Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal nuosavo nekilnojamojo turto kiekį – nuosavą būstą turi net 89 proc. Lietuvos gyventojų, rodo 2022 m. „Eurostat“ duomenys. Vis dėlto, šalyje dar gajūs klaidingi įsitikinimai, kuriais lietuviai remiasi įsigydami būstą. Kokie jie, pasakoja „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
Vienas populiariausių Lietuvoje vyraujančių stereotipų – sulaukus tam tikro amžiaus tiesiog privalu turėti nuosavą būstą. Taip mano net 50 proc. Lietuvos gyventojų, rodo šių metų birželį „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Spinter research“ apklausa. Negana to, dešimtadalis Lietuvos gyventojų nuosavą būstą įsigyja paveikti draugų arba šeimos.
„Visiškai suprantama, kad ateina laikas, kai norisi turėti savo namus, kur pats gali kurti savo taisykles. Tačiau įsigyti būstą – nemenkas finansinis žingsnis ir įsipareigojimas, kuris neturėtų būti paremtas aplinkinių spaudimu ar įsitikinimais“, – sako E. Jurevičius.
Stereotipai išlieka, tačiau tikrovė – kitokia
Pasak žinovo, vyraujantys įsitikinimai apie tinkamiausią laiką įsigyti būstą skatina jo ieškoti, tačiau iš tiesų priimti galutinį sprendimą padeda kelios priežastys.
„Dažniausiai nuosavo būsto ieško jaunimas, tačiau tikrai ne tik todėl, kad tiksi jų vidiniai laikrodžiai. Jauni žmonės savų namų dažniausiai ima dairytis tada, kai pritrūksta erdvės ir privatumo. Vieni nori daugiau vietos darbui iš namų, kiti ieško bendro būsto su antrąja puse, o dar kiti planuoja šeimos pagausėjimą“, – vardija E. Jurevičius.
Taip pat nyksta įsitikinimas, kad įsigytame būste turime gyventi visą gyvenimą. E. Jurevičiaus teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmonės ryžtasi keisti su paskola įsigytą būstą viduryje paskolos laikotarpio. Ir tai visiškai normalu, nes gali pasikeisti asmens ar šeimos poreikiai, pavyzdžiui, norisi mažesnio ploto, bet arčiau gamtos ir ramybės esančio būsto.
„Pradėti ieškoti nuosavos gyvenamosios vietos protingiausia tada, kai turime pastovų darbą ir reguliarias bei didesnes nei vidutines pajamas. Tokiu atveju jaučiamės finansiškai saugiai, taip pat į tai atsižvelgia ir bankas, suteikdamas reikiamo dydžio būsto paskolą“, – sako žinovas.
Be to, įsigyti nuosavą būstą kartais apsimoka labiau nei nuomotis. Pasak specialisto, ilgalaikėje perspektyvoje, nuomodamiesi galime išleisti daugiau nei kas mėnesį mokėdami būsto paskolos įmokas.
Ne visiems aišku, kaip veikia būsto paskola
Apklausos duomenimis, daugiau kaip 50 proc. Lietuvos gyventojų vis dar neaišku, kaip veikia būsto paskola, todėl įsigyti būstą jie dvejoja. Pasak eksperto, gauti būsto paskolą nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Iš esmės viską lemia finansinės galimybės – t. y., kokį atlyginimą gaunate ir kokią jo dalį šiuo metu skiriate jau turimiems finansiniams įsipareigojimams, kadangi tai parodys, ar sugebėsite gautą paskolą grąžinti laiku. Be to, nemažiau svarbi ir kredito istorija – ja reikia nuolatos rūpintis kruopščiai vykdant visus kitus savo įsipareigojimus. Šis veiksnys gali nulemti ne tik paskolos sąlygas, bet ir tai, ar bankas apskritai ją suteiks,“ – pažymi „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas.
Jis priduria, kad būsto paskolą nesunku gauti ir jei užsiimate individualia veikla.
„Tai, kad jei dirbate individualiai, būsto paskolą gausite sunkiau – dar vienas stereotipas, kurį stengiamės paneigti. Individualias pajamas gaunančius klientus vertiname ir finansuojame lygiai tokiomis pat sąlygomis, kaip ir klientus, dirbančius pagal darbo sutartį“, – sako ekspertas.
E. Jurevičius primena, kad prieš nuspręsdami imti būsto paskolą ir įsigyti savo būstą visada galite pasikonsultuoti su banko profesionalais, kurie atsakys į visus kylančius klausimus. Galiausiai, svarbu tobulinti savo žinias ir priimti gerai apgalvotus sprendimus, o ne tik remtis tuo, kas atrodo priimtina visuomenėje.
