Efektyvus energijos vartojimas – vienas pagrindinių Europos Sąjungos strateginių tikslų, padėsiančių užtikrinti šalių energetinį saugumą bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą. Vedini socialinės atsakomybės ir sąnaudų optimizavimo principų, į atsakingą energijos vartojimą ir žaliąją ekonomiką vis dažniau atsigręžia ir namų ūkiai bei pramonės atstovai. Žinovai įsitikinę – prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo bei taupymo ne tik gali, bet ir privalo kiekvienas.
„Tiek gyventojai, tiek verslai turi peržiūrėti savo sunaudojamos energijos sąnaudas ir kelti tikslą jas panaudoti kuo efektyviau – taip bus galima ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie kovos su visuotiniu klimato atšilimu, kadangi besaikis energijos resursų eikvojimas sukelia ekologines problemas, Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo ir kitų svarbių strateginių tikslų“, – sako Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus.
Nuo įpročių keitimo iki energijos vartojimo audito
Žinovas skaičiuoja, jog atsakingai šeimininkaudami gyventojai gali sutaupyti apie 10-15 proc. energijos bei atitinkamai sumažinti savo išlaidas. Tam, anot jo, didelių investicijų tikrai nereikia – pakanka pakeisti savo įpročius
„Priemones, kaip gyventojai gali taupyti energiją, galima skirstyti į tris kategorijas: pirmoji nereikalauja jokių investicijų, tik elgesio pokyčių. Pavyzdžiui, energijos sąnaudas galime sumažinti kelionei į darbą rinkdamiesi viešąjį transportą, namuose sumažindami temperatūrą ar apšvietimo intensyvumą, prižiūrėdami šaldymo kameras, kad nebūtų apsitraukusios ledu, laiku atlikdami šildymo įrenginių techninę priežiūrą, išjungdami elektros prietaisus, kuomet jų nenaudojame“, – patarimais dalijasi M. Stonkus.
Antra kategorija, jo teigimu, reikalauja šiokių tokių investicijų, tačiau jos nėra didelės – pavyzdžiui, neefektyvių katilų pakeitimas į šilumos siurblius, apšvietimo namuose pakeitimas į LED lempas, jų automatizavimas, kad išsijungtų pačios, kuomet nieko nėra patalpoje arba senų langų pakeitimas naujais. Taip pat gyvenant daugiabutyje verta pasidomėti namo šilumos punkto padėtimi – ar jis atnaujintas ir šiluma tiekiama be nuostolių.
Galiausiai žinovas išskiria ir namų atnaujinimo, elektromobilio ar saulės elektrinės įsigijimą, kuris yra itin efektyvus, tačiau didesnių investicijų reikalaujantis būdas, kaip padidinti energijos efektyvumą namuose.
Tuo tarpu verslams M. Stonkus pataria reguliariai stebėti savo biurų ar gamyklų išteklių suvartojimą bei nuolatos ieškoti sprendimų, kaip juos optimizuoti.
„Jeigu komandoje nėra energetiko, kuris galėtų peržiūrėti, kur yra sunaudojama daugiausia energijos, tuomet siūlyčiau užsisakyti energijos vartojimo auditą, kuris padėtų identifikuoti didžiausias sąnaudas ir padėtų susidėlioti efektyviausias taupymo priemones – galbūt logistikos maršruto, apšvietimo gamykloje ar šaldymo įrangos pakeitimą, temperatūros sumažinimą, elektros įrangos atnaujinimą ar modernios įrangos įsigijimą“, – sako energetikos specialistas.
Jo teigimu, investuodami į efektyvų energijos panaudojimą verslai turi galimybę ne tik sutaupyti savo ir gamtos sąskaita, bet taip pat didinti savo konkurencingumą tiek šalies viduje, tiek ir tarptautiniu lygmeniu.
Energijos efektyvumo didinimui – finansinė parama
Energijos vartojimo efektyvumo srityje Lietuva yra įsipareigojusi siekti ambicingų tikslų – pagal naują Energijos vartojimo direktyvą iki 2030 m. ES valstybės narės yra įpareigotos bendrai užtikrinti 11,7 proc. energijos suvartojimo sumažinimą, Lietuvai keliamas tikslas 2030 m. per metus suvartoti ne daugiau kaip 51 TWh galutinės energijos ir vidutiniškai kasmet sutaupyti po 1,49 proc. galutinės energijos.
Atsižvelgdama į tai, Energetikos ministerija primena, kad tiek verslo įmonės, tiek šalies gyventojai gali kreiptis dėl paramos diegiant aplinkai draugiškas, naujesnes ir mažiau energijos vartojančias technologijas – pasinaudodami parama šilumos siurblių įsigijimui, pastatų atnaujinimui, transporto sektoriaus elektrifikavimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimui tiek pramonės, tiek namų ūkių atstovai turi visas galimybes prisidėti prie keliamų tikslų didinti energijos vartojimo efektyvumą šalyje.
Daugiabučių gyventojams – galimybė atnaujinti šildymo sistemas ir sumažinti išlaidas
Daugiabučių gyventojai kviečiami teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui. Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Taip pat šioje priemonėje nepasiturintiems gyventojams numatyta maksimali kompensacijos suma – 100 proc. išlaidų kompensacija.
„Šilumos punkto atnaujinimas ir šilumos sistemos sutvarkymas yra vienas tiesiausių ir trumpiausių kelių, siekiant ne tik mažesnių šildymo sąskaitų daugiabučių gyventojams, bet ir efektyvesnio energijos panaudojimo – atlikus mažosios renovacijos darbus bus galima sutaupyti apie 15-20 proc. šilumos energijos, kas automatiškai leistų sumažinti ir gyventojų išlaidas“, – sako Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus.
Mažąja renovacija vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Investicija taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus. Finansuojamos ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, susijusių elementų keitimo (pvz., rankšluosčių džiovintuvų, vamzdynų keitimo) išlaidos.
Šiam kvietimui numatytas didžiausias iki šiol – net 20 mln. eur finansavimas, o paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d.
