Šalies kelių sektoriaus verslo ir mokslo organizacijas vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas, atkreipdama dėmesį į prastą šalies kelių infrastruktūros būklę ir siūlydama finansavimo šaltinius, kurių pagalbą situaciją būtų galima pagerinti.
„Įvertinus infliaciją finansavimas kelių infrastruktūrai mažėja jau maždaug 15 metų. Šios tendencijos pasekmė – nudėvėtas šalies kelių tinklas, kurio didelė dalis neatitinka nustatytų kokybinių normatyvų,“ – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Anot jo, esamas finansavimas neleidžia gerinti kelių kokybės ir saugumo, o tai itin svarbu Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus plėtrai, asmenų judumo užtikrinimui, užsienio investicijų pritraukimui, ekonominių bei socialinių skirtumų tarp Lietuvos regionų mažinimui.
Keliams siūlo skirti visas brangstančių kelių vinječių pajamas
Asociacijos „Lietuvos keliai“ rašte siūloma, kad atsižvelgiant į šalies kelių tinklo būklę, planuojant 2024 m. valstybės biudžetą, Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) būtų numatytas ne mažesnis kaip 750 mln. eurų finansavimas.
„Šiemet Seimas atvėrė galimybę Vyriausybei didinti ilgą laiką nekeistus kelių vinječių mokesčių tarifus. Planuojama, kad 2024 m. valstybės pajamos iš vinječių viršys 100 mln. eur. Raginame visas šias lėšas skirti KPPP“, – teigia asociacijos vadovas.
Š. Frolenko taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbiausias kelių priežiūros ir plėtros finansavimo šaltinis išlieka degalų akcizo mokestis. Tačiau šiuo metu keliams atitenkanti jo dalis yra sumažinta iki mažiau nei 60 proc.
Asociacija siūlo asignavimus iš šio šaltinio didinti ir taip mažinti ilgą laiką besitęsiantį kelių finansavimo deficitą ir užtikrinti ilgalaikį bei stabilų srities finansavimo šaltinį.
Karinio mobilumo lėšos problemos nesprendžia
Asociacija „Lietuvos keliai“ vertina Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pastangas pritraukti papildomą finansavimą kelių sektoriui. Tačiau pabrėžia, kad Europos Sąjungos lėšos bei valstybės biudžeto finansavimas dvigubos paskirties ir karinio mobilumo projektams yra skirtos išimtinai strateginių susisiekimo objektų statybai bei karinių poligonų privažiuojamiesiems keliams tiesti.
„Visas šis papildomas finansavimas, nors ir padidina bendrą kelių finansavimo dydį, tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, kad nedaro įtakos šalies kelių tinklo būklės gerėjimui. Šios lėšos nėra skirtos nei valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrai ar palaikymui, nei savivaldybių kelių ar tiltų būklės gerinimo poreikiams“, – tvirtina Š. Frolenko.
Kelių finansavimo stagnacija skaudžiausia regionams
Asociacijos rašte teigiama, kad nekintantis, o dėl infliacijos realybėje ženkliai mažėjantis KPPP finansavimas neleidžia pradėti gerinti valstybinės reikšmės kelių tinklo kokybės ir siekti valstybės išsikelto tikslo – 2025 m. užtikrinti ne didesnį kaip 31 proc. kelių, neatitinkančių normų, lygį. Dabar šis rodiklis, LAKD ir Susisiekimo ministerijos duomenimis, viršija 40 proc.
Rašte taip pat konstatuojama, kad pagal esamą reguliavimą, vietiniams keliams, kuriais rūpinasi šalies savivaldybės, skiriama 33 proc. KPPP finansavimo, todėl, jeigu asignavimai kelių priežiūrai ir plėtrai 2024 m. nedidės, dėl infliacijos savivaldybių galimyb
