Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Energetika

L. Mažylis. Energetikos iššūkiai Europoje

Liudas Mažylis, www.alkas.lt
2022-07-21 07:00:28
3
Draugiška aplinkai energetika | enmin.lt nuotr.

Draugiška aplinkai energetika | enmin.lt nuotr.

ES institucijos pasiekė susitarimą dėl Europos Komisijos siūlyto „taksonomijos įstatymo“ pakeitimų, taip laikinai įtraukiant dujas ir branduolinę energiją kaip tvarią energetikos rūšį.

Europos Parlamente balsavau „prieš“ šį Komisijos siūlymą, bet kitų europarlamentarų balsų pakako, jog būtų priimtos pataisos dėl šio teisės akto.

Tai leis skatinti investicijas į branduolinę ir dujomis pagrįstą energiją kaip „žaliąsias“. Manau, kad sprendimas ne tik paveikia ES Žaliojo kurso sumanymo pagrindą, bet ir (ir ne tik trumpuoju laikotarpiu) vėl gražina prie iškastinio kuro infrastruktūros tolimesnio plėtojimo.

Taip neatsikratoma priklausomybė nuo rusiškos energijos. Tokį politinį sprendimą būtina vertinti Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje kontekste.

Išaugusios energijos kainos veikia gyventojus. O žaliavų stoka iš tiesų verčia Europą pergalvoti savo ateitį, persvarstyti savo „žaliuosius“ siekius. Visgi reikia suvokti, kad kaltininkė dėl energijos (konkrečiai – dujų) nepritekliaus yra Rusija.

Jau nuo kovo mėnesio Kremlius dirbtinai mažino dujų srautus į Europą. O birželio mėnesį  sumažino net apie 40 proc. įprastinio tiekimo.

Lyginant su 2021 m. pirmąją puse, magistraliniais dujotiekio maršrutais srautai sumažėjo apie 50 proc. Tai labai stipriai paveikė ir dujų kainą rinkoje.

Todėl tokius Kremliaus žingsnius reikia vertinti tik kaip Rusijos kerštą dėl Vakarų ir ES taikomų sankcijų. Didžiosios industrinės šalys, visų pirma Vokietija, tiesiog nėra pajėgios įgyvendinti absoliutaus ir greito atsitraukimo nuo rusiškos energijos.

Dar gegužės 19 d., priimdami Europos Parlamento rezoliuciją dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES, pritarėme, kad nedelsiant būtų įvestas visiškas Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargas ir visiškai atsisakyta „Nord Stream“ 1 ir 2 dujotiekių.

„Nord Stream 2“ dujotiekio sertifikavimas yra sustabdytas. Todėl galima sakyti, kad  „Nord Stream 2“ projektas šiuo metu yra „miręs“.

Tai būtų buvęs dar vienas Kremliaus geopolitinis instrumentas, kuriuo būtų daromas spaudimas Europai, manipuliuojant dujų srautais bei rinkos kainomis.

Sertifikavimas buvo sustabdytas jau pilnai baigus dujotiekio tiesimo darbus. Tad dabar vamzdynas gulės Baltijos jūros dugne neribotą laiką, paliekant galimybę ateityje šį projektą vėl „prikelti“. Nesinorėtų, kad tai taptų galimybe naujam energetiniam šantažui iš Rusijos pusės.

Reikia tikėtis, kad Europa pasimokė iš praeities klaidų. Pagaliau pasigirdo kalbos ir dėl visiško „Nord Stream 1“ dujotiekio stabdymo.

Teoriškai toks žingsnis turėtų neigiamai paveikti Rusijos ekonomiką. Nors pagal „Business Insider“ ataskaitą, Maskva per pavasarį, pardavinėdama iškastinį kurą (t. y. anglį, naftą ir dujas) Indijai ir Kinijai už beveik dvigubai mažesnę negu rinkos kainą, sugebėjo užsidirbti apie 24 mlrd. dolerių.

Liudas Mažylis | EP nario biuro nuotr.
Liudas Mažylis | EP nario biuro nuotr.

Tačiau Azijos šalių rinkų paklausa rusiškai energijai jau mažėja. Pavyzdžiui, per birželio mėnesį poreikis smuko 15 proc. Todėl Vakarų ir ES taikoms energetikos sektoriaus sankcijomis „įsivažiuojant“ pilnu pajėgumu, „Nord Stream 1“ dujotiekio sustabdymas lieka tik laiko klausimas.

Žinoma, žiūrint į praeitį Europa turėjo laiko pasiruošti ir bandyti sumažinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Tačiau gavosi atvirkščiai – priklausomybė išaugo ir tik 2022 m. vasario 24 d. tapo lemtinga naujos epochos riba.

Kalbant apie Vokietiją, tai čia nuo 2014 m. iki dabartinės Rusijos invazijos į Ukrainą, importuojamų dujų iš Rusijos kiekiai padidėjo nuo 36 proc. iki 55 proc.

O ES 2021 m., remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, iš Rusijos importavo 155 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.

Tai sudaro apie 45 proc. visų į ES importuojamų dujų. Tačiau Europos Komisijos planas „REPowerEU“, kuris skirtas padidinti energetikos sistemos atsparumą ir diversifikaciją jau yra vykdomas.

Pagal Vadovų Tarybos birželio 27 d. patvirtintą reglamentą, šiuo metu pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad kiekvienais metais dujų saugyklų pajėgumai ES būtų užpildyti prieš žiemos laikotarpį.

Požeminės dujų saugyklos valstybių narių teritorijoje iki 2022–2023 metų žiemos turi būti užpildytos ne mažiau kaip 80 proc. Šiuo metu ES dujų saugykla užpildyta 62 proc., tai dar gan toli nuo tikslo, tačiau judama teisinga kryptimi.

Žinoma, Kremliaus veikėjai darė savuosius ėjimus. Nujausdami, kad įtaka Europos energijos rinkoje mažėja, dėl techninių priežiūros darbų liepos 11 d. atjungė „Nord Stream 1“ dujotiekį dešimčiai dienų.

Taip Rusija specialiai siekia, kad ES neapsirūpintų savo saugyklų reikiamu dujų kiekiu iki žiemos. Todėl tikėtina, kad šio dujotiekio veikimas bus dar  negreitai atnaujintas.

Jau dabar Rusijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad „Nord Stream 1“ įjungimas priklausys tik nuo Vakarų. Tai reiškia, kad Maskva gali reikalauti nuolaidų dėl ekonominių ir kitų sektorinių sankcijų, bandant paveikti labiausiai energetiškai pažeidžiamas ES nares.

Labai tikėtina, kad jeigu per „Nord Stream 1“ iš viso nebus pratęstas dujų srautas, Vokietijoje verslo sutrikdymo ekonominės išlaidos 2022 m. antrąjį pusmetį gali siekti 193 mlrd.

Berlyne tvyro baimė dėl energetikos neužtikrintumo, todėl skubos tvarka abeji parlamento rūmai susitarė dėl nepaprastosios padėties įstatymo, įgalinančio anglies jėgainių veikimą.

Dėl šios priežasties Vokietijos tikslas atsisakyti anglies iki 2030 m. tampa vis sunkiau pasiekiamas. Investicijos į atsinaujinančią energiją kol kas per lėtos.

Papildomos, tai yra kritinės, elektros generacijos dabar tikimasi iš anglies jėgainių, ateityje – iš suskystintų gamtinių dujų terminalų. Jų statybą Olafas Scholzas pasižadėjo pradėti artimiausiu metu.

Žaliosios energijos galimybės kol kas dar atrodo išlieka iškastinio kuro šešėlyje, o trumpuoju laikotarpiu aprūpinti vartotojų poreikius elektros generacijai alternatyvos ribotos.

Kalbant apie Lietuvą, akivaizdu, kad čia pirmenybe yra laikoma saulės ir vėjo energetika. SDG terminalas Klaipėdoje toliau sėkmingai aprūpina mūsų poreikius.

Tikėtina, kad plečiant pajėgumus, bus galima eksportuoti dujas ir į Latviją bei Estiją. Lietuva buvo viena iš pirmųjų ES valstybių, kurios sustabdė rusiškų dujų ir naftos importą.

Dabar pagrindinis tikslas turėtų būti kuo greičiau – nelaukiant 2025 metų pabaigos – sinchronizuoti savo elektros tinklus su kontinentinės Europos sistema ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo bei jo ligi šiol tebeaptarnaujamų techninių elektros srautų.

Pagal 2021 m. duomenis, Lietuva kol kas pasigamina beveik 30 proc. reikalingos elektros energijos. Todėl akivaizdu, kad gamybos pajėgumų didinimas turėtų būti prioretizuojamas bei orientuotas į Žaliąjį kursą.

Iki 2030 m. elektros energijos rezervai turi būti didinami jau kuriant žaliąją infrastruktūrą, tai yra atsinaujinančiai energijai reikalingus projektus.

Todėl teisinga kryptis – sparti ir visapusiška žaliosios energijos plėtra. Anksčiau jau ne kartą minėjau, jog Lietuva negali sau leisti „sėdėti toje pačioje“ valtyje su Rusija ir Baltarusija, o ir atsijungimui nuo BRELL būtina infrastruktūra iš esmės jau yra sukurta, todėl nebūtina laukti numatytos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo datos pabaigos.

Desinchronizacija būtų ryžtingas atsakas į Rusijos karą prieš Ukrainą bei pozityvi žinia partneriams. Principinga Lietuvos laikysena dėl karo Ukrainoje tarp ES narių yra gerai atpažįstama.

Todėl ir požiūris dėl energetikos, nutraukiant paskutinius galimus ryšius su Kremliaus režimu, tik dar kartą primins, jog taip, kaip Europa gyveno iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, gyventi nebeprivalės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?
  2. Į Vilniuje rengiamą verslo forumą atvyks energetikos įmonių vadovai iš viso pasaulio
  3. Marijampolėje prof. Liudas Mažylis pristatys tremtinių laiškų parodą
  4. L. Mažylis kviečia į tremtinių laiškų parodos pristatymą Alytuje
  5. Ambicingas ir visuotinis Paryžiaus klimato susitarimas skelbia iškastinio kuro eros pabaigą
  6. Č. Iškauskas. Ar iškeisime dujas į nepriklausomybę? (pirmadienio mintys)
  7. Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai
  8. A.Šimas. Kas svarbiau – skalūninių dujų gavyba ar galimos grėsmės vienam Lietuvos regionui?
  9. Vėjo energetikai: parduodame elektrą pigiau nei Elektrėnai
  10. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  11. Lietuvos pergalė: Europos Taryba ragina neišduoti licencijos Astravo atominės elektrinės veiklai
  12. Kada atsinaujinanti energija visam laikui pakeis iškastinį kurą?
  13. Ketinama skatinti neariamąją žemdirbystę
  14. Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  15. A. Krištapavičius. Jeigu ne karas, būtume susipykę su kuria nors ES valstybe?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Global-Kapitalistas says:
    1 metai ago

    LR”Švedijoje – hidroelektrinės, atominė elektrinė ir atsinaujinanti energetika. Dėl to švedai liepą turėjo bene 100 proc. žemesnę kainą nei Lietuvoje. Visoje Švedijoje kilovatvalandė elektros energijos kainavo 0,4 cento, kai Lietuvoje – 40 centų.” O juk einame švedišku keliu ? Tavrtelis garantavo. Tauta patikėjo.

    Atsakyti
  2. kuo says:
    1 metai ago

    Alkas skiriasi nuo delfio, 15 min. ar ryto? Valdančiosios partijos tribūna?

    Atsakyti
    • Global-Kapitalistas says:
      1 metai ago

      Aš nesu linkęs labai smerkti Alką. Jam reikia išgyventi, laviruoti tarp bjaurių įtakų. Manau, jog viskas tvarkoje su Alku. Turint omenyje aplinkybes.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Eugenijus Gentvilas Saulius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liberalai sieks mažinti ribojimus

2023 09 12
Oleksandras su Ukrainos centro savanorių komanda | VDU archyvo nuotr.

Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

2023 09 12
Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

2023 09 12
Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas | Canva nuotr.

Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas

2023 09 12
Akcija „Visa Lietuva šoka“ | Rengėjų nuotr.

Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys

2023 09 12
Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas | am.lrv.lt nuotr.

Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas

2023 09 12
Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai | smsm.lrv.lt nuotr.

Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai

2023 09 12
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Skiriant paramą bus vertinamas ir turtas

2023 09 12
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą
Lietuvoje

Seimas pritaria plastikinių pakuočių perdirbamui

2023 09 12
Nacionalinė koncertų salė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai

2023 09 12
Sodų bendrija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Mažės biurokratijos sodų bendrijų gyventojams

2023 09 12
Eugenijus Gentvilas Saulius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Liberalai sieks mažinti ribojimus

2023 09 12
Kovai su žalingais įpročiais Vilnius pasitelks islandų patirtį
Lietuvoje

Telkiamos pajėgos narkotikų užkardymui mokyklose

2023 09 12
Oleksandras su Ukrainos centro savanorių komanda | VDU archyvo nuotr.
Lietuvoje

Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

2023 09 12
Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.
Architektūra

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

2023 09 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bet - apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • bet kodėl apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Suėmimo diena apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime atidaryta paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms
  • Skiriant paramą bus vertinamas ir turtas
  • Seimas pritaria plastikinių pakuočių perdirbamui
  • Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Liberalai sieks mažinti ribojimus

by Ditė Česėkaitė
2023 09 12
0
Eugenijus Gentvilas Saulius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prasidėjusioje priešpaskutinėje šio Seimo sesijoje liberalai gins savarankiškai dirbančiuosius nuo aukštesnių mokesčių ir tęs įdirbį užtikrinant palankesnes sąlygas žaliosios energijos...

Skaityti toliau

Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

by Kristina Aleknaitė
2023 09 12
1
Oleksandras su Ukrainos centro savanorių komanda | VDU archyvo nuotr.

Gegužę Vytauto Didžiojo universitete (VDU) apsilankymą surengė Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) tarptautinė ekspertų grupė, kuri įvertino VDU vykdomą veiklą....

Skaityti toliau

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

by Kristina Aleknaitė
2023 09 12
0
Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.

Rugsėjo 10–25 dienomis Saudo Arabijoje vyksta 45-oji Pasaulio paveldo komiteto sesija, kurioje tarp 58 nominacijų bus svarstoma ir Kauno modernizmo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bet - apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • bet kodėl apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Suėmimo diena apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Kamara apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
Kitas straipsnis
Šarūno rinktinės partizanų vizitacija. Pirmoje eilėje iš kairės pirmas – Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas, antroje eilėje pirmas iš kairės – rinktinės vadas B. Labėnas, paskutinis – vėlesnis vadas J. Gegužis (apie 1948 vasarą) | A. Vilutienės archyvo nuotr.

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. (I) Į sovietų kariuomenę, į stribus ar į mišką

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai