Spalio 19 d. minime gražią sukaktį – 85-ąjį literatūros istoriko, teoretiko, kritiko, poeto, prozininko, vertėjo ir humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Bučio gimtadienį.
A. Bučys – asmenybė, savo kūrybinės ir mokslinės veiklos vaisiais ne tik praturtinusi Lietuvos literatūrologiją, bet ir suteikusi jai naujų perspektyvų nagrinėjant šalies istorinį bei kultūrinį paveldą.
Algimantas Bučys gimė 1939 m. spalio 19 d. Kaune, o jo vaikystę prabėgo karo nuniokotame Vilniuje. Po karo mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, kurią baigęs 1957 m. įstojo į Vilniaus universitetą pasirinkęs studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Nors tuomet universitetinė aplinka buvo smarkiai ideologizuota, tačiau jaunas žmogus neprarado kritinio mąstymo ir ideologijoms besikeičiant išlaikė jį iki šiol.
1962 m. baigę studijas buvo paskirtas mokytojauti į Bartkuškio aštuonmetę mokyklą lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Mokytojaudamas išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Prie skambančių plytų“ (1963 m.), spausdino respublikinėje spaudoje kritikos straipsnius. 1964 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto siuntimu išvyko į Maskvą aspirantūrai Pasaulinės literatūros instituto teorijos sektoriuje. 1967 m. apgynė disertaciją „Šiuolaikinio romano problema lietuvių literatūroje“, įgydamas filologijos mokslų kandidato laipsnį (1994 m. disertacija nostrifikuota Lietuvos mokslo tarybos suteikiant humanitarinių mokslų daktaro laipsnį). Šios studijos jam suteikė stiprią teorinę bazę ir platų literatūrinį akiratį.
Grįžęs į Lietuvą, atsisakė akademinio darbo institute, atsidėjo kūrybiniam darbui, dirbo su pertrūkiais Lietuvos rašytojų sąjungos leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Pergalė“, „Litva literaturnaja“, laikraščio „Gimtasis kraštas“, žurnalo „Mitai ir faktai“ redaktoriumi. 2010 – 2011 m. Lietuvos respublikos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo Tarybos narys ir pirmininkas.
Daugiau apie A. Bučio veiklą skaitykite ČIA ir ČIA.
Naujausi darbai apie Lietuvos valdovus jų istorinės ir kultūrinės reikšmės atkūrimas
Pastaraisiais metais Algimantas Bučys pagarsėjo savo reikšmingais tyrimais, skirtais Lietuvos istorijai, ypač Mindaugo laikotarpiui ir Lietuvos karalių titulatūros klausimams. Viena iš svarbiausių jo knygų – „Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha“ (2009), kurioje Bučys gilinasi į XIII a. Lietuvos kultūrinį ir politinį gyvenimą. Ši studija ne tik nagrinėja pirmuosius lietuviškus sakralinius tekstus, bet ir atskleidžia, kaip Lietuvos literatūros raida buvo veikiama geopolitinių aplinkybių.
Ypatingą dėmesį Bučys skyrė klausimui apie Lietuvos valdovų titulatūrą. Jis įtikinamai parodo ir įrodo, kad daugelis Lietuvos valdovų, tradiciškai vadinamų kunigaikščiais, pagal savo valdžią ir suverenumą iš tiesų buvo karaliai.
Visų suverenios Lietuvos valdovų vadinimas kunigaikščiais, anot A. Bučio, yra istorinė klaida, kurią lėmė vėlesni politiniai pokyčiai, tokie kaip Lenkijos ir Lietuvos unija bei carinės Rusijos įtaka. A. Bučys parodo, kad Lietuvos valdovai turėjo visas karaliams būdingas funkcijas: jie valdė dideles teritorijas, sudarinėjo tarptautines sutartis, vykdė savarankišką karinę ir diplomatinę politiką ir .
Ši Bučio iškelta mintis leidžia naujai permąstyti Lietuvos istoriją. Jis argumentuoja, kad Lietuvos valdovai, tokie kaip Vytenis ar Gediminas, pagal Vakarų tradicijos standartus buvo laikomi karaliais. Tai reikšmingas atradimas, kuris leidžia ne tik geriau suprasti Lietuvos valstybingumą ir jo vietą Europos politinėje arenoje, tačiau ir lietuviškos istoriografijos nesugebėjimą į savo istorija žvelgti ir ją vertinti ne ideologizuotomis istorinių priešininkų klišėmis o savomis akimis ir mintimis.
A. Bučio tyrimai ir jo keliamas klausimas apie Lietuvos valdovų titulatūrą turi ne tik mokslinę, bet ir platesnę kultūrinę reikšmę. Jis kviečia permąstyti Lietuvos istorinį pasakojimą, grąžinti teisėtą vietą Lietuvos valdovams Europos istorijoje ir sustiprinti Lietuvos istorinį paveldą bei Lietuvos piliečių tautinę savimonę.
Algimanto Bučio indėlis į Lietuvos literatūrologiją ir istorijos tyrimus yra neįkainojamas.
Ši sukaktis yra mums visiems puiki proga padėkoti kūrėjui:
– Garbusis Algimantai, ačiū Jums – už gausius mokslinės ir literatūrinės kūrybos vaisius, ačiū – už Jūsų brangų gyvenimo laiką paaukotą Mūsų Lietuvos Karalystei!
Pagal internete prieinamus šaltinius ir pateikiamas žinias surašė Jonas Vaiškūnas
Prirases briedu seniukas vis dar kruta, garbusis fantastas is sssr laiku nejaugi..
O kiek tamsta knygų parašęs? O gal būsit amžinai jaunas?
>Tadas
O jūs, Tadai, argi ne toks pats briednas seniukas, kaip ir kitus minite, esate pats?
Kame ta jo fantastika ?
Tik eik Tapiną skaityti, ten jūsų lygis.
Troliai dirba.. parases dvi mokslines monografijas is teisekuros, iki senio dar 45 metus nugyventi Dievui padedant, dr. Baranauskas alko tinklapyje issamiai atskleide bucio briedus, todel nekartosiu, nors mužikų atmintis ir labai trumpa!
Na taip, Tadai. Dr. Baranauskas jaunystėje gal dar ne tokių briedų iš visažinio “dievo” pozicijų yra pridirbęs, tačiau su amžiumi santūrumą, panašu, baigia atgauti.
Galima tik didžiuotis A. Bučiu, keliančiu ir sprendžiančiu iš esmės kunigo (kunigaikščio) ir karaliaus titulų kilmės tradicijos problemas Lietuvos ir Europos istoriniame kontekste, švenčiant jam 85-rių sukaktį.
Liudna kai tokie istorikai interpretuoja pagal save, tamsi liaudis klaidinama,
O akademijos neapgausi, sviesus atsirenka. Ir tiesa ir sviesa..
Labai vertinu dr. Bučio knygas. Jokia čia ne fantastika- kad Gediminas buvo Lietuvos karalius ( rex Gedeminne koningh van Lettowen),o ne Didysis kunigaikštis (Magnus dux, Grote hertogh) žinome iš jo laiškų ir sutarčių, Kad Vytautas buvo Lietuvos karalius ( coning Witaut van Lettowen), Mindaugas taip pat karalius- koning Mendowe van Lettowen, žinome iš to meto kronikų,paskelbtų Vakarų šalių šaltiniuose ( yra internete). Mano nuomone, užuot galimai skaičius tik slaviškus šaltinius, reikėtų susipažinti ir su vokiškais, angliškais.
Buci cia tu rasai sau komentara , jau 85.. metas ir apie Amzinybe butu pagalvoti, ne tik briedus rasineti.
Kai nemoki viduriniosios vokiečių žemaičių kalbos ( Dutsche sprake), neįmanoma sužinoti, kad Mindaugas, Gediminas,Vytautas buvo Lietuvos karaliai, matyt, belieka tik “briedai”.
Ar tamstos kompiutery nėra lietuviškų raidžių ? Tai kaip rašysi disertaciją ?
A. Bučys stipriai ir iš esmės naujai išjudino indoeuropiečių (baltų, germanų ir kitų) istorijos gelmių klausimą. Tereikia jaunimui jį vystyti toliau, o ne ir toliau murkdytis lenkizmo, slavizmo įklampintoje ideologinėje baloje…
>Mikabalis
Stipriai ir esminiai pasakėte, gerb. Mikabali. Jaunimo sąvoka, tačiau, čia turėtų prasidėti tik po pirmos disertacijos apsigynimo, o jų mokslo vadovai šią temą turėtų būti pradėję gvildenti dar anksčiau. Pagarba.
“Briedas”- berods , skolinys iš rusų kalbos?
Tai, kad pagal V.Toporovą, rusai savų žodžių kaip ir nėra turėję. Jie žodžius yra gavę iš lietuvių, tik juos pagal savo slavišką gyvenimą yra aprėdę…
Gerb. Mikabali. Vilniuje, sekant Kauno pavyzdžiu, yra įsteigta tarptautinė pagrindinio mokymo mokykla. Skaičiau, kad norima ją pavadinti, pavyzdžiui, Kačalovo ar kito praeityje nusipelniusio Vilniaus miesto švietimui mokytojo vardu. Galimai dėl to, kad jis rusas, Vilniaus m. savivaldybės kultūrininkai ir švietimo įstaigų darbuotojai šio vardo suteikti nenori. Ginčijamasi. Visgi, vertinant kito ruso akademiko V. Toporovo nuopelnus ne tik Vilniaus, bet ir visų lietuvių kultūrinį indėlį Europos istorijai, derėtų šią Mokyklą pavadinti gal “V, Toporovo tarptautinės Mokyklos” vardu. Šis Baltistikos katedros vedėjas, profesoriavęs Maskvos universitete, yra pristatytas knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) 7-8 psl. turinyje. Pristatykite, prašau, šią mintį Vilniaus m. savivaldybės kultūros skyriaus specialistams ir, manau, aptilus ginčams, šis tarptautinei Mokyklai visai tinkamas pavadinimas tada galėtų tapti priimtinas visoms besiginčijančioms pusėms, manau. Knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (kaina 24,99 Eu) kartu su pristatymu per 48 val. į artimiausią paštomatą, galima įsigyti adresu “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt”. Dėkoju.
Manau, kad atmenamas nusipelnymas turėtų būti ne apskritai Vilniaus švietimui, bet lietuviškam švietimui plačiaja prasme. Beje, V. Toporovas kaip pasaulio pripažintas kalbininkas viešai pasisakė ir už Lietuvos nepriklausomybę. Taigi jo atminimą dera Vilniuje įamžinti atitinkamu būdu.
Lietuvos prezidentas Antanas Smetona buvo ir Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto, paskelbto 1918 m. Vilniuje, signataras, Vilniaus Didžiojo Seimo prezidiumo narys- tai gal ir jis nusipelnė įamžinimo Vilniuje?
Ko yra vertas tas Smetonos buvimas minimuose aukštuose valdžios postuose, daug ką apie jo ištikimybę jiems, Lietuvai, Vilniui sako faktai, jog Lietuvos patriarcho J.Basanavičiaus laidotuvėse Vilniuje – nedalyvavo, 1939 – 1940 metais prezidentauti į jį nesikėlė. Ir tai daryta Tautai gerą dešimtmetį skanduojant, – “Mes be Vilniaus nenurimsim”.
Pagal tamstos logiką , Lietuvos prezidentas Smetona paminklo Vilniuje nenusipelnė, bet kartu su “delegacija” į sovietų sąjungos sostinę Maskvą važiavusi ir prašiusi Lietuvą prijungti prie sovietų sąjungos S.Nėris paminklo Vilniuje nusipelnė?
Statyti paminklą Vilniuje Nėriai niekas nesirengia, jis yra pastatytas gyvenant tautai nelaisvėje. Nėris yra lietuvė, nepakartojamo lietuvių lyrizmo tautos poetė. Jai Vilniuje pastatytas paminklas laikytas nelaisvės metų gyvenimo tautiniu kūriniu. Beje, Nėries paminklo veide, matyčiau, autorių išreikštą būtent Tautos kančią. Taigi jo griovimas būtų ir pačių savo istorijos naikinimas, kartu ir lietuvybės istorijos Vilniuje šalinimas. Tai ką ji padarė netinkamo, negero Tautai, Lietuvai, gyvendama totalinėje sovietų nelaisvėje, turėtume jai žmogiškai atleisti, susitaikyti. Suprantama paminklų jai nestatyti, bet gyvenant nelaisvėje pastatytų negriauti. Ar nebūtų teisingiausia – taip Nėries atminimo, jos paminklų likimo klausimą Tautai spręsti. Negriaukime patys savęs…
Mano didžiausia pagarba šiam žmogui! ♥ Gerų tolesnių metų!
Algimantai , dekui kad esate ! linkiu jums sveikatos ir gyvybes !!!
koks menkysta tas Tadas Baranauskas…net senolio 85-ojo gimtadienio proga ….nesugeba nieko padoraus parasyti ….tik savo pagieza ir pamazgas
pyla …..patetiskas idiotas….avinas….