrečių įkalčių prieš K. Skučą.

Nors įrodymų prieš K. Skučą nebuvo surinkta (tai turbūt suprato ir patys Rusijos saugumiečiai), tačiau K.Skučo byla 1941 m. birželio 26 d. buvo baigta ir perduota į Sovietų Sąjungos Aukščiausiojo Teismo karinę kolegiją. Karinės kolegijos posėdis įvyko liepos 8 dieną. 1941 m. liepos 30 d. gen. K.Skučas buvo sušaudytas.

1990 metų rugsėjo mėnesį gen. K. Skučo brolis gavo tuometinio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. Paulausko pasirašytą pažymą, kad K. Skučas reabilituotas. Tokia pat pažyma 1992 metų balandžio mėnesį atėjo ir iš tuometinės Sovietų Sąjungos vyriausiosios karinės prokuratūros. Ir nors po daugelio metų gen. K.Skučo geras vardas atstatytas, tačiau jo teismo byla dar guli Maskvos archyvuose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime bus paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės
  2. Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės (video, nuotraukos)
  3. Lietuviai užsienyje minės Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto metines
  4. Soldino girioje paminėtos Dariaus ir Girėno 79-osios žūties metinės
  5. Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 37

  1. tikras lietuvis says:
    7 metai ago

    Kodėl nesvarstom, jog visiškai neteisėtai savus pareigūnus ir dar tokio rango smetoniniai suėmė ir išdavė sovietams?
    Juk tai – baisi gėda.

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      7 metai ago

      Ne smetoniniai, o Merkys. Smetona, pries isvykdamas, aiskiai perspejo Merki, kad nepadarytu klaidos ir neprisiimtu sau ‘grieko’… Bent jau taip rase prisiminimuose kazkas is to laikmecio liudytoju

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        7 metai ago

        Smetona,
        visų pirma, paėmė valdžią neteisėtai,
        pametė šalį likimo valiai,
        prie jo buvo gautas maskvinių reikalavimas suimti Lietuvos pareigūnus, todėl tai jo pareiga buvo juos išlydėti į šalis, kur sovietų rankos nepasiektų.

        Atsakyti
        • LosAngeles says:
          7 metai ago

          Ne, ne Smetona

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Ką ne Smetona?
            Nenusiplepėk.

          • LosAngeles says:
            7 metai ago

            Deja, bet nusisnekate tamsta. Reiketu pasidometi…
            http://kauno.diena.lt/naujienos/miesto-pulsas/skaudziai-istorijos-pamokai-70-metu-215577

            http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/k-skuco-byla-nr-1811-vis-dar-rusijoje-407217

  2. rusas says:
    7 metai ago

    Rusu okupantai? 🙂 Idomu kokie rusai galejo okupuoti lietuva, jei pati rusija po 17 metu revoliucijos buvo apiplesta ir pavergta zydu? Be to, lietuviai labai greitai pamirsho, kad nuo pirmo HOLODOMORO lietuvius isgelbejo butent RUSU CARAS POVILAS PIRMASIS ir jo ameninis pasiuntinys Derzavinas. Kai zydai, lietuvos bajorkiauliu padedami masiskai girde lietuvius valstiecius ir jie pradejo mirti, tik Povilo pirmojo pavedimu zydai su savo karciamomis ir palivarkais buvo sutramdyti o is ju konfiskuoti grudai isdalinti mirstantiems kaimieciams. Rusai buvo shoke kiek lietuvos teritorijoje yra karciamu ir kiek zmones isgeria alkoholio. Be je dabar tas pats. Lietuviai isgeria daugiau nei rusai.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      7 metai ago

      Nat, taip, kai kuriems jie nebuvo okupantai o buvo prejateliai ir tovariščiai.

      Atsakyti
      • rusas says:
        7 metai ago

        Manau geriau buti prijateliu ir tovarischiumi, nei zydiskos karcemos samdyta mergele kuria uz tris litus pardavineja, tai kareiviams, tai studentams, o tie neturedami nei triju litu savo busimai zmonai ispirkti pradeda argumentuoti jog “zalias vynas ne vanduo” 🙂

        Atsakyti
        • Pikc says:
          7 metai ago

          Man keista, ko tie vatiniai koloradikai vis dar čia trinasi, o ne ropoja velniop pas savo “prijatelius ir tovariščius”. Kaip sako, “čiūmadan-vokzal-kacapstan”. 😉

          Atsakyti
          • rusas says:
            7 metai ago

            O kodel tu manai kad as Lithuilostane gyvenu (nemaisyti LITHUILOSTANO su ankstesne puikia salimi LIETUVA) ? Vien del to, kad kalbu zydu sukurta baltu mova? Klysti as jau seniai isvaziavau is UBAGYNO, nes lithuilostane gali egzistuoti tik bailus gyvuliai kurie komentuose shukaudami jog yra patriotai, realybeje yra tik melziamos karves. Zinai kas yra karves? Jos stebi savo didelemis vandeningomis akimis kaip jas melzia ir pjauna, o sumykia tik tada kai joms kas shieno su vandeniu pamirshta duoti. Savo salies seimininkai? XA … tai tie kurie rengiasi ir vazineja su vakariecio pribezdetais sendaikciais ir neturi jokios itakos “savo valstybeje” kuria melzia visokie zingeriai, liansbergiai, abromaviciai ir kiti tikri LITUILOSTANO geshefto turetojai. CIumodane tu chiumodane. 🙂 Idomu ar tu man i veida ta isdrystum pasakyti, kompo pydriote nusnargliuotomis rankovemis?

          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Daugpilyje, t.y. rasiejinių tvirtovėje sėdi?
            Ten tik rasiejnius biznius tegalėjai surasti, todėl be reikalo čia puties kaip varlė prieš jautį.
            Ir kodėl mums turėtų rūpėti kas rasiejinius mausto?
            Jei jau jums, kurie norite būti rusiški (nėra jokių rusų, nes žodis русский reiškia rusišką, t.y. aprusintą, surusintą – ), kas nors kliudo užgrobtose žemėse, tai prie ko čia Lietuva?
            Jūs gyvenkit kaip jūs išmanot, mes gyvensim kaip mes išmanom.
            \Nesikišk į ne savo valstybės reikalus.
            O gal, tikriausiai, rašai iš rasiejinių propagandos įstaigos (Savuškino 55, Piteris)?
            Tuomet baik, nes koloradus išgaudysim.

          • rusas says:
            7 metai ago

            Tu blusas savo galvoje issigaudyk TIKRAS BEEELTE 🙂 Turbut jei tektu sutikti tikra rusa akis i aki nespetum kelniu klesniu kratyti nuo skystos savo drasos ishraishkos. O jei, vis del to isidrasintum ir pultum tuomet labai greitai suluzusiomis galunemis nuo grindinio rankiotum savo dantis. 😉

            tikras beeeltas blyn.

          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Klausyk kaip viskas bus daroma su jumis, koloradais 🙂 :
            12 daina, Kolorado vabalai –
            https://www.pakartot.lt/album/1979-1994-2009

          • Kemblys says:
            7 metai ago

            Tai, kad jau nesutiksi to ,,tikro ruso” – tik rusiškus (‘ruskii’, ‘ruskie’ – būdvardžiai). Beje, kalbėdamas RUSIŠKA kalba, nepasakysi žodžio ESU – reiškia nėra rusų. 😀 😀

          • LosAngeles says:
            7 metai ago

            ‘..kalbu zydu sukurta baltu mova..’

            Apie ka jus kalbate? Gal galetumete placiau, nes gal kazko nesuprantu… Kodel zydu sukurta baltu kazkas ten?
            Beje, mes- ne Baltai. Baltus kazkas sukure, akivaizdu, bet mes saves taip niekada nevadinome iki 19a vidurio

          • rusas says:
            7 metai ago

            Del dirbtinos batu movos. Jei nors kiek neangazuotai pradetumete nagrineti musu praeiti suprastumete apie ka as cia. ,,Genys margas-lietuvių kalba dar margesnė“ baltu bendrine kalba yra sukurta ir intensyviai idieginejama ne unifikavimui o butent mastymo ribojimui, auginant ribotus zmones ribotam tikslui pasiekti. NIekada nesusimastei, kodel daugelis senoviniu lietuvisku zodziu yra paniekinamai vadinami rusicizmais? O kodel Lietuvos statutas parasytas slavu kalba ir slaviskomis raidemis? Kas buvo slavai? Kodel Rusai (Ruskije), sukure Rusija, o dabar ji vadinasi ROSSIJA ir gyvena joje Slavai? Kodel Karamzinas bijojo pavadinimo Litva ir savo istorijoje bande jo isvengti? Kodel labiausiai issilavine lietuviai varsuvos lenkus paniekinamai vadino puslenkiais ir tyciojosi is ju “nesvarios” (neliteraturines kalbos)? Kas visa tai organizuoja ir kodel lenkija visada buvo vadinama KORONA? Ka tai reskia? I visus tuos klausimus jau turiu atsakymus, bet dar ne laikas juos viesinti, kad buki ir riboti TIKRI BALAI tu perlu nesurtypu i purva.

          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Pasiskaityk apie savo, rusiškų, istoriją:

            Почему все славяне понимают другие славянские языки без переводчиков (в том числе белорусы и украинцы), и то­лько одни русские славянских языков не понимают — и им кажутся непонятными даже так называемые «восточнославян­ские» языки Беларуси и Украины?

            Неславянская Россия
            Начиная разговор о русском (российском) языке, следует прежде всего вспомнить, что Россия — это неславянская страна.
            К территориям, населенным древними околославянскими народностями, можно отнести лишь Смоленск, Курск, Брянск — территории древних кривичей (славянизированных западными славянами балтов).
            Остальные земли — финские, где никаких славян никогда не жило: чудь, мурома, мордва, пермь, вятичи и прочие.

            Сами главные топонимы исторической Московии — все финские: Москва, Муром, Рязань (Эрзя), Вологда, Кострома, Суздаль, Тула и т. д. Эти территории были за несколько веков завоеваны колонистами-ободритами Рюрика, приплывшими с Лабы (Эльбы), однако число колонистов (построивших возле Ладоги Новгород — как продолжение существовавшего тогда полабского Старогорода — ныне Ольденбурга) было в этих краях крайне мало.

            В редких городках-крепостях, основанных ободритами-русинами и норманнами (датчанами и шведами), жила горстка колониальных правителей с дружиной — сеть этих крепостей-колоний и называлась «Русью». А 90 — 95% населения края было неславянскими туземцами, подчинявшимися этим более цивилизованным оккупантам.

            Языком колоний был славянский койне — то есть язык, служащий для общения между народами с разными диалектами и языками.
            http://www.buzina.org/forum.html?func=view&catid=10&id=152900

          • LosAngeles says:
            7 metai ago

            Labai idomus klausimai, ir dar idomesni turetu buti atsakymai. Neveidmainiaujant galima pasakyti, kad ne vienas is ju kilo, ir jau senai neduoda ramybes. Kas del bendrines kalbos, tai ji tikrai ribojanti, ir ar ismesti zodziai – rusicizmai, kilo pagristas itarimas jau senai. Tamsta tik pagilinote abejones.
            Atsakymu, priesingai nei tamsta, neturiu, bet tikiuosi kad likimas bus maloningas ir dar daug paslapciu atskleis ateityje. Reikia tik moketi klausyti ir nenustoti ieskoti

          • Dronas says:
            7 metai ago

            http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuviu-kalba-gime-is-triju-bendriniu-kalbu.d?id=27913163

            Idomus straipsnis apie Lietuviu kalba.

            Todle sitas kremliaus lerva meluoja, gali ir net privalai, spauti jam i snuki ir juoktis.

    • Dronas says:
      7 metai ago

      Tu esi meslas ir isgama. As visada sakau tiesa i akis. Ir tu zinai, kad as teisus. 🙂 Melskis, kad “rodina” taves nepasauktu mano gimtos zemes mindyti. nes as padarysiu viska, kad tu mirtai uz mano tevyne. 🙂

      Atsakyti
      • rusas says:
        7 metai ago

        🙂 Mirtau nuo smarvės? kai trydaliosi paslaugiai evropejiškai subine atstatęs? Mulki tu BEEELTIŠKAS. Tu nors kartą mirtį matei? Ar kovojai bent jau su peiliais prieš tikrus priešininkus? Ar greta gyvenantį kokį chamą (kurio net policija neliečia) bandei sutramdyti? O aš turėjau tokį atsitikimą, kuomet iš kalėjimo išėjęs tris kartus teistas recidyvistas įrengė pasilinksminimų vietą netoli mano namų. Man jis nekliudė, bet kaimynai pradėjo skųstis būtent man, nes policija nieko negalėjo (nenorėjo) daryti. Nuėjau pakalbėti su išsišokėliu. Priėjau, ten jų buvo visa banda su mergom, labai mandagiai pasakiau, kad vyrukas trukdo kaimynams ir turėtų šiek tiek apsiraminti. Likau nesuprastas (nežinau, gal dėl mandagaus tono), buvau apsauktas ožiu, lochu ir pan. epitetais, vėliau jis pabandė mane nustumti nuo laiptų. Kadangi anksčiau buvau imtynininkas, perėmiau jo rankas ir užlaužęs pasodinau į vietą. Jis pašoko, įbėgo į namus ir išbėgo su peiliu, dūrė pataikė į ranką, bet tuo padarė didelė klaidą. Kai pamačiau savo kraują VA TADA PAS MENE UŽVIRĖ KRAUJAS, labai supykau ir vyrukas pametė peilį (iškrito iš sulaužytos rankos), o vėliau jis išskrido per balkoną iš antro aukšto. Po šio mandagaus pokalbio nuvykau į policiją ir parašiau pareiškimą. Kaip manai, ką suėmė? Be abejo – mane, nes jo draugės (laisvo elgesio merginos) nurodė, kad aš įsiveržiau ir sumušiau vargšą žmogų. Po to beveik du metus mane teisė, į teismą „nukentėjusįjį“ atveždavo su antrankiais (nes jis jau ketvirtą kartą į kalėjimą papuolė). Galų gale mane išteisino, bet noras ginti save ir savo kaimynus man prapuolė visam laikui.“

        Atsakyti
        • Dronas says:
          7 metai ago

          Maciau vaikeli, maciau. Todel galiu ramiai tau tau pazadet, padarysiu viska, kad trestai mano gimta zeme. O po karo, as ten duona auginsiu, o paskui ja valgysiu. Matai, as taves lauk nevysiu, as tave pritaisysiu taip, kad nauda nesi. 🙂 Tu nebijok, as moku ir zinau kaip tai daroma. Beje, tu atejai i Alka terstis, o cia kaip ne kaip, leidnys skirtas Lietuviam, ne tau. Tu svetimas, tu priesas atejes dergtis i musu namus. Kokiu tu cia malonumu ir mandagumu tikiesi? Niekas su duona ir druska tokiu cia nelaukia. Ir atmink sita sutikima, kada ateisi i mano zeme, bus zymiai blogiau, nes dabar nukentejo tik tavo niekinga savimeile, kada tavo kojos zengs mano zeme, jas gali ir nutraukti, na zinai, taip netiketai. O gal jau pamirsai kaip Lietuviu net rusu kariuomeneje prisibijojo ir juos gerbe? Manai veltui? Ne veltui, Lietuvoje nera tavo numyleto dryzuotoju Daugpiliu kaip tik todel. Nepamirsk sito. Jaigu tu suages zmogus, supranti apie ka as, jeigu kvailas snarglius, tai taip tau ir reikia. 🙂

          Atsakyti
  3. LosAngeles says:
    7 metai ago

    Apie Skuca galima spresti tik tiek, kad turejo buti ‘rimtas diedas’, jeigu niekseliai butent jo pasalinimu visu pirma susirupino. Atminimas tokiems zmonems butinas, ir labai dziugu kad pagaliau jis bus igyvendintas.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 metai ago

      Kraujas gyslose užverda, kai pagalvoju apie Skučą, Povilaitį ir dar daug kitų, kuriuos nužudė rusiškos komunistinės išgamos.

      Atsakyti
      • Dronas says:
        7 metai ago

        Jie dar nuzudys. Reikia tam ruostis. Vyksta tikslinga ardomoji kremliaus veikla pries Lietuva, dabar pakeltos visos pajegos, tikslas, palauzti tautos valia, kad karinis isverzimas butu kuo lengvesnis ir sklandesnis. Ta pati vykde pries Lietuvos okupacija per antra pasaulini. Ir tai dave vaisiu, tik vieno kremlius nenumate, partizanu, kurie lengva Lietuvos uzgrobima, paverte ilga kova ir tikru galvos skausmu kremliaus isgamom. Dabar vykdoma tas pats, tik daugelis kvailiu nemato, kad mum karas i nugara alsuoja. Ir stai sitas neva “rusas” cia ne siaip sau reiskiasi. Sitie issigimeliai nori pabaigt tai, ko kremlius pries gera puse amziaus nesugebejo. Jie niekada nenustos. Suomiai ta suprato. Dabar suomijoja viena labiausiai ginkluotu saliu pasaulyje. Ten pilieciai turi kruva ginklu, jiem leidziama net ginklai su duslintuvais. Kas Lietuvoje draudziama. Suomiai gerai isisavino, sitie, niekada nenustos, vienintelis budas juos atgrasyt, padaryt taip, kad jokio lengvo pasivaiksciojimo po ju zeme nesigautu.

        Atsakyti
  4. rusas says:
    7 metai ago

    Klembyyybys su tikru beee..ltu yra puikus ribotos (kastruotos) baltu “literatūrinės” kalbos suformuotos ribotų žmonių populiacijos pavyzdžiai 🙂 ribota flora – ribotiems tikslams.

    Be to klembiby, sakai Lietuvoje žudė RUSIŠKOS komunistinės išgamos? Čia tu apie Beriją, Dušanskį, Grybovsky, Kukliansky ir pan.? Čia jie tau TIKRI RUSAI? Be to, koks ten pas tave kraujas gali užvirti, beeelte tu nelaimingas. Kai mokiausi Antano Vienuolio vidurinėje Vilniuje ir po šokių ateidavo mušti su mumis 3 rusų vidurinės (dabar senamiesčio mokykla) vyrai. Su jais į kovą už mūsų mokyklos panas stodavom tik mes su “kacapiškomis pavardėmis” o tikri beeeeltai ir klembybiai subėgdavo ant kalniuko ir pas juos kraujas virdavo iš tolo mus morališkai palaikant. Ažuoliukų ir kitokių chorų dainorėliai nelaimingi.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 metai ago

      ‘ruse’, degtinę turbūt gerdavai su alumi…

      Atsakyti
      • rusas says:
        7 metai ago

        Matai aš esu rusas aš negeriu. Genetiškai neturiu per šimtmečius karčiamų įdiegtos alkoholio priklausomybės.

        Atsakyti
        • Dronas says:
          7 metai ago

          Negirtas ir tokius vejus rasineji? Blogiau nei maniau, tau reikalinga rimta pagalba. 🙂

          Atsakyti
          • rusas says:
            7 metai ago

            Klausyk drone, ne v sluzhbu a v druzhbu, pasufleruok ar tu tik neesi Lipšicas iš vilniaus savivaldybės. Čia gi dabar jūsų teritorija su jūsų melžiamais gyvuliais, dėl to mane savo atidirbtais metodais “dėsi į vietą” 🙂 Atspėjau? Pats tepliojiesi nes jūs švonderiai vis maziau turite istikimu chunveibinu, juk lietuviai daugumoje nera beeeltai ir jie suvokia kas yra ju draugai o kas priesai. Cia tik ribotiems baltams kaip ir dirbtiniems stakaliojantiems ukrainieciams tavo propaganda atrodo priimtina ir teisinga. Tik tie idijotai eis mirti uz tavo GESHEFTA 🙂

          • Dronas says:
            7 metai ago

            O, prasidejo spejimai ir burimai per interneta! Vanga ir Nostradamas tyliai verkia kamputyje! 🙂
            Beje, savivaldybeje dirbanciu vardai ir pavardes yra viesai prieinama informacija ir Lipšico ten nera. Ka, kuratorius spaudzia reikalaudamas rezultato? O tu bandai nors kazka isstenet, net Ukraina cia prikisai lygioje vietoje. Apgailetina. 🙂

            Teisus Kemblys, tu maziau gerk, tada nereiks viesai terstis. Kai prablaivesi, paciam bloga pasidarys nuo tavo sapalioniu, nes kol kas rasai kaip suvazinetas. 🙂

          • rusas says:
            7 metai ago

            Nejaugi lipsicas vel isvaziavo Palestinieciu vaiku ir moteru zudyti atiminejant jiems tukstantmeciais priklausiusias zemes? Nelabai tikiu, nes sioje intensyviai valomoje IDIŠLANDO (YDDISHLAND) teritorijoje melziamos karves pradejo kazka itarti, po truputi, blaivedamos ir virsdamos zmonemis. Pavyzdziui Drasius Kedys isdyso uzstoti savo vaikuti, kuris buvo skirtas visokiu Furmu (Furman Zydiskai vezikas) zaidimams. Aisku sumedziojo ji nudejo, o sioje teritorijoje gyvenancios karves tik apgailetinai pabaube internete, bet kas zino, gal dar daugiau ju atsigauna, todel smogiamieji buriai turi buti susitiprinti. Juk biznyje svarbu pastovumas. A ne drone 🙂 Ir nerasyk daugiau komentu susijaudines, zinok visai netycia tave uz to apipjaustyto pimpio pagavau 🙂 Kai susijaudini tada is taves pasipila toks tekstas kaip “Kuratorius spaudzia rezultato” na kas kitas nei KGB operatyvinio darbo bitele galetu netyciomis metytis tokiomis frazemis kazdienybeje, bendravime su kazkokiu pijoku ruskeliu? 😉

          • Dronas says:
            7 metai ago

            As visad skatinau blaivybe, sakiau, kad is gerimo gero nebus. As dabar tave visiem rodysiu kaip alkoholizmo zalos pavyzdi. Tu isties retas pavyzdys. Bet uztat KOKS! Visokie gydytojai vaziuoja i durnanamius, ziuret apsigimeliu, silpnaprociu ir alkoholiku suskystejusiom smegenim, o dabar gales papildomai sviestis skaitydami tavo kliedesius, kaip sakant naturalioje aplinkoje. Beje, taviske silpnybe tam tikriem pimpiam, gana keista, sakyciau net iskrypus. Visokie griebimai ir panasiai… Kaip ten pagal dede Froida? Ka jis ten rase apie tokius dalykus? Na zinai apie pasamone ir troskimus. Nesveika vyruti, nesveika. 🙂

          • Kemblys says:
            7 metai ago

            ‘Drone’, nusileidai iki ‘ruso’ lygio! Jis pasiekė savo tikslą – tu pralošei.

            Rusiškos išgamos kelis šimtmečius skerdė savo protingus žmones. Dabar bando smukdyti kitus, kad pasijaustų lygiaverčiais.

        • Kemblys says:
          7 metai ago

          ‘ruse’, negeri, negyveni Rusijoje, rašai lietuviškai – koks tu rusas?
          Toookio ruso nesuprastų nei vienas TIKRAS RUSAS 😀 😀

          Atsakyti
    • LosAngeles says:
      7 metai ago

      Idomu idomu… Skuca Lietuvoje dar berods tarde Krygeris. Labai graziai isipiesia i saraseli.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nuotraukoje – Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Nuotrauką saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas | archyvai.lt nuotr.

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

2023 03 22
Antanas Terleckas tremtyje Omsukčiane. Magadano sr., 1983 m. birželis | genocid.lt nuotr.

A. Terleckas. Už Nepriklausomą Lietuvą

2023 03 13
Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (I)

2023 01 17
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

2023 01 16
Klaipėdos sukilimo Didvyrius pagerbė ir Lietuvos prezidentas

Klaipėdos sukilimo Didvyrius pagerbė ir Lietuvos prezidentas

2023 01 15
G. Nausėda dalyvauja sausio 13-osios renginiuose | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas dalyvavo Sausio 13-osios renginiuose

2023 01 13
Sausio 13-oji | S. Žiūros nuotr.

Sostinė mini 13-osios įvykių metines

2023 01 12
Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

2022 12 31
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 27 14:00

2022 12 27
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | LGGRTC nuotr.

Minime A. Ramanausko-Vanago žūties 65-asias metines

2022 11 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
  • Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

by Kristina Aleknaitė
2023 03 22
0
Nuotraukoje – Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Nuotrauką saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas | archyvai.lt nuotr.

Pokario metais švietimą Lietuvoje imtasi pertvarkyti pagal Sovietų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Nepaisant to, šalies mokytojai...

Skaityti toliau

A. Terleckas. Už Nepriklausomą Lietuvą

by Kristina Aleknaitė
2023 03 13
1
Antanas Terleckas tremtyje Omsukčiane. Magadano sr., 1983 m. birželis | genocid.lt nuotr.

2012 m. Laisvės premijos laimėtojo, politinio kalinio, kovotojo už Lietuvos laisvę Antano Terlecko anūko, istoriko Antano Terlecko kalba, pasakyta Lietuvos...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (I)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 17
2
Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines | punskas.pl nuotr.

Kuo mums, lietuviams, šis įvykis buvo svarbus? Ko norėjo, ko siekė, dėl kokių sumanymų, už kokią valstybę, socialinę tvarką kovojo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • ak apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Lietuva ir Latvija vieningai kovos su afrikiniu kiaulių maru

Lietuva ir Latvija vieningai kovos su afrikiniu kiaulių maru

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai