Kelių būklę Lietuvos gyventojai vertina patenkinamai, bet prasčiau nei prieš metus ar dvejus.

Pagrindinė įvardijama problema – nusidėvėję keliai, o štai kelių priežiūrą, saugumą ir pralaidumą apklaustieji vertina palankiau.

Šalies gyventojų, kurie sako, kad Lietuvos keliams tvarkyti skiriamas finansavimas yra nepakankamas, skaičius nemažėja jau trečius metus iš eilės.

Tokius duomenis atskleidė Lietuvos gyventojų apklausa.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta šių metų liepą asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu, apklausti 18–74 metų 1 007 Lietuvos gyventojai.

Apklausą atliko „Spinter tyrimai“.

Kelių tiesimas ir remontas – svarbiausių problemų sąraše

Kelių tiesimą ir remontą lietuviai įvardija kaip vieną iš dešimties aktualiausių problemų šalyje.

Ji rikiuojasi po, anot gyventojų, opesnių problemų, tokių kaip sveikatos apsaugos sistema, žmonių gyvenimo lygis, būtinųjų prekių ir komunalinių paslaugų kainos, pensijų sistema, nacionalinis saugumas, korupcija ir energetinė šalies nepriklausomybė, taip pat šalį valdančių politikų gebėjimai.

„Gyventojai, šalies kelių būklę įvardydami kaip vieną opiausių problemų, aiškiai rodo, kad kelių infrastruktūra jų netenkina.

Saugus ir tinkamai prižiūrimas kelių tinklas būtinas ir kritiškai svarbus daugeliu aspektų – nuo žmonių saugumo ir judėjimo veiksmingumo užtikrinimo iki socialinių paslaugų teikimo ir bendrai ekonomikos augimo.

Apklausos rezultatai tik įrodo, kad esama situacija ir toliau išlieka kritinė“, – pabrėžia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Apklausa atskleidė, kad kelių kokybę gyventojai vertina patenkinamai, bet prasčiau nei anksčiau.

39 proc. apklaustųjų Lietuvos kelių kokybę vertina patenkinamai, kita dalis pasiskirsto į dvi apylyges stovyklas: puikiai, labai gerai ar gerai (30 proc.) arba prastai ir labai blogai (31 proc.).

Teigiamai dažniau vertina moterys ir aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji. Patenkinamai – didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai.

Prieš metus Lietuvos kelių vertinimas buvo palankesnis: 40 proc. sakė vertinantys patenkinamai, 45 proc. – teigiamai, 15 proc. – neigiamai.

Prieš dvejus metus vertinimas taip pat buvo kiek geresnis nei šiemet: 41 proc. vertino patenkinamai, 35 proc. – teigiamai, 24 proc. – neigiamai.

„Rezultatai rodo, kad gyventojų tolerancija prastiems keliams kasmet mažėja.

Tai tik dar vienas signalas, jog negalime leisti, kad kelių tiesybos ir atnaujinimo darbų apimtis kristų ir keltų grėsmę piliečių saugumui ir šalies infrastruktūrai“, – sako Š. Frolenko.

Daugiau teigiamumo vertinant valstybinės reikšmės kelius

Kaip pagrindinę valstybinės reikšmės (ne miestų) kelių problemą lietuviai įvardija nusidėvėjusius, laiku neremontuotus, neatnaujintus kelius (66 proc. apklaustųjų).

Ta pati problema kaip pagrindinė buvo įvardyta ir pernai bei užpernai.

Palyginti su pernai, išaugo dažnų remontų kaip problemos įvardijimas (nuo 25 iki 36 proc.). „Šis prieaugis nestebina.

Skyrus kiek daugiau finansavimo keliams, reikalingų remontų skaičius iš tiesų išaugo, tad natūralu, kad gyventojai tai pastebėjo.

Suprantama, kad remontai sukuria laikinų nepatogumų, tačiau galiausiai sėkmingai baigus vietą kaskart atsiranda dar vienas saugesnis ir patogesnis ruožas keliauti. Svarbu, kad iš tiesų tų lėšų būtų“, – komentuoja Š. Frolenko.

Gyventojai akivaizdžiai labiau patenkinti kelių priežiūra žiemą (pernai ir užpernai bene pusė tai įvardijo kaip problemą, šiemet – 28 proc.).

Lietuviai mažiau skundžiasi ir dėl pralaidumo – per mažo eismo juostų skaičiaus ar per siaurų kelių.

Taip pat sumažėjo apklaustųjų, kurie kaip problemą įvardija tinkamai neprižiūrimus žvyrkelius, saugumą (atitvarai, nuovažos, apsisukimai ir kt.) ar ženklinimą.

Neliko nepastebėti avarinės būklės tiltai – ši problema šiemet įvardijama dažniau: nuo 14 ir 15 proc. pernai ir užpernai iki 20 proc. apklaustųjų šiemet.

Nepakankamą finansavimą Lietuvos keliams tvarkyti kaip problemą įvardija 27 proc. apklaustųjų. Tokios pačios tendencijos buvo ir pernai bei dar ankstesniais metais.

Saugumas keliuose reikšmingesnis nei anksčiau

Atrodo, kad gyventojų sąmoningumas kasmet auga.

Trečius metus iš eilės kaip svarbiausias Lietuvos kelių bruožas įvardijamas saugumas keliuose, bet šiemet – kur kas dažniau nei pernai ar užpernai (atitinkamai 67 proc., 55 proc. ir 56 proc.).

Taip pat toliau auga kelių priežiūros (sniego valymo, kelių barstymo, duobių lopymo ir kt.) svarba: nuo 43 proc. užpernai, 59 proc. pernai iki 61 proc. šiemet.

Kaip ir kelių tiesimo kokybė, žvyrkelių asfaltavimas, kelių statybos, remonto ir priežiūros sistemos skaidrumas, leidžiamas greitis – šie aspektai taip pat dažniau įvardijami kaip svarbūs.

Tai rodo, pasak Š. Frolenko, kad gyventojai kasmet tampa reiklesni Lietuvos kelių kokybei ir atitinkamai saugumui juose.