Neringos miesto istorijoje – pokytis, įprasminantis daugiasluoksnę šio krašto praeitį ir kuriantis naują precedentą šalies istorijoje. Įsiklausydama į istorikų argumentus – Neringa pakeitė miesto gimtadienio datą ir šiais metais jau mini gintarinę (juk gintaras yra šio krašto auksas) 585-ąją sukaktį.
Lapkričio 11-ąją vyko iškilmingas Neringos savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas, patvirtinantis naują Neringos ištakų istorinę datą. Miesto istorijos ištakomis siūloma laikyti 1437 m. lapkričio 11-ąją – Nidos smuklės mokesčių mokėjimo fakto paminėjimą istoriniuose šaltiniuose.
Neringos bendruomenės akiratyje ši data atsirado, išklausius įvairius istorikų – Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolės Stakauskaitės, Vilniaus universiteto prof. Alfredo Bumblausko, Klaipėdos universiteto doc. Dr. Vacio Vaivados, Neringos muziejų direktorės dr. Linos Motuzienės argumentus. Diskutuojant prieita išvados, kad 1437 m. lapkričio 11-oji yra konkretus, patikimas istorinis faktas, kurį siūloma Neringai laikyti savo ištakomis.
Anot juodkrantiškės istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės, ši data tuo yra gera, nes Kuršių nerija tampa žmonėms gyventi jauki tik po Melno taikos, kuri sudaryta 1422 metais, o smuklininkas buvo ta figūra, apie kurią kaimas kūrėsi. „Šios datos tikslas – turtingą šešių šimtų metų Kuršių nerijos istoriją panaudoti renginiuose, turizmui. Neringa turi aukso gyslą“, – išnaudoti turtingą šio krašto istoriją kviečia doc. dr. N. Strakauskaitė.
Iki šiol Neringa savo gimtadienį švęsdavo pažymėdama 1961 m. lapkričio 15-ąją, kuomet į vieną administracinį vienetą buvo sujungtos keturios Kuršių nerijos gyvenvietės – Nida, Juodkrantė, Preila ir Pervalka.
„Data, apimanti pastaruosius šešis Neringos dešimtmečius neatspindi visos šio krašto istorijos bei Neringos strateginių tikslų. Šiandien daug darome, siekdami išsaugoti Kuršių nerijos kultūros paveldo vertybes, atgaivinti senąsias kurortines tradicijas, šį kraštą visoje Europoje garsinusias jau 19 amžiuje, bei siekdami skleisti ir puoselėti prieš šimtmetį čia kūrusių dailininkų ir kitų kūrėjų palikimą. Tikimės, kad nauja miesto gimtadienio data taps įkvėpimu visai Neringos bendruomenei, o mūsų svečiams – paskatinimu dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kokį unikalų kurortą Lietuva turi“, – teigia Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Nauja Neringos ištakų data keičia ir miesto gimtadienio tradicijas. Šventinėje programoje atsiranda daug istorinių akcentų – švęsti gimtadienį kvies Kuršių nerijos pašto stočių maršrutas, improvizuotos Nidos smuklės įkūrimas, vakaras pas Nidos smuklininką. Neringos – Lietuvos kultūros sostinės metais užgimęs projektas „Išgyvenk, jei gali“: Akmens amžiaus gyvenvietė Pervalkoje bei keliolika kitų iniciatyvų. Šventines nuotaikas kurs istorine krištolinių Frenelio lęšių sistemos šviesa pasidalinsiantis Nidos švyturys, o svarbia 585-osios gintarinės sukakties dalimi taps instaliacijos „Gintaro šventyklėlė“ šalia Mizgirių gintaro muziejaus įžiebimas.
Neringos 585-ajam gimtadieniui skirti renginiai vyks visą lapkričio mėnesį, o didysis šventinis savaitgalis – lapkričio 11-13 dienos.
