J. Vaiškūnas. Šis Seimas „nusiplovė rankas“ – Romuvos pripažinimo klausimo svarstyme

Nors spalio 1 d. Seimas priėmė svarstyti Žmogaus teisių komiteto teikimą Seimo nutarimo projektą XIVP-4086 „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, tačiau išsisuko nuo dar šioje kadencijoje spalio 17 d. numatyto šio projekto svarstymo ir be jokių argumentų paskelbė, kad projektas bus svarstomas jau naujosios kadencijos Seime – lapkričio pabaigoje…Už tai, kad Seimo nutarimo projektas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ būtų priimtas svarstyti Seime balsavo 43 Seimo nariai, prieš balsavo 21, susilaikė 11 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Žmogaus teisių komitetas.

Prieš tai Seimo nariai atmetė Žmogaus teisių komiteto pirmininko Vytauto Raskevičiaus teiktą alternatyvų Seimo nutarimo projektą  Nr. XIVP-3071(2) „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Po pateikimo už šį projektą balsavo 30 Seimo narių, prieš balsavo 21, susilaikė 22 Seimo nariai. Už pasiūlymą gražinti šį projektą iniciatoriams tobulinti balsavo 30, už pasiūlymą projektą visai atmesti – 51 Seimo narys.

Nelogiški argumentai ir balsavimo chaosas

Balsuojant už šį projektą Seimo salėje kilo sąmyšis ir teko net du kartus perbalsuoti, nes Seimo nariai nesuprato už ką jie balsuoja, o kai kurie iš jų išviso nesuvokė kam reikalingas šis papildomas nutarimo projektas. 

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Raskevičius paaiškino, kad pagal naująją Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo redakciją Seimas privalo priimti argumentuotą nutarimą abiem atvejais – ir kai suteikia religinei bendrijai pripažinimą, ir kai nesuteikia. Teikiant vien tik nutarimo projektą – suteikti pripažinimą, jei jis nepriimamas – bendrija neturi jokio nutarimo projekto, kurį galėtų skųsti teismams. Dėl to jis, kaip komiteto pirmininkas, buvo priverstas parengti Romuvos nepripažinimo nutarimą, kuriame pateikė argumentus, kodėl Seimas Romuvos nepripažįsta…

Seimo Teisės departamento teisininkai ir kai kurie Seimo nariai atkreipė V. Raskevičiaus dėmesį į tai, kad nutarimo projekte pateikti Romuvos nepripažinimo argumentai yra nelogiški ir teisiškai ydingi:

Atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, vertinant tai, kad Seimą sudaro tautos atstovai, o Seimas nepritarė valstybės pripažinimo suteikimui Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ ir savo nepritarimu sukėlė abejonių dėl šios bendrijos turimos pakankamos atramos visuomenėje.

V. Raskevičius paaiškino, kad logiškų argumentų nepripažinti Romuvos nėra, todėl jis šį nutarimo projektą pagrindė nelogiškais argumentais, nes būtent jais ir vadovaujasi Seimo nariai nenorintys pripažinti Romuvos.

Politinis žaidimas ir tarptautinis spaudimas

Pristatydamas abu teisės aktus V. Raskevičius pranešė Seimo nariams, kad prieš savaitę, rugsėjo 24 d., Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT)  Lietuvos Vyriausybei perdavė peticiją „Religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“, kurioje pareiškėja Romuva antrą kartą skundžia, kad Seimo sprendimas nesuteikti jai valstybės pripažinto religinės bendrijos statuso pažeidžia jos teises, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją.

„Iš esmės dabar Vyriausybė turės pateikti savo atsiliepimą dėl sprendimo nepriėmimo „Romuvos“ atžvilgiu ir tiesiog esu įsitikinęs, kad Teisingumo ministerijai būtų lengviau surasti papildomų argumentų, jeigu Seimas pradėtų svarstymo procedūrą tiek dėl pripažinimo suteikimo, tiek dėl pripažinimo nesuteikimo“, – sakė V. Raskevičius.

Seimo narė Agnė Širinskienė apkaltino V. Raskevičių bandymu imituoti klausimo sprendimą, siekiant EŽTT parodyti, kad Lietuva kažką daro. Į tai V. Raskevičius atsakė, kad jo pareiga pagal galiojantį įstatymą teikti šiuos nutarimo projektus Seimo svarstymui tol kol vienas ar kitas nutarimas bus priimtas.

Tačiau V. Raskevičiaus ryžtas pabaigti darbą iki galo, balsuojant už Romuvos pripažinimo nutarimą kaip buvo numatyta projekte dar šios kadencijos Seime – spalio 17 d., greičiausiai buvo apramdytas koalicijos partnerių, suvokusių, kad jei kadenciją baigiančiame Seime vėl bus nepritarta Romuvos pripažinimui, tai visa kaltė atiteks jiems ir EŽTT Temidės rūstybė užgrius juos visu svoriu. Tad klausimo svarstymo pabaigoje desperatiškas valdančiųjų šūktelėjimas – atidėkime svarstymą lapkričio pabaigai! – tapo trapiu šiaudeliu, už kurio griebtis patarė kiauros valdančiųjų guminės valtelės polit-gelbėtojai.

Užuot garbingai vienu ypu Seimo kadencijos pabaigoje išsprendę paprastą, jokių svarstymų ir patobulinimų nereikalaujantį Romuvos pripažinimo klausimą, Seimo nariai pasirinko gėdingą gudravimą ir EŽTT sankcijas bei baudas Lietuvai už ilgametį, sąmoningai nepagarbų ir žeminantį elgesį su Romuvos bendruomenės žmonėmis, pašventusiais savo gyvenimus mūsų tautos baltiškųjų šaknų puoselėjimui, vis didesnio žmonių susidomėjimo savo kultūrinio, gamtinio ir dvasinio paveldo išsaugojimu žadinimui.

Romuva – daugiau nei religija

Romuvos svarba Lietuvai peržengia religinių praktikų ribas: ji stiprina nacionalinę savimonę ir padeda žmonėms jaustis susietiems su savo istorija.

Šiuolaikinėje Lietuvoje, kai vis dažniau kyla klausimų apie kultūrinį tapatumą ir paveldo išsaugojimą, Romuva tampa gyvybingu simboliu, kuris įkvepia ir skatina dialogą tarp tradicijų ir šiuolaikinio gyvenimo, ugdo atsakingą gyvenimo būdą, pabrėždama žemės ir gamtos svarbą mūsų kasdienybėje.

Tepradingsta inkviziciniai tamsos šešėliai, te iš pačių giliausių lietuvių tautos šaknų per Romuvą į dienos šviesą XXI amžiaus Lietuvos atgimimo daigus skleidžiančios praamžės mūsų protėvių galios įsikūnija pačiais įstabiausiais vaisiais mūsų ateinančiai kartai.

Kad atrast atgimę.