Lietuvos gyventojų automobiliai įprastai nukenčia nuo kitų eismo dalyvių, tačiau transporto priemonių apgadinimo priežastys rudenėjant neretai nustebina ne vieną automobilio savininką. Draudikai atkreipia dėmesį, kad automobiliams, vėstant orams, pakenkia graužikai ir paukščiai. Gamtininkas įspėja, jog pastarųjų susidūrimai su transporto priemonėmis, deja, neretai baigiasi ir sparnuočių žūtimis.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais užfiksuota kelios dešimtys draudžiamųjų įvykių, kai automobiliai nukentėjo nuo graužikų ir paukščių, per pirmąjį šių metų pusmetį – 10 tokių draudžiamųjų įvykių. Dėl šios priežasties automobilių savininkams draudimo bendrovė praėjusiais metais atlygino 14 tūkst. eurų nuostolių, šiemet iki rugsėjo mėnesio išmokų suma pasiekė 8 tūkst. eurų.
Vidutinė išmoka šiemet sudaro 600-800 eurų, didžiausia atlyginat žala siekia daugiau nei 4 tūkst. eurų, į važiuojantį automobilį atsitrenkus paukščiui.
Paukščių migracija baigiasi susidūrimais
„Automobilius dažniausiai apgadina varninių šeimos paukščiai, kurie skrisdami atsitrenkia į transporto priemonės priekinį stiklą, kapotą, priekines groteles ar veidrodėlį. Pasitaiko atvejų, kai sparnuočiai išdaužia automobilių žibintus.
Susidūrimai su paukščiais dažniausiai fiksuojami keliuose, tačiau yra ir tokių įvykių, kai stovėjimo aikštelėse pamiškėse arba po dideliais medžiais jie apgadina stogą ar kapotą – nubrozdina dažus, snapu padaro įlenkimus. Žmonės netgi yra užfiksavę, kaip varnos, mėtydamos akmenukus ar kitus kietus daiktus, pažeidžia transporto priemonių stiklus“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, paukščiai – vieni judriausių gyvųjų organizmų mūsų aplinkoje; rekordu laikomas sakalo keleivio skrydis, kai paukštis pasiekia 300 kilometrų per valandą greitį.
„Ne mažiau greiti ir kiti, kliūčių savo kelyje nesutinkantys paukščiai. Tačiau ši savybė dažnai tampa jų žūties priežastimi – kasmet migracijų metu į pastatų langus, į bokštus, antenas atsitrenkę žūsta milijonai sparnuočių. Labai daug jų žūsta atsitrenkę į automobilius ir susidūrę su jais“, – sako S. Paltanavičius.
Jo teigimu, tokius susidūrimus sąlygoja kelios priežastys: paukščio neįvertintas situacijos sudėtingumas, automobilio greitis ir paukščio, kaip judančio objekto, galimybės manevruoti tada, kai iki kliūties lieka keli metrai. „Galima stebėti, kaip žvirbliniai paukščiai „išsisuka“ nuo automobilio arba būna nublokšti jo sukelto oro srauto.
Tačiau tas pats srautas gali juos įtraukti. Neretai į automobilius atsitrenkia paukščiai, užimti savo veikla – pavyzdžiui, grobį persekiojantys plėšrieji, pakelėje maisto ieškantys gandrai ar varniniai paukščiai, o naktį – pelėdos. Pats sudėtingiausias – tiesioginis susidūrimas, kai paukščiai atskrenda prieš transporto priemonę. Tokiais atvejais nelaimės išvengti nepavyksta“, – pasakoja S. Paltanavičius.
Gamtininko teigimu, kiekvienas susidūrimas kitoks: daug smulkių žvirblinių paukščių jo metu sužeidžiami ar sumaitojami, o vairuotojai net nestoja aiškintis tokio įvykio pasekmių. „Susidūrimas su stambiais paukščiais, pavyzdžiui, gandru, antimi, gulbe ar žąsimi, gali kainuoti ne tik paukščio gyvybę, bet ir draudžiamąjį įvykį.
Tokiais atvejais fiksuojamas susidūrimo atvejis, sužalotas paukštis perduodamas gyvūnų globėjams (skambinant telefonu 112), o žuvęs – pagal galimybes Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui“, – kalba S. Paltanavičius.
Pasak jo, bene svarbiausias dalykas – siekti, kad tokių susidūrimų būtų kuo mažiau. „Kiekvienas toks atvejis svarbus ne tik gamtai, bet ir mums: niekas nenori tapti dar vienos gyvybės žūties priežastimi“, – pabrėžia gamtininkas.
Graužikai kuriasi po automobilių kapotais
Pasak draudikės, rudenėjant taip pat fiksuojami draudžiamieji įvykiai, kurių metu padaryta žala transporto priemonėms yra susijusi su graužikais. „Dažniausiai jie lenda po automobilio kapotu ir sudrasko ar sugraužia variklio skyriuje esančias garso bei šilumos izoliacines medžiagas. Patekę tarp generatoriaus, oro kondicionieriaus dirželių gali sugadinti dalis variklio skyriuje.
Tikėtina, kad šąlant orams šias medžiagas gyvūnai renkasi kaip alternatyvą būstui ir stengiasi ten susisukti guolį“, – kalba draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Draudimo bendrovės duomenimis, transporto priemonei graužikų padaryta žala svyruoja nuo kelių dešimčių iki tūkstančio ir daugiau eurų. „Žalos paprastai nėra didelės, tačiau vairuotojai ryte atėję prie automobilio dažnai randa nemalonią staigmeną. Po graužikų apsilankymo dėl nugraužtų laidų automobilis neužsiveda.
Gana dažnas atvejis, kai jie įsisuka ir pragraužia laidus, vamzdelius, tad ir mieste gyvenantys vairuotojai turėtų pasisaugoti graužikų. Tarp žalos automobiliams pridarančių gyvūnų – pelės, žiurkės, pelėnai, voverės, šeškai ir net kiaunės“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
V. Katilienė įspėja, kad automobilių laidai graužikus labiausiai masina dėl laidus dengiančios medžiagos – bioplastiko.
„Ši medžiaga gaminama iš kukurūzų krakmolo, genų inžinerijos būdu sukurtų bakterijų ar augalinių riebalų bei aliejų. Jau dešimtmetį bioplastikas yra alternatyva automobilių medžiagų izoliacinėms medžiagoms ir automobilių gamintojai jį naudoja. Beveik visi automobilių gamintojai naudoja augalinės kilmės bioplastiką bent keliems savo modeliams, sukurtiems per pastarąjį dešimtmetį“, – tvirtina draudikė.
Pasak V. Katilienės, į automobilį žiurkės ir kiti graužikai gali patekti pro ventiliacijos angą. „Iš ten jie prasigraužia sau kelią, pasirinkdamos pačius ploniausius laidelius. Dėl to lokalizuoti gedimą mašinoje kartais gali būti labai sudėtinga. Paprastai kandimo žymės randamos aušinimo sistemos žarnose, ant užvedimo laidų, vakuumo guminių vamzdelių, taip pat vairo stiprintuvo bei šilumos izoliacijos sistemose“, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
S. Paltanavičius atkreipia dėmesį, kad šaltuoju sezonu automobiliai ir po jų kapotais esanti apšiltinama medžiaga dažnai nukenčia nuo akmeninių kiaunių. „Šie plėšrūs žvėreliai gyvena išimtinai žmogaus aplinkoje, naudojasi visomis jo teikiamomis sąlygomis. Viena jų – maistas, kita – priebėgos slapstytis ir vesti jauniklius“, – pasakoja gamtininkas.
Jo teigimu, kiaunių polinkis draskyti apšiltinamąją medžiagą yra sunkiai paaiškinamas, tačiau spėjama, kad viskas priklauso nuo šios medžiagos organinės kilmės ir kvapų. „Kadangi taip akmeninės kiaunės elgiasi visoje Europoje, reikia laukti technologinių sprendimų, kaip pakeisti šią medžiagą. Vairuotojai automobilio kapoto apšiltinimo medžiagą gali apsaugoti ją pripurškę nemalonaus kvapo medžiagų.
Dar geriau – specialiai kiauniniams žvėrims atbaidyti skirtų preparatų, kurių galima rasti medžiotojams skirtose prekybos vietose“, – pataria gamtininkas.
