Nuo senų laikų širšių dažnai bijoma – ir tam yra priežastis. Širšės, nors ir svarbios ekosistemai, žmogui gali kelti pavojų, ypač vasaros pabaigoje, kai jas vilioja saldus maisto kvapas ir prinokę vaisiai.
„Širšių, kurios gyvena bendruomenėmis ir gali būti pavojingos žmogui Lietuvoje turime 13 rūšių. Širšės garsėja agresyvesniu elgesiu, ypač kai jaučia grėsmę savo lizdui arba yra trikdomos maitinimosi metu. Nors širšių įgėlimai dažniausiai sukelia tik skausmą ir patinimą, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi gyvybei.
Širšės gali pulti ir gelti kelis kartus, o tai alergiškiems žmonėms gali sukelti anafilaksinę reakciją – be skubios medicininės pagalbos ši reakcija gali būti mirtina. Dėl šios priežasties širšės yra laikomos pavojingais vabzdžiais, ypač kai jos įsikuria šalia žmonių“, – pasakoja bendrovės „Dezinfa” biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.
Kodėl širšės tampa agresyvios?
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl širšės puola žmones, yra juntamas pavojus jų lizdams. Jei žmogus ar gyvūnas priartėja per arti, jos greitai imasi ginti savo koloniją. Be to, širšės dažnai ginasi ir prie maisto šaltinių, kurie rudenį tampa itin svarbūs.
„Staigūs judesiai, stiprūs kvapai arba ryškūs drabužiai taip pat gali provokuoti širšes. Beje, jos gali reaguoti į prakaito, alkoholio ar kitus kvapus, kuriuos suvokia kaip grėsmę arba konkuruojantį signalą”, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.
Įdomu tai, kad kuo mažesnis, tuo piktesnis: mažosios širšės ar vapsvos pasižymi agresyvesniu charakteriu nei įspūdingo dydžio širšuolai. Žinoma ir jie nemėgsta, kada yra trikdoma jų kolonija.
Užpuolė širšės?
Kai širšės puola, jų elgesys gali būti labai koordinuotas ir pavojingas. Prieš puolimą jos dažnai siunčia įspėjamuosius signalus – garsesnį zyzimą arba specifinius, agresyvesnius skrydžio manevrus.
Širšė gali pulti tiek viena, tiek su grupe. Jei viena širšė išskiria chemines medžiagas, signalizuojančias apie pavojų, kitos širšės iš lizdo gali atskubėti į pagalbą ir pulti. Dažniausiais širšių puolimo taikiniais tampa veidas, kaklas ir rankos. Kai kurios širšių rūšys gali persekioti savo taikinį ilgą laiką, sekti jį kelis metrus ar net daugiau, kol jaučiasi saugios ir grėsmė pašalinta.
„Jei pastebite širšių lizdą netoliese, svarbiausia yra išlikti ramiam. Staigūs judesiai gali išprovokuoti širšes puolimui. Lėtai ir tyliai pasitraukite nuo lizdo. Jei širšės pradeda jus pulti, stenkitės kuo greičiau pasitraukti į uždarą erdvę – įsėskite į automobilį ar bet kokią kitą uždarą vietą, kur širšės negalės patekti“, – pataria kenkėjų kontrolės ekspertas.
Įdomus faktas, kad kai kurios širšių rūšys turi gebėjimą atpažinti ir prisiminti veidus. Tai yra įspūdinga kognityvinė savybė, kuri padeda joms identifikuoti individus savo kolonijoje. Šis gebėjimas gali būti itin naudingas, kai reikia bendrauti su kitais nariais arba apsaugoti lizdą nuo įsibrovėlių.
Širšės susisuko lizdą, ką daryti?
Širšių lizdai yra inžinerijos stebuklas, sukurtas iš perdirbtos medienos, kurią širšės kramto ir maišo su savo seilėmis, taip sukurdamos popieriaus struktūrą. Lizdai gali būti sudėtingi, susidedantys iš daugybės sluoksnių, koridorių, skirtų lervoms auginti.
„Kai kurios širšių rūšys gali sukurti lizdus, kurie talpina tūkstančius individų. Didžiausias lizdas, kurį teko nukabinti per savo darbo patirtį, siekė 10 litrų talpos kibiro dydį. Įvairiose pastatų nišose, ertmėse lipdomi lizdai būna ne apvalūs ar ovalūs, o plokščios formos, bet taip pat įspūdingų matmenų. Širšių kolonijos gali greitai augti, ypač jei sąlygos yra palankios ir gausu maisto šaltinių. Neretai jos įsikuria daugiabučių namų balkonuose ar individualių namų palėpėse. Buvo atvejis, kai per kelias naktis širšės lizdą susisuko balkone vėdintis paliktame sportiniame krepšyje. Pavojingiausi atvejai, kai širšės įsikuria mokyklų ar darželių teritorijose. Dažnai būna širšių atakų šalia populiarių turizmo vietų, kur įrengtos poilsiavietės”, – sako biologas.
Pastebėjus širšių lizdą, geriausia būtų kreiptis į profesionalus, kurie gali saugiai jį pašalinti. Šalinant lizdą savarankiškai, rizikuojama būti užpultam, o įvairios purškiamos naikinimo priemonės gali tik sukelti širšių agresiją.
„Efektyviausias būdas kovoti su širšėmis – lizdo pašalinimas. Norint tai atlikti saugiai, reikia išmanyti širšių biologiją. Jei esate gamtoje, venkite naudoti stipriai kvepiančias priemones ir sandariai laikykite maistą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad aplink nėra maisto šaltinių, kurie trauktų širšes – nepalikite maisto likučių lauke prie savo namų”, – patarimais dalinasi L. Grigaliūnas.
Negelia, bet įkyrios
Sirpstant derliui diskomfortą gyventojams kelia ne tik širšės, bet ir vaisinės muselės, kurios itin greitai dauginasi ir apspinta vaisius, daržoves, atvirus šiukšlių konteinerius ar neplautus indus.
„Vaisinės muselės, dažnai dar vadinamos drozofilomis, deda kiaušinius ant besifermentuojančių produktų, o per kelias dienas išsivysto naujos suaugusių muselių kartos. Jos gali pernešti bakterijas ar kitus mikroorganizmus, užteršdamos maistą, ir sukeldamos sveikų vaisių ar daržovių puvimą. Vaisines museles ypatingai traukia sultys, vaisiai, daržovės, alkoholis, pieno produktai, rūgstanti tešla ir kt. Taigi jos ne tik erzina gyventojus, bet ir kelia žalą verslo įmonėms”, – atkreipia dėmesį kenkėjų kontrolės ekspertas.
Kaip iš virtuvės išbaidyti vaisines museles?
Norint efektyviai kontroliuoti vaisinių muselių populiaciją namuose, pirmiausia reikia imtis prevencinių priemonių. Svarbu palaikyti švarą, visuomet uždengti vaisius ir daržoves, juos laikyti šaldytuve ar uždarose talpose, nelaikyti jau pradėjusių gesti vaisių ar daržovių. Šiukšles taip pat reikia laikyti uždarytose šiukšliadėžėse. Patariama užtikrinti, kad maisto atliekos ir šiukšlės būtų reguliariai šalinamos.
Gyventojai gali patys pasigaminti muselių spąstus, naudodami obuolių actą ar vyną, į kuriuos muselės priviliojamos ir paskęsta. Verslo įmonėms siūloma naudoti profesionalias vaisinių muselių gaudykles, atsižvelgiant į objekto ypatumus, taip pat taikyti kompleksinę vaisinių muselių kontrolę.
