Ketvirtadienis, 26 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

LNDM V. Kasiulio dailės muziejuje atidaroma Ukrainos menininkės M. Prymačenko paroda

www.alkas.lt
2024-10-14 09:00:00
29
PERŽIŪROS
1
Marijos Prymačenko dailės paroda | lndm.lt nuotr.

Marijos Prymačenko dailės paroda | lndm.lt nuotr.

Spalio 15 d., antradienį, 18 val. LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma vienos garsiausių Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko (1909–1997) kūrinių paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Pristatoma kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus. Paroda Vilniuje veiks iki 2025 m. kovo 2 d., o gegužę, papildyta šiuo metu restauruojamais kūriniais, bus atidaryta LNDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. 

„Su Ukrainos muziejais bendradarbiaujame nuo pat plataus masto karo veiksmų pradžios 2022 m. vasarį. Per šiuos metus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kartu su partneriais rinko paramą Ukrainos muziejams, saugiai į Lietuvą pervežė muziejines vertybes, jas tyrė, restauravo, skaitmenino ir pristatė visuomenei.

Marijos Prymačenko paroda – dešimtoji iniciatyva. Simboliška, kad šia paroda atveriame duris į taikų, saulėtą ir jaukų dailininkės pasaulį ir kviečiame prisidėti prie jo tolesnio išsaugojimo“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Marija Prymačenko su sūnumi Fedir apsupta savo kūrinių | Labdaros fondas M. Prymačenko šeimos kūrybos paveldas
Marija Prymačenko su sūnumi Fedir apsupta savo kūrinių | Labdaros fondas M. Prymačenko šeimos kūrybos paveldas

Nuo 2022 m. M. Prymačenko kūriniai, tapę karo niokojamos Ukrainos kultūros simboliais, jau eksponuoti Dresdeno, Kyjevo, Londono, Niujorko, Varšuvos, kitų miestų muziejuose ir galerijose. 2022 m. balandį M. Prymačenko kūrinys „Mano namai, mano tiesa“ (1989) paramos Ukrainai aukcione buvo parduotas už 110 000 Eur. O paveikslo „Balandis išskleidė sparnus ir prašo taikos“ (1982) atvaizdai pasklido internete, plakatuose ir palaikymo žinutėse. 

Ukrainos nacionalinė legenda 

„Marijos Prymačenko kūryba – tai pasakojimas apie Ukrainą, apie ukrainietišką pasaulį, kuriame yra daug vietos viskam, kas gyva, gera ir gražu. Jos menas liudija ukrainiečių tapatybę pasauliniu lygmeniu. Žmonės intuityviai jaučia jos darbų unikalumą“, – pasakoja vienas iš M. Prymačenko albumo sudarytojų, buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. 

„Vizionieriška menininkės kūryba yra tapusi legenda ir atpažįstamu ukrainietiškos kultūros simboliu. Savamokslė tautodailininkė yra viena mėgstamiausių šalies menininkių. Jos atvaizdas puošia šalies banknotus, o kūriniai – iliustruotas pasakų knygas, pašto ženklus, animacinius filmukus.

Net šešiolika Ukrainos atminties institucijų saugo M. Prymačenko darbų kolekcijas, jos kūrybos parodos rengiamos visame pasaulyje“, – pasakoja viena parodos kuratorių, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė dr. Ilona Mažeikienė. 

Marija Prymačenko, Kukurūzų arklys kosmose, 1978. Popierius, guašas. | LNDM nuotr.
Marija Prymačenko, Kukurūzų arklys kosmose, 1978. Popierius, guašas. | LNDM nuotr.

Vilniuje atidaroma paroda – pirmasis tokios apimties menininkės pristatymas Lietuvoje. Eksponuojama 60 kūrinių iš 100 evakuotų darbų kolekcijos. 

Prymačenko gimė 1909 m. Bolotnios kaime, Polesės regione. Vaikystėje persirgtas poliomielitas ilgainiui įkalino ją namuose, tačiau neužvėrė kelių kūrybiškai saviraiškai. 1930-aisiais savamokslė menininkė jau buvo žinoma siuvinėtoja ir tapytoja, o 1937 m. jos darbai eksponuoti Ukrainos tautodailės parodoje ir apdovanoti pagrindiniu prizu. 

„Gyvendama uždarą gyvenimą ji susikūrė erdvų vaizduotės pasaulį, kurį apgyvendino realiais ir įsivaizduojamais gyviais, augalais, žmonėmis. Jame įžeminta valstietiška buitis sugyvena su vizionieriška estetika, dramatiškais XX a. socialiniais įvykiais ir nuo realybės atitrūkusiomis fantazijomis.

M. Prymačenko paveiksluose gausu metaforų ir simbolių, senojo Polisės regiono folkloro, legendų, mitologinių būtybių, komponuojamų ornamento principu“, – apie menininkę pasakoja I. Mažeikienė. 
 
Šešis savo gyvenimo dešimtmečius M. Prymačenko praleido gimtajame kaime. Ten išgyveno Holodomorą, Antrąjį pasaulinį karą, šeimos narių netektis, Černobylio katastrofą, sulaukė Ukrainos nepriklausomybės.  

2022 m. rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo sudegintas Ivankovo istorijos ir kraštotyros muziejus, kuriame saugoti M. Prymačenko kūriniai. Dalis darbų žuvo, o kitus iš degančio pastato išgelbėjo vietos gyventojai.  

Dedikacijų poezija  

Prymačenko savo šešiasdešimtojo gimtadienio proga nutapyto paveikslo nugarinėje pusėje pirmą sykį užrašė dedikaciją. Nuo to laiko panašių tekstų, paaiškinimų, eiliuotų įrašų, patarlių atsirasdavo dažno kūrinio reverse. Šiuos užrašus į lietuvių kalbą išvertė poetė Jurgita Jasponytė. 

Viename jų siunčiamas sveikinimas Kyjevui: „Dovanoju tau Kyjeve / gėlių iš Polesės / ir skaisčią Saulę ir taikų dangų / ir žemę su varpom ir žiedais“ (1982).  

Kitame – pasakojamas smaližės nuotykis: „Virtinėliai lentynėlėj / aš į juos dairausi užgesino / mergos šviesą sugulė / miegoti aš už tų virtinių / ir bėgte iš gryčios / per tris aptvarus nubėgau / užkliuvau moliūguos / pridariau iškados“ (1979). 

Iš menininkės ranka užrašytos dedikacijos kilo parodos pavadinimas: „Brangūs draugai / dovanoju jums Saulę / ir saulėtą meną / kas man rašote laiškus / ir mylite meną didžiausiai / dėkui jums dovanoju / savo puokštę / ir dovanai Saulė lai šviečia / visiems žmonėms ant Žemės / kad būtų taika  Žemėj“ (1978). 

Karo žaizdos saulėtame pasaulyje 

Į Lietuvą atkeliavo 100 kūrinių kolekcija, tačiau spalio 15 d. atidaromoje parodoje bus eksponuojama tik 60 rinktinių M. Prymačenko guašu tapytų kompozicijų. Dalis evakuotų kūrinių buvo itin prastos būklės, todėl LNDM Prano Gudyno restauravimo centro specialistai iškart nutarė juos restauruoti ir konservuoti, taip prisidedant prie Ukrainos ir pasaulio kultūros paveldo išsaugojimo.   

„Ukrainos muziejai, o su jais Ukrainos ir pasaulio kultūra patiria nuolatinę grėsmę būti sunaikinti“, – pasakoja vienas parodos kuratorių Skaistis Mikulionis. 

Kūrinius 2022 m. ekstremaliomis sąlygomis vežant į saugojimo vietą Ukrainoje, skilo apsauginiai stiklai ir suraižė paveikslus. 

Lydinti renginių ir kūrybinių užsiėmimų programa lietuvių ir ukrainiečių kalbomis 

Parodą „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus“ papildo animacinių filmų, edukacinių ir ekskursinių veiklų programos, paskaitų ciklas. Ugdančių veiklų ir ekskursijų programa parengta bendradarbiaujant su ukrainietėmis Svitlana Matvieienko ir Iryna Bila. Kūrybiniai užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus lankytojų grupėms: ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, senjorams, pritaikytos žmonėms su negalia.  

Meno istorikė I. Bila ves ekskursijų-paskaitų ciklą „Marijos Prymačenko pasaulis“ ukrainiečių kalba: spalio 26 d. 13 val., lapkričio 9 d. 13 val., lapkričio 30 d. 11 val., gruodžio 13 d. 17 val., gruodžio 21 d. 11 val. 

Renginių ir kūrybinių užsiėmimų programą galima užsisakyti čia.

Parodos „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus“ atidarymo renginyje du kūrinius atliks akordeonistas Tadas Motiečius: XX a. Ukrainos kompozitoriaus Myroslavo Skoryko „Melodiją“ ir Vokietijos baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho „Itališką koncertą BWV 971“ (2 dalį). 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. IX Pasaulio žemaičių dailės paroda atidaroma Plungėje
  2. Japonijoje 2026 m. ketinama surengti M. K. Čiurlionio dailės parodą
  3. Atidaryta Nidos menininkų paroda Arenšopo meno muziejuje Vokietijoje
  4. Artėja IX Pasaulio žemaičių dailės parodos pristatymas Vilniuje
  5. MO muziejus kviečia pasaulio dailės istorijoje pamatyti lietuvius
  6. Kaune – studijos „Noriu tapyti“ narių darbų paroda
  7. Kviečia N. Čiurlionytės tapybos darbų paroda „Angelų vienybė“
  8. Izoliatoriuje bausmę atliekančių nepilnamečių netradicinė tapybos paroda
  9. Atidaryta dailininkės A. Čiurlionytės akvarelių paroda M. K. Čiurlionio namuose
  10. Kviečia Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms skirta paroda „Veidai ir dvasios“
  11. Seime pristatoma A. Bartkutės-Deviatnikovos tapybos paroda „Virsmas“
  12. Panevėžyje – Alisos Palavenis tapybos paroda „Eukalipto įkvėpta“
  13. Klaipėdoje – galimybė susipažinti su 10 žymiausių pasaulio impresionistų kūryba
  14. Tapybos ir filosofijos jungtis
  15. Dailininko V. Kašinsko kūrybinė vizija išreikšta labai ribotame plotelyje!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. 1 says:
    1 metai ago

    1

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Prof. T. Davulis. Ką reikia žinoti apie darbuotojų ir darbdavių teises epidemijos laikotarpiu?
Lietuvoje

Prezidentas teikia T. Davulio kandidatūrą į Konstitucinio Teismo pirmininkus

2026 03 25
Geležinkelis
Lietuvoje

Elektriniu traukiniu pirmą kartą pravažiuota ruože Kaišiadorys–Žeimiai

2026 03 25
VTEK logo
Lietuvoje

Nutrauktas tyrimas dėl galimo Trakų rajono mero interesų konflikto

2026 03 25
Degalinė
Lietuvoje

Surinkti parašai ketvirtadienį Seime pradėti laikino akcizų kurui sumažinimo svarstymą  

2026 03 25
Atliekos
Lietuvoje

Kaune perskaičiuoti atliekų tvarkymo įkainiai

2026 03 25
„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

Iš Palangos oro uosto – nauja kryptis į Tenerifę

2026 03 25
Vilniaus rotušės atnaujinimas
Lietuvoje

Vilniaus rotušėje įpusėjo atnaujinimo darbai

2026 03 25
Lietuvos kultūros ministerija
Kultūra

Kultūros įstaigos pakviestos dalyvauti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programoje

2026 03 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Miko Peled apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • Vis tik apie S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis
  • +++ apie S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis
  • Kažin apie S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas teikia T. Davulio kandidatūrą į Konstitucinio Teismo pirmininkus
  • Elektriniu traukiniu pirmą kartą pravažiuota ruože Kaišiadorys–Žeimiai
  • D. Greičiūnas. Ar tikrasis pasaulis yra po mūsų kojomis, o ne „ten kažkur“?
  • Nutrauktas tyrimas dėl galimo Trakų rajono mero interesų konflikto

Kiti Straipsniai

Lietuvos kultūros ministerija

Kultūros įstaigos pakviestos dalyvauti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programoje

2026 03 25
2025 metais miškuose registruotų pažeidimų pasiskirstymas pagal priežastis

Valstybinių miškų sanitarinė būklė: mažėjantys pažeidimai ir augantys pavojai

2026 03 25
Ikimokyklinio ugdymo specialistai pabrėžia ankstyvojo skaitymo ir bendravimo svarbą vaiko psichinei bei protinei raidai

Ikimokyklinis ugdymas: kai mokytojo balsas tampa pokyčio varikliu

2026 03 25
2026–2027 metams išrinkta naujoji Skaitymo ambasadorė – literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė

Paskelbta naujoji Lietuvos skaitymo ambasadorė: skaitymas – kelias į prasmingą gyvenimą

2026 03 25
Vilniuje prasidėjo X tarptautinės Stasio Vainiūno varžytuvės

Vilniuje prasidėjo X tarptautinės Stasio Vainiūno varžytuvės

2026 03 24
Vaikai ant liepto

Vaikų laisvė kurti savo pačių taisykles

2026 03 24
Skulptūra „Modernioji knygų spauda“ (Berlynas)

UNESCO paskelbė 2026-ųjų Pasaulio knygų sostinę: ja tapo Rabatas

2026 03 24
Forumo atidarymo sesija

Didžiausiai Kauno ir Marijampolės verslo bendruomenei rūpi demografijos iššūkiai

2026 03 24
S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis

S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis

2026 03 24
Tautiniai rūbai

Kultūros forumas Vilniuje: ar mėgėjų menas taps bendruomenių stiprybės pamatu?

2026 03 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Miko Peled apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • Vis tik apie S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis
  • +++ apie S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis
  • Kažin apie S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis
  • +++ apie S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dailės terapija | lsveikata.lt nuotr.

Dailės terapija: už žmogų prakalba kūriniai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai