Pirmadienis, 16 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui

www.alkas.lt
2022-08-19 13:51:10
115
PERŽIŪROS
0
Ažuolas, miškas

Ažuolas | am.lt nuotr.

Klimato kaita, aplinkos užterštumas, žmonių ūkinė veikla prisideda prie sunkiai suvaldomų pokyčių miškuose. Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu būtinų šiuolaikinių sprendimų paieškos.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Gediminas Brazaitis pastebi, kad šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta, todėl svarbu rasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą.

Ieškoma alternatyvų nykstančiai eglei

Anot prof. dr. G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka – tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kitas galimas sprendimas – ieškoti greta Lietuvos augančių medžių rūšių ir bandyti jas introdukuoti Lietuvoje.

Vienas iš šiandieniniams klimato pokyčiams neatsparių ir sunkumus patiriančių medžių – eglė. Jos pakeitimui jau ieškoma alternatyvų. „Eglę galėtų pakeisti kaimyninėse šalyse augantis paprastasis bukas. Pirmiausia potenciali rūšis analizuojama laboratorijose, tada kuriami bandomieji želdiniai.

Su buku dirbama keliomis kryptimis. Viena kryptis – įveisti mišrūs želdiniai su aštuoniomis vietinėmis medžių rūšimis ir bus žiūrima, kaip jie vystosi ir atlaiko aplinkos sąlygas, koks jų tūris. Kita kryptis – iš tolimesnių regionų imama genetinė medžiaga, sodinami nedideli plotai ir žiūrima, kaip jie augs. Tai dideli žingsniai į priekį, kuriuos turime žengti ir žiūrėti, kokie bus rezultatai“, – apie šiandieninius miškininkystės iššūkius kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Anot profesoriaus, klimato kaita mažina ir bendrą miškų stabilumą, nes įvairios medžių rūšys patiria vis daugiau problemų: „Atkeliauja nauji kenkėjai, ligos, ar tiesiog dėl sausrų, vėjų medžiai tampa mažiau atsparūs. Pastaraisiais metais stebimas didesnis medžių džiūvimas pušynuose dėl po žieve apsigyvenančio viršūninio žievėgraužio gausėjimo. Svarbu paminėti ir vis dažnesnį stiprių audrų poveikį, kai išverčiami tūkstančiai medžių. Dėl klimato kaitos tokių audrų patiriame vis dažniau. Miškininkams darbo daug, nes pažeistus medynus reikia stebėti, laiku atlikti sanitarinius kirtimus ir atkurti tvaresnius“.

Iššūkių miškams kelia auganti elninių žvėrių populiacija

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad iššūkių miškams kelia ne tik klimato, bet ir miško žvėrių populiacijos pokyčiai.

„Miškuose labai padaugėjo stambiųjų kanopinių žvėrių ir tai kelia pavojų, nes egzistuoja riba, kiek miškas gali išmaitinti žvėrių išlaikydamas visas kitas savo savybes. Peržengus ribą miškai neatsikuria natūraliai, keičiasi rūšinė sudėtis, nes mėgstamų medžių rūšių jauni medeliai tiesiog suvalgomi elninių žvėrių. Pas mus ši riba jau gerokai peržengta, tad miškininkai daug daugiau pastangų turi įdėti saugodami jaunuolynus“, – apie kanopinių žvėrių populiacijos augimo keliamus iššūkius kalba profesorius.

Anot mokslininko, negalima viso dėmesio nukreipti tik į jaunų medelynų saugojimą. „Per pastaruosius dešimt metų mes supratome, jog miškuose yra likę labai mažai senų medynų, o visuose medynuose reikėtų palaikyti seniems medynams būdingus elementus. Plynose kirtavietėse paliekami medžiai biologinei įvairovei, negyva mediena, šių komponentų išsaugojimas labai svarbus dideliam ratui nykstančių ir retų rūšių. Atlikta Natūralių miško buveinių inventorizacija atskleidė, kad turime labai daug vertingų teritorijų, kurias reikia saugoti. Galime saugoti nieko nedarydami, bet galime saugoti tvarkydami ir didindami šių buveinių vertę“, – su viltimi, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama teritorijų saugojimui, kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Moksliniai tyrimai – ateities miškininkystės iššūkių įveikimui

Profesorius dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu populiarūs moksliniai tyrimai, siekiantys nustatyti, kokios struktūros medynai būtų atsparesni – siekiama formuoti mišrius įvairiaamžius medynus. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tokie medynai daug geriau prisitaiko prie sunkiai prognozuojamų ateities iššūkių.

„Labai svarbu žinoti, kokias medžių rūšis galime auginti šalia viena kitos, kad jos mažiau stelbtų, bet daugiau palaikytų, papildytų viena kitą. Mišrūs medynai pasižymi ne tik didesniu tvarumu, jie taip pat gali būti našesni, labiau atliepti biologinės įvairovės apsaugos ir daug kitų mūsų poreikių. Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmė yra skirtinga, o genetika pasižymi didele įvairove. Galime atrinkti medžius, kurie geriau nei kiti tos pačios rūšies medžiai auga esant sausroms, karščiams, kitomis stresinėmis situacijomis, juos dauginti, kurti sėklines plantacijas ir, galiausiai, sukurti pažangesnius atsparesnių medžių medynus“, – prognozėmis ir įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Profesorius pastebi, kad taip pat turėtume pradėti kalbėti ir apie platesnį greta Lietuvos augančių medžių rūšių naudojimą. „Paprastasis bukas, platanalapis klevas, bekotis ąžuolas, europinis maumedis, europinis kėnis – rūšys, kurios turi potencialą geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, nes aptinkamos į pietus nuo mūsų šalies.

Negalime šių rūšių tiesiog atvežti ir pradėti sodinti mūsų miškuose, yra būtini tyrimai, reikia įvertinti kaip šios medžių rūšys auga, ar pateisina į jas dedamas viltis, kaip jas priima mūsų vietiniai augalai ir gyvūnai, todėl miškų mokslams yra keliami dideli uždaviniai, juk esame atsakingi už daugiau nei trečdalį Lietuvos teritorijos“, – šiandieninius miškininkystės iššūkius reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nacionalinis susitarimas dėl miškų pereina į paskutinį etapą: greitai paaiškės ilgalaikės miškų politikos kryptis
  2. Miškų ateitį spręs Nacionalinis miškų susitarimas
  3. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  4. Ieškoma būdų, kaip gelbėti Punios šilą
  5. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  6. Įstatymo projektas – už Lietuvos miškų išsaugojimą!
  7. Seimo narys J. Urbanavičius: Be miškų negalėtume kvėpuoti
  8. Aplinkos ministerija: Per dešimtmetį Lietuvoje padaugėjo miškų (video)
  9. Ministerija siūlo, kaip apsaugoti natūralias miškų buveines
  10. VU geografai: ar pavyks sustabdyti negailestingą Lietuvos miškų kirtimą?
  11. Nacionalinis susitarimas dėl miškų nuo pamatinių tikslų pereina į vykdymo žingsnį
  12. Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas
  13. Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas
  14. Miškų atkūrimui galėtumėte panaudoti valdomą deginimą?
  15. 45 menininkai susivienijo vardan senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
  • Puiki žinia apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvoje prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas: reikalaujama tesėti pažadus
  • PAGD pradėjo saugumo savaitę: gyventojai kviečiami pasitikrinti savo saugumo žinias
  • Pasirašyta sutartis dėl beveik 12 km ruožo kelio Kaunas–Prienai–Alytus atnaujinimo
  • Pabradėje iškilmingai sutikti naujos JAV rotacijos kariai

Kiti Straipsniai

legacy.pitchengine.com nuotr.

Vienas dalykas, kurį prieš šaltąjį metą turėtų patikrinti vairuotojai

2026 11 16
Rūšių turtingo briedgauryno pieva su „Natura 2000“ ženklu

Briedgaurynai – kuklios pievos, kuriose slypi reti Lietuvos gamtos turtai

2026 11 16
Tautodailininkė Violeta Jasinevičienė ir jos veltos kepurės parodos „Laiko pėdsakais“ plakate.

Upytėje – senųjų lietuviškų veltinių paroda „Laiko pėdsakais“

2026 11 16
Dokumentinio filmo „Pasmerktųjų kariuomenė“ peržiūros Kaune plakatas su istoriniu žemėlapiu ir Lietuvos karių nuotrauka

Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes

2026 11 16
Atverstas žodynas ir rašymo priemonės ant medinio stalo.

Metų žodžio rinkimai: kokie žodžiai gali tapti 2026-ųjų Lietuvos ženklais?

2026 11 16
Trečiojo „RESILIENT TREES“ naujienlaiškio viršelis su projekto dalyviais prie seno ąžuolo

Sengirių ir medžių senolių apsaugai – naujas tarptautinis leidinys

2026 11 16
Meninė mecenatystės apdovanojimo iliustracija – aukso spalvos medalis žalio aksomo dėžutėje

Sapiegų rūmuose pagerbti Lietuvos mecenatai: kas ir už kokią paramą pelnė garbingus vardus?

2026 11 16
Lapkričio 16 d. horoskopas: moteris Lietuvos bibliotekoje stato spalvingų domino kaladėlių grandinę

Lapkričio 16-osios horoskopas: plačiai užsimoti – dar ne viskas

2026 11 15
Elektromobilio įkrovimas

Elektromobilių vairuotojų klaida, dėl kurios jie praranda ir laiką, ir pinigus

2026 11 15
Troškinys

Orkaitėje troškinta antiena nustebins net išrankiausius

2026 11 15

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • Kęstutis K.Urba apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
  • Puiki žinia apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Ar dirbtinis intelektas jau nebe žmogaus įrankis?
Kitas straipsnis
Briedis | wikipedija.org nuotr.

Pavojų keliuose gyvūnai gali kelti visus metus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai