Sekmadienis, 7 rugsėjo, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

LNDM V. Kasiulio dailės muziejuje atidaroma Ukrainos menininkės M. Prymačenko paroda

www.alkas.lt
2024-10-14 09:00:00
1
Marijos Prymačenko dailės paroda | lndm.lt nuotr.

Marijos Prymačenko dailės paroda | lndm.lt nuotr.

       

Spalio 15 d., antradienį, 18 val. LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma vienos garsiausių Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko (1909–1997) kūrinių paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Pristatoma kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus. Paroda Vilniuje veiks iki 2025 m. kovo 2 d., o gegužę, papildyta šiuo metu restauruojamais kūriniais, bus atidaryta LNDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. 

„Su Ukrainos muziejais bendradarbiaujame nuo pat plataus masto karo veiksmų pradžios 2022 m. vasarį. Per šiuos metus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kartu su partneriais rinko paramą Ukrainos muziejams, saugiai į Lietuvą pervežė muziejines vertybes, jas tyrė, restauravo, skaitmenino ir pristatė visuomenei.

Marijos Prymačenko paroda – dešimtoji iniciatyva. Simboliška, kad šia paroda atveriame duris į taikų, saulėtą ir jaukų dailininkės pasaulį ir kviečiame prisidėti prie jo tolesnio išsaugojimo“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Marija Prymačenko su sūnumi Fedir apsupta savo kūrinių | Labdaros fondas M. Prymačenko šeimos kūrybos paveldas
Marija Prymačenko su sūnumi Fedir apsupta savo kūrinių | Labdaros fondas M. Prymačenko šeimos kūrybos paveldas

Nuo 2022 m. M. Prymačenko kūriniai, tapę karo niokojamos Ukrainos kultūros simboliais, jau eksponuoti Dresdeno, Kyjevo, Londono, Niujorko, Varšuvos, kitų miestų muziejuose ir galerijose. 2022 m. balandį M. Prymačenko kūrinys „Mano namai, mano tiesa“ (1989) paramos Ukrainai aukcione buvo parduotas už 110 000 Eur. O paveikslo „Balandis išskleidė sparnus ir prašo taikos“ (1982) atvaizdai pasklido internete, plakatuose ir palaikymo žinutėse. 

Ukrainos nacionalinė legenda 

„Marijos Prymačenko kūryba – tai pasakojimas apie Ukrainą, apie ukrainietišką pasaulį, kuriame yra daug vietos viskam, kas gyva, gera ir gražu. Jos menas liudija ukrainiečių tapatybę pasauliniu lygmeniu. Žmonės intuityviai jaučia jos darbų unikalumą“, – pasakoja vienas iš M. Prymačenko albumo sudarytojų, buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. 

„Vizionieriška menininkės kūryba yra tapusi legenda ir atpažįstamu ukrainietiškos kultūros simboliu. Savamokslė tautodailininkė yra viena mėgstamiausių šalies menininkių. Jos atvaizdas puošia šalies banknotus, o kūriniai – iliustruotas pasakų knygas, pašto ženklus, animacinius filmukus.

Net šešiolika Ukrainos atminties institucijų saugo M. Prymačenko darbų kolekcijas, jos kūrybos parodos rengiamos visame pasaulyje“, – pasakoja viena parodos kuratorių, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė dr. Ilona Mažeikienė. 

Marija Prymačenko, Kukurūzų arklys kosmose, 1978. Popierius, guašas. | LNDM nuotr.
Marija Prymačenko, Kukurūzų arklys kosmose, 1978. Popierius, guašas. | LNDM nuotr.

Vilniuje atidaroma paroda – pirmasis tokios apimties menininkės pristatymas Lietuvoje. Eksponuojama 60 kūrinių iš 100 evakuotų darbų kolekcijos. 

Prymačenko gimė 1909 m. Bolotnios kaime, Polesės regione. Vaikystėje persirgtas poliomielitas ilgainiui įkalino ją namuose, tačiau neužvėrė kelių kūrybiškai saviraiškai. 1930-aisiais savamokslė menininkė jau buvo žinoma siuvinėtoja ir tapytoja, o 1937 m. jos darbai eksponuoti Ukrainos tautodailės parodoje ir apdovanoti pagrindiniu prizu. 

„Gyvendama uždarą gyvenimą ji susikūrė erdvų vaizduotės pasaulį, kurį apgyvendino realiais ir įsivaizduojamais gyviais, augalais, žmonėmis. Jame įžeminta valstietiška buitis sugyvena su vizionieriška estetika, dramatiškais XX a. socialiniais įvykiais ir nuo realybės atitrūkusiomis fantazijomis.

M. Prymačenko paveiksluose gausu metaforų ir simbolių, senojo Polisės regiono folkloro, legendų, mitologinių būtybių, komponuojamų ornamento principu“, – apie menininkę pasakoja I. Mažeikienė. 
 
Šešis savo gyvenimo dešimtmečius M. Prymačenko praleido gimtajame kaime. Ten išgyveno Holodomorą, Antrąjį pasaulinį karą, šeimos narių netektis, Černobylio katastrofą, sulaukė Ukrainos nepriklausomybės.  

2022 m. rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo sudegintas Ivankovo istorijos ir kraštotyros muziejus, kuriame saugoti M. Prymačenko kūriniai. Dalis darbų žuvo, o kitus iš degančio pastato išgelbėjo vietos gyventojai.  

Dedikacijų poezija  

Prymačenko savo šešiasdešimtojo gimtadienio proga nutapyto paveikslo nugarinėje pusėje pirmą sykį užrašė dedikaciją. Nuo to laiko panašių tekstų, paaiškinimų, eiliuotų įrašų, patarlių atsirasdavo dažno kūrinio reverse. Šiuos užrašus į lietuvių kalbą išvertė poetė Jurgita Jasponytė. 

Viename jų siunčiamas sveikinimas Kyjevui: „Dovanoju tau Kyjeve / gėlių iš Polesės / ir skaisčią Saulę ir taikų dangų / ir žemę su varpom ir žiedais“ (1982).  

Kitame – pasakojamas smaližės nuotykis: „Virtinėliai lentynėlėj / aš į juos dairausi užgesino / mergos šviesą sugulė / miegoti aš už tų virtinių / ir bėgte iš gryčios / per tris aptvarus nubėgau / užkliuvau moliūguos / pridariau iškados“ (1979). 

Iš menininkės ranka užrašytos dedikacijos kilo parodos pavadinimas: „Brangūs draugai / dovanoju jums Saulę / ir saulėtą meną / kas man rašote laiškus / ir mylite meną didžiausiai / dėkui jums dovanoju / savo puokštę / ir dovanai Saulė lai šviečia / visiems žmonėms ant Žemės / kad būtų taika  Žemėj“ (1978). 

Karo žaizdos saulėtame pasaulyje 

Į Lietuvą atkeliavo 100 kūrinių kolekcija, tačiau spalio 15 d. atidaromoje parodoje bus eksponuojama tik 60 rinktinių M. Prymačenko guašu tapytų kompozicijų. Dalis evakuotų kūrinių buvo itin prastos būklės, todėl LNDM Prano Gudyno restauravimo centro specialistai iškart nutarė juos restauruoti ir konservuoti, taip prisidedant prie Ukrainos ir pasaulio kultūros paveldo išsaugojimo.   

„Ukrainos muziejai, o su jais Ukrainos ir pasaulio kultūra patiria nuolatinę grėsmę būti sunaikinti“, – pasakoja vienas parodos kuratorių Skaistis Mikulionis. 

Kūrinius 2022 m. ekstremaliomis sąlygomis vežant į saugojimo vietą Ukrainoje, skilo apsauginiai stiklai ir suraižė paveikslus. 

Lydinti renginių ir kūrybinių užsiėmimų programa lietuvių ir ukrainiečių kalbomis 

Parodą „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus“ papildo animacinių filmų, edukacinių ir ekskursinių veiklų programos, paskaitų ciklas. Ugdančių veiklų ir ekskursijų programa parengta bendradarbiaujant su ukrainietėmis Svitlana Matvieienko ir Iryna Bila. Kūrybiniai užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus lankytojų grupėms: ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, senjorams, pritaikytos žmonėms su negalia.  

Meno istorikė I. Bila ves ekskursijų-paskaitų ciklą „Marijos Prymačenko pasaulis“ ukrainiečių kalba: spalio 26 d. 13 val., lapkričio 9 d. 13 val., lapkričio 30 d. 11 val., gruodžio 13 d. 17 val., gruodžio 21 d. 11 val. 

Renginių ir kūrybinių užsiėmimų programą galima užsisakyti čia.

Parodos „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus“ atidarymo renginyje du kūrinius atliks akordeonistas Tadas Motiečius: XX a. Ukrainos kompozitoriaus Myroslavo Skoryko „Melodiją“ ir Vokietijos baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho „Itališką koncertą BWV 971“ (2 dalį). 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. IX Pasaulio žemaičių dailės paroda atidaroma Plungėje
  2. Japonijoje 2026 m. ketinama surengti M. K. Čiurlionio dailės parodą
  3. Atidaryta Nidos menininkų paroda Arenšopo meno muziejuje Vokietijoje
  4. Artėja IX Pasaulio žemaičių dailės parodos pristatymas Vilniuje
  5. MO muziejus kviečia pasaulio dailės istorijoje pamatyti lietuvius
  6. Kaune – studijos „Noriu tapyti“ narių darbų paroda
  7. Kviečia N. Čiurlionytės tapybos darbų paroda „Angelų vienybė“
  8. Izoliatoriuje bausmę atliekančių nepilnamečių netradicinė tapybos paroda
  9. Atidaryta dailininkės A. Čiurlionytės akvarelių paroda M. K. Čiurlionio namuose
  10. Kviečia Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms skirta paroda „Veidai ir dvasios“
  11. Seime pristatoma A. Bartkutės-Deviatnikovos tapybos paroda „Virsmas“
  12. Panevėžyje – Alisos Palavenis tapybos paroda „Eukalipto įkvėpta“
  13. Klaipėdoje – galimybė susipažinti su 10 žymiausių pasaulio impresionistų kūryba
  14. Tapybos ir filosofijos jungtis
  15. Dailininko V. Kašinsko kūrybinė vizija išreikšta labai ribotame plotelyje!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. 1 says:
    11 mėnesių ago

    1

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Vilniaus dienos“
Šventės

„Vilniaus dienos“ sostinės centrą pavertė atvira scena (nuotraukos)

2025 09 05
Dviračių takas
Lietuvoje

Šiauliai ruošiasi susigrąžinti dviračių sostinės vardą

2025 09 05
Simonas Gentvilas
Lietuvoje

Aplinkos apsaugos komitetas kviečia kandidatus į ministrus

2025 09 05
Pratybos
Lietuvoje

Prasideda JAV kariuomenės pratybos „Geležinis kumštis“

2025 09 05
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Lietuvoje

Po orlaivių eismą sutrikdžiusio bepiločio – imtasi veiksmų

2025 09 05
Treniruoklis BAT
Lietuvoje

KOP Aviacijos bazėje pristatytas naujas treniruoklis

2025 09 05
Dirbtinis intelektas
Gamta ir žmogus

Sukčiai prabyla artimųjų balsais: DI jau „išmoko“ lietuvių kalbą

2025 09 05
Gitanas Nausėda ir Karolis Narvockis
Lietuvoje

Į Lietuvą atvyksta Lenkijos Prezidentas

2025 09 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?
  • Szanowny p. Jarosławie apie G. Šapoka. Kokia buvo Šalčininkų r. Kaniūkų kaimo gyventojų tautybė?
  • juras apie J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?
  • Marija apie G. Šapoka. Kokia buvo Šalčininkų r. Kaniūkų kaimo gyventojų tautybė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl katės sąnariais būtina rūpintis nuolat?
  • Naršymas internete atskleidė naujas keliavimo kryptis
  • Ar dabar – palankus metas įsigyti automobilį lizingu?
  • Kaip sukurti jaukią erdvę, kurioje tilptų visas gyvenimas

Kiti Straipsniai

Kviečia Alės ir Kęstučio Deksnių kūrybos darbų paroda „Suveltas veltinio kelias“

Kviečia Alės ir Kęstučio Deksnių kūrybos darbų paroda „Suveltas veltinio kelias“

2025 09 06
Eleonora Koriznaitė. Monospektaklis „Meduoliais kvepiančios seklyčios“

Monospektaklių šventė MANO/MONO Vilniuje: Lietuvos asmenybių istorijos teatro scenoje

2025 09 06
Mokslas, vaikai

Kaip suprasti, kad į mokyklą grįžtantis vaikas patiria stresą

2025 09 06
Suvalkų LLD skyriaus ansamblis „Ančia“, vadovas Gediminas Kraužlys. Antroje eilėje penktas iš kairės Pranas Sovulis

K. Leončikas. Mokytojas ir visuomenininkas Pranas Sovulis (II)

2025 09 06
Stelmužės dvaras

S. Burokaitė. Stelmužės dvarininkas Georgas Friedrichas fon Folkerzamas ir valstiečių gyvenimas jo dvare

2025 09 06
Atidaryta „Baltojo Paukščio" galerija

A. Matiukienė. Atidaryta galerija be sienų

2025 09 06
Pratybos

Prasideda JAV kariuomenės pratybos „Geležinis kumštis“

2025 09 05
Krašto apsaugos ministerija

KAM stiprina oro erdvės apsaugą

2025 09 05
Lietuvos kino kūrėjai pristato savo darbus Baltijos šalių dokumentikos forume

Lietuvos kino kūrėjai pristato savo darbus Baltijos šalių dokumentikos forume

2025 09 05
„Vasara su knyga“

 „Vasara su knyga“: rekordiškas skaičius dalyvių, perskaityta per 100 tūkstančių knygų

2025 09 05

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?
  • Szanowny p. Jarosławie apie G. Šapoka. Kokia buvo Šalčininkų r. Kaniūkų kaimo gyventojų tautybė?
  • juras apie J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?
  • Marija apie G. Šapoka. Kokia buvo Šalčininkų r. Kaniūkų kaimo gyventojų tautybė?
  • Larry Alex Taunton apie A. Medalinskas. Žinia apie naują pasaulio tvarką iš Kinijos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dailės terapija | lsveikata.lt nuotr.

Dailės terapija: už žmogų prakalba kūriniai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai