Kelionių metu skanaujami skirtingų šalių virtuvių patiekalai vilioja nekasdieniais skoniais ir kvapais, kurių vėliau dairomės ir Lietuvoje. Dažnas keliautojas po Pietų Europą ar Pietų Ameriką paragauja empanadų – gražios formos pyragėlių, kurie gali būti užpildyti įvairiausiais įdarais, jų galima rasti ir Lietuvoje. Kuo ypatingos empanados ir kuo jos skiriasi nuo mums įprastų kibinų ar čeburekų, pasakoja kepinių žinovė.
Empanados – tai miltinės tešlos pyragėliai, kurie gali būti įdaromi pačiais įvairiausiais ingredientais. Iš Ispanijos, Galisijos regiono, kilusios empanados ilgainiui paplito po visą ispanakalbį pasaulį. Dabar šie pyragėliai ypač populiarūs daugelyje Lotynų Amerikos šalių, Europos Pietuose, taip pat jų galima ragauti ir kituose regionuose – nuo JAV iki Azijos.
Pyragėlių pavadinimas kilęs nuo ispaniško žodžio „empanar“ reiškiančio „suvynioti“, „uždengti“. Suformuotos empanados iškepamos orkaitėje ar krosnyje, o kartais net verdamos riebaluose. Jos gali būti skanaujamos tiek šiltos, tiek atvėsusios.
Kaip sako didžiausios duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos Baltijos šalyse „Mantinga“ naujų produktų vystymo vadovė Ramunė Puzinienė, iš pirmo žvilgsnio, empanados gali gerokai priminti lietuviams puikiai pažįstamus kibinus ar čeburekus. Tačiau iš tiesų visus šiuos pyragėlius išvaizda ir tesieja, o skirtumų tarp jų nemažai.
„Kibinų tešla įprastai yra storesnė, sunkesnė, ji primena kapotą tešlą, palyginus su įdaro kiekiu jos yra daug. Empanadų tešla sviestinė, ji formuojama taip, kad kepant susidarytų ploni sluoksneliai, o valgant tešla tirptų burnoje. Nemenkas iššūkis pagaminti tokią empanadų tešlą, kuri išlaikytų savo struktūrą kepdama, būtų plona, tačiau ir pakankamai tvirta, kad neleistų įdarui „išbėgti“, – pasakoja kepinių žinovė. Ji priduria, jog tradiciškai empanados yra ir gerokai didesnės, nei kibinai, kai kuriose šalyse jos kepamos net delno dydžio.
Įdaro skonis skleidžiasi pamažu
Pasak R. Puzinienės, ir empanados, ir kibinai gali būti įdaromi labai skirtingais ingredientais. Tačiau iš Ispanijos kilę pyragėliai įdarų įvairove kibinus vis tik lenkia. Empanados gali būti ir su mėsa, ir su jūros gėrybėmis, taip pat mėsos ir daržovių mišiniu ar išskirtinai tik daržovėmis. Egzistuoja net desertinės empanadų versijos, pavyzdžiui, jos įdaromos ir vaisiais, ir šokoladu.
„Empanadoms, priešingai nei kibinams ar čeburekams, būdinga ir tai, jog įdaras nėra susmulkinta vientisa masė, idealu, jei jame justi nedidukai skirtingų ingredientų gabaliukai. Valgant empanadas įdaro skonis skleidžiasi palaipsniui, jaučiama daugiau tekstūrų, skirtingų skonių žaismė“, – įvardija kepinių ekspertė R. Puzinienė.
Dar vienas skirtumas nuo kitų populiarių pyragėlių: empanadų tešlos ir įdaro santykis beveik apylygis. Tad šiuos pyragėlius pamėgsta žmonės, kurie sakosi, jog ne itin vertina kepinius, kuriuose įdarą gožia tešla.
Sužavėjo empanadų universalumas
Empanadas, pyragėlius, su skirtingų skonių įdarais, Lietuvos bei kitų šalių valgytojams šiemet pristatė ir „Mantinga“. Idėja jas gaminti gimė nutarus praplėsti esamą asortimentą, panorus nustebinti vartotojus bei susižavėjus šių kepinių universalumu.
„Empanados gali tapti greitu, sočiu, patogiu užkandžiu, o šias savybes šiais nuolat skubančiais laikais vertina visi. Kad pyragėliai atitiktų keliamus lūkesčius, teko nemažai eksperimentuoti, į pagalbą pasitelkti net užsienio žinovus, tačiau atitaikėme geriausią tešlos receptą, atrinkome skaniausius įdarus ir pagaminome pyragėlius, kuriuos galima skanauti tiek karštus, tiek atvėsusius, o prireikus nesunkiai pasišildyti ir namuose“, – pasakoja R. Puzinienė.
Pagamintomis empanadomis šiuo metu prekiaujama Lietuvoje, Latvijoje bei Olandijoje, šalių geografija nuolat plečiasi. Kaip pasakoja ekspertė, Lietuvoje, Latvijoje iškart išpopuliarėjo empanados su daržovėmis ir vištiena, tik su daržovėmis bei su plėšyta kiauliena. Tuo tarpu kitose šalyse dėmesio sulaukė empanados su sojos ir daržovių įdaru.
