Antradienis, 28 lapkričio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui

www.alkas.lt
2022-08-19 13:51:10
0
Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.

Ažuolas | am.lt nuotr.

Klimato kaita, aplinkos užterštumas, žmonių ūkinė veikla prisideda prie sunkiai suvaldomų pokyčių miškuose. Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu būtinų šiuolaikinių sprendimų paieškos.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Gediminas Brazaitis pastebi, kad šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta, todėl svarbu rasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą.

Ieškoma alternatyvų nykstančiai eglei

Anot prof. dr. G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka – tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kitas galimas sprendimas – ieškoti greta Lietuvos augančių medžių rūšių ir bandyti jas introdukuoti Lietuvoje.

Vienas iš šiandieniniams klimato pokyčiams neatsparių ir sunkumus patiriančių medžių – eglė. Jos pakeitimui jau ieškoma alternatyvų. „Eglę galėtų pakeisti kaimyninėse šalyse augantis paprastasis bukas. Pirmiausia potenciali rūšis analizuojama laboratorijose, tada kuriami bandomieji želdiniai.

Su buku dirbama keliomis kryptimis. Viena kryptis – įveisti mišrūs želdiniai su aštuoniomis vietinėmis medžių rūšimis ir bus žiūrima, kaip jie vystosi ir atlaiko aplinkos sąlygas, koks jų tūris. Kita kryptis – iš tolimesnių regionų imama genetinė medžiaga, sodinami nedideli plotai ir žiūrima, kaip jie augs. Tai dideli žingsniai į priekį, kuriuos turime žengti ir žiūrėti, kokie bus rezultatai“, – apie šiandieninius miškininkystės iššūkius kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Anot profesoriaus, klimato kaita mažina ir bendrą miškų stabilumą, nes įvairios medžių rūšys patiria vis daugiau problemų: „Atkeliauja nauji kenkėjai, ligos, ar tiesiog dėl sausrų, vėjų medžiai tampa mažiau atsparūs. Pastaraisiais metais stebimas didesnis medžių džiūvimas pušynuose dėl po žieve apsigyvenančio viršūninio žievėgraužio gausėjimo. Svarbu paminėti ir vis dažnesnį stiprių audrų poveikį, kai išverčiami tūkstančiai medžių. Dėl klimato kaitos tokių audrų patiriame vis dažniau. Miškininkams darbo daug, nes pažeistus medynus reikia stebėti, laiku atlikti sanitarinius kirtimus ir atkurti tvaresnius“.

Iššūkių miškams kelia auganti elninių žvėrių populiacija

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad iššūkių miškams kelia ne tik klimato, bet ir miško žvėrių populiacijos pokyčiai.

„Miškuose labai padaugėjo stambiųjų kanopinių žvėrių ir tai kelia pavojų, nes egzistuoja riba, kiek miškas gali išmaitinti žvėrių išlaikydamas visas kitas savo savybes. Peržengus ribą miškai neatsikuria natūraliai, keičiasi rūšinė sudėtis, nes mėgstamų medžių rūšių jauni medeliai tiesiog suvalgomi elninių žvėrių. Pas mus ši riba jau gerokai peržengta, tad miškininkai daug daugiau pastangų turi įdėti saugodami jaunuolynus“, – apie kanopinių žvėrių populiacijos augimo keliamus iššūkius kalba profesorius.

Anot mokslininko, negalima viso dėmesio nukreipti tik į jaunų medelynų saugojimą. „Per pastaruosius dešimt metų mes supratome, jog miškuose yra likę labai mažai senų medynų, o visuose medynuose reikėtų palaikyti seniems medynams būdingus elementus. Plynose kirtavietėse paliekami medžiai biologinei įvairovei, negyva mediena, šių komponentų išsaugojimas labai svarbus dideliam ratui nykstančių ir retų rūšių. Atlikta Natūralių miško buveinių inventorizacija atskleidė, kad turime labai daug vertingų teritorijų, kurias reikia saugoti. Galime saugoti nieko nedarydami, bet galime saugoti tvarkydami ir didindami šių buveinių vertę“, – su viltimi, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama teritorijų saugojimui, kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Moksliniai tyrimai – ateities miškininkystės iššūkių įveikimui

Profesorius dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu populiarūs moksliniai tyrimai, siekiantys nustatyti, kokios struktūros medynai būtų atsparesni – siekiama formuoti mišrius įvairiaamžius medynus. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tokie medynai daug geriau prisitaiko prie sunkiai prognozuojamų ateities iššūkių.

„Labai svarbu žinoti, kokias medžių rūšis galime auginti šalia viena kitos, kad jos mažiau stelbtų, bet daugiau palaikytų, papildytų viena kitą. Mišrūs medynai pasižymi ne tik didesniu tvarumu, jie taip pat gali būti našesni, labiau atliepti biologinės įvairovės apsaugos ir daug kitų mūsų poreikių. Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmė yra skirtinga, o genetika pasižymi didele įvairove. Galime atrinkti medžius, kurie geriau nei kiti tos pačios rūšies medžiai auga esant sausroms, karščiams, kitomis stresinėmis situacijomis, juos dauginti, kurti sėklines plantacijas ir, galiausiai, sukurti pažangesnius atsparesnių medžių medynus“, – prognozėmis ir įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Profesorius pastebi, kad taip pat turėtume pradėti kalbėti ir apie platesnį greta Lietuvos augančių medžių rūšių naudojimą. „Paprastasis bukas, platanalapis klevas, bekotis ąžuolas, europinis maumedis, europinis kėnis – rūšys, kurios turi potencialą geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, nes aptinkamos į pietus nuo mūsų šalies.

Negalime šių rūšių tiesiog atvežti ir pradėti sodinti mūsų miškuose, yra būtini tyrimai, reikia įvertinti kaip šios medžių rūšys auga, ar pateisina į jas dedamas viltis, kaip jas priima mūsų vietiniai augalai ir gyvūnai, todėl miškų mokslams yra keliami dideli uždaviniai, juk esame atsakingi už daugiau nei trečdalį Lietuvos teritorijos“, – šiandieninius miškininkystės iššūkius reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nacionalinis susitarimas dėl miškų pereina į paskutinį etapą: greitai paaiškės ilgalaikės miškų politikos kryptis
  2. Miškų ateitį spręs Nacionalinis miškų susitarimas
  3. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  4. Ieškoma būdų, kaip gelbėti Punios šilą
  5. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  6. Įstatymo projektas – už Lietuvos miškų išsaugojimą!
  7. Seimo narys J. Urbanavičius: Be miškų negalėtume kvėpuoti
  8. Aplinkos ministerija: Per dešimtmetį Lietuvoje padaugėjo miškų (video)
  9. Ministerija siūlo, kaip apsaugoti natūralias miškų buveines
  10. VU geografai: ar pavyks sustabdyti negailestingą Lietuvos miškų kirtimą?
  11. Nacionalinis susitarimas dėl miškų nuo pamatinių tikslų pereina į vykdymo žingsnį
  12. Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas
  13. Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas
  14. Miškų atkūrimui galėtumėte panaudoti valdomą deginimą?
  15. 45 menininkai susivienijo vardan senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Reformacija Lietuvoje | if.vu.lt nuotr.

D. Pociūtė-Abukevičienė: Reformacija Lietuvoje buvo pirmasis visapusiškas socialinis sąjūdis, išjudinęs protinius visuomenės resursus

2023 11 28
Septyniolikmetis klaipėdietis – vienas geriausių Lietuvos santechnikų | Šilalės kultūros centro nuotr.

Septyniolikmetis klaipėdietis – vienas geriausių Lietuvos santechnikų

2023 11 28
Dalia Teišerskytė | V. Braziūno nuotr.

Mirė talentinga poetė Dalia Teišerskytė

2023 11 27
Avarija | pixabay.com nuotr.

Eismo įvykiai: kada draudikai žalos neatlygina?

2023 11 27
S. Birgelis. Žvilgsnis pro VR akinius į čiurlionišką pasaulį

S. Birgelis. Žvilgsnis pro VR akinius į čiurlionišką pasaulį

2023 11 27
Kviečia virtuali paroda „Vytautas Ylevičius – kasdienybės metraštininkas“ | archyvai.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Vytautas Ylevičius – kasdienybės metraštininkas“

2023 11 27
Sportas | S. Žiūros nuotr.

Vilniaus didina sporto veiklų finansavimą

2023 11 27
Vilniuje vyks studentų liaudiškos muzikos šventė „Linksminkimos“ | Rengėjų nuotr.

Studentija siautė liaudiškos muzikos šventėje „Linksminkimos“

2023 11 26
Seimo narys A. Ažubalis, V. Juraitis, Z. Jankauskas, Seimo pirmininko pavaduotojas P. Saudargas, A. Baniulaitienė, D. Smalinskas | lzs.lt nuotr.

V. Juraitis. Ką mena fotoparoda, skirta lietuvių valstybinės kalbos 35-mečiui

2023 11 26
Senelis Kalėda | kaunas.lt nuotr.

Kaune įžiebiama plunksnomis padabinta Kalėdų eglė

2023 11 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Septyniolikmetis klaipėdietis – vienas geriausių Lietuvos santechnikų | Šilalės kultūros centro nuotr.
Lietuvoje

Septyniolikmetis klaipėdietis – vienas geriausių Lietuvos santechnikų

2023 11 28
Dalia Teišerskytė | V. Braziūno nuotr.
Lietuvoje

Mirė talentinga poetė Dalia Teišerskytė

2023 11 27
Pristatytos šių metų migracijos tendencijos | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pristatytos šių metų migracijos tendencijos

2023 11 27
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Numatytos lėšos keliams jų būklės nepagerins

2023 11 27
Aukštaitijos metų ženklas 2023 | EKGT nuotr.
Etninė kultūra

Seime – atmintinų Aukštaitijos metų baigiamasis renginys

2023 11 27
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Dėl COVID lėšų – skundas prokuratūrai

2023 11 27
Prezidentūra | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: svarbus visų įsitraukimas į gynybą

2023 11 27
Konferencija „Įgūdžiai Lietuvoje: ateities darbo rinkai ir pilietiškumui“ | organizatorių nuotr.
Lietuvoje

Technologijos kelia naujus iššūkius darbo rinkai

2023 11 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie I. Vėgėlė. Ar gali valstybę valdyti nuteista partija?
  • Darbuojasi žmonės apie Maskvai nereikia priežasčių tęsti karą
  • O gal ne tik ji? apie Maskvai nereikia priežasčių tęsti karą
  • >Pajūriečiui apie V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Pociūtė-Abukevičienė: Reformacija Lietuvoje buvo pirmasis visapusiškas socialinis sąjūdis, išjudinęs protinius visuomenės resursus
  • Septyniolikmetis klaipėdietis – vienas geriausių Lietuvos santechnikų
  • Mirė talentinga poetė Dalia Teišerskytė
  • Pristatytos šių metų migracijos tendencijos
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

D. Pociūtė-Abukevičienė: Reformacija Lietuvoje buvo pirmasis visapusiškas socialinis sąjūdis, išjudinęs protinius visuomenės resursus

by Kristina Aleknaitė
2023 11 28
0
Reformacija Lietuvoje | if.vu.lt nuotr.

Šių metų Lietuvos mokslo premijai pateiktas Filologijos fakulteto profesorės Dainoros Pociūtės-Abukevičienės darbų ciklas „Reformacija Lietuvoje: religinė mintis, italų migracija ir...

Skaityti toliau

Septyniolikmetis klaipėdietis – vienas geriausių Lietuvos santechnikų

by Kristina Aleknaitė
2023 11 28
0
Septyniolikmetis klaipėdietis – vienas geriausių Lietuvos santechnikų | Šilalės kultūros centro nuotr.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, jau daug metų sėkmingai rengiantis santechnikus, pasiekė įspūdingą pergalę tarptautiniame santechnikų čempionate „Plumber 2023”. Pirmakursis...

Skaityti toliau

Mirė talentinga poetė Dalia Teišerskytė

by daiva
2023 11 27
0
Dalia Teišerskytė | V. Braziūno nuotr.

Raukšlelė prie raukšlelės – tarsi gėlės Rudens šalnų pagilintos staiga… Nejaugi jau artėja pabaiga? Gyvenimų skynėja, balandėlė? Išgelbėki dar kartą,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie I. Vėgėlė. Ar gali valstybę valdyti nuteista partija?
  • Darbuojasi žmonės apie Maskvai nereikia priežasčių tęsti karą
  • O gal ne tik ji? apie Maskvai nereikia priežasčių tęsti karą
  • >Pajūriečiui apie V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
  • >Pajūriečiui apie V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?
Kitas straipsnis
Briedis | wikipedija.org nuotr.

Pavojų keliuose gyvūnai gali kelti visus metus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai