Klaipėdos valdžia stoja į kovą su nemaloniais kvapais

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus su savivaldybės specialistais lankėsi Dumpiuose, kur susitiko su čia veikiančių bendrovių atstovais, domėjosi, kokie veiksmai dėl kvapų taršos mažinimo yra padaryti per pastaruosius metus ir kokie žingsniai suplanuoti perspektyvoje.

„Daugiau negu dešimtmetį miesto miegamųjų mikrorajonų gyventojus epizodiškai kamuojantis dvokas iš Dumpiuose veikiančių įmonių yra opi problema, kuri prastina klaipėdiečių gyvenimo kokybę, ir ji turi būti išspręsta. Įmonės turi rasti būdus išspręsti šią problemą. Lankydamasis prieš metus čia įsikūrusių bendrovių atstovų paprašiau pateikti aiškius planus su planuojamomis investicijomis, priemones, ką planuoja padaryti sprendžiant kvapų mažinimo klausimą. Šiandien galiu konstatuoti, kad tam tikri pokyčiai įvyko, jie yra išties svarbūs ir teikia viltį, kad ateityje kvapų problemą įmanoma išspręsti“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Aplankyta UAB „BrandaLT“ bei AB „Klaipėdos vanduo“.

Nuo 2020 metų į įvairius technologinius sprendimus, padedančius neutralizuoti kvapus, „Klaipėdos vanduo“ jau investavo apie 2,5 mln. Eur. Vien į dumblo kvapų mažinimą investuota apie 500 tūkst. eurų: į sausintą dumblą įmaišomos kvapus mažinančios medžiagos, įrengti aktyvuotos anglies filtrai ant dumblo sumaišymo talpos alsuoklių, o ir pats dumblas saugojimo aikštelėse sistemingai išvežamas.

Dar anksčiau uždengti nuotekų valymo teritorijoje buvę atviri rezervuarai – gravitaciniai dumblo tankintuvai. Iš jų sklidęs nemalonus kvapas ozonuojamas ir, naudojant uždarą sistemą, nukreipiamas į nuotekų valyklos biofiltrą. Šiltuoju metų laikotarpiu vykdomas kvapų mažinimas mobiliomis ir stacionariomis patrankomis – tam skirta kiek daugiau nei 63 tūkst. Eur.

„Šiuo metu įgyvendinama viena iš didžiausių investicijų, siekianti 1,48 mln. Eur, planuojame ją netrukus baigti. Tai – smėliagaudžių tiltų modernizavimo darbai, kartu uždengiant atvirus jų rezervuarus ir taip papildomai sumažinant kvapų sklidimą į aplinką. Jau ilgą laiką aktyviai dirbame tam, kad ne tik naudotume modernią bei efektyvią nuotekų valymo technologiją, bet ir eliminuotume net menkiausią riziką kvapų sklaidai, kiek tai priklauso nuo mūsų vykdomos veiklos“, – sakė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Į kvapų mažinimo priemones investavo ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Artimiausiuose įmonės planuose – planuojamas Dumpių rūšiavimo įrenginių pastato vartų automatizavimas. Pagerinus pastato sandarumą, tikimasi dar labiau sumažinti kvapų sklaidą iš atliekų priėmimo, rūšiavimo patalpų. Taip pat bus pabaigtas visų konteinerių, laikomų KRATC Dumpių teritorijoje, tentavimas. Ši priemonė išgabenimui paruoštas atliekas padaro neprieinamas paukščiams, mažina neperdirbtų atliekų kvapų sklaidą.

KRATC į oro taršos mažinimo bei kvapus neutralizuojančius sprendimus 2023-2024 m. investavo beveik 850 tūkst. Eur. Beveik pusė šių pinigų – 439 tūkst. Eur – skirta sąvartyno rekultyvacijai bei apželdinimui, taip pat buvo įgyvendinti sąvartyno dujų surinkimo sprendimai, investuota į atliekų laikymą iki jų išvežimo į deginimo gamyklą, probiotikų naudojimą gamybinėse patalpose bei teritorijoje, įrengimų modernizavimą, konteinerių tentavimą ir kitas kvapų sklaidą į aplinką sulaikančias priemones.

„Pagal 2022 m. mūsų veiklą tikrinusių laboratorijų kvapų modeliavimo rezultatus iš KRATC atliekų tvarkymo įrenginių Dumpiuose iki artimiausių gyvenamųjų teritorijų sklido tik 0,7 kvapo vienetų (OUE/m³). Po 2023 metais Dumpiuose įdiegtų papildomų kvapų mažinimo priemonių kvapų sklaida sumažinta dar kone dvigubai. Mūsų tikslas – išlaikyti šį minimalų lygį“, – sakė KRATC generalinė direktorė Roma Budrienė.

Padidintą dėmesį Dumpių kaime įsikūrusioms įmonėms skirianti uostamiesčio valdžia sako, kad visos gamybą vykdyti pageidaujančios įmonės turės rasti būdus, kaip sumažinti ar net visai eliminuoti aplinkos taršą kvapais.

„Svarbu, kad šis klausimas visų teršiančių įmonių strateginiuose veiklos planuose atsirastų tarp prioritetinių ir kad kurios vienos įmonės neveiklumas nebūtų tas šaukštas deguto, kuris gadina bendras pastangas. Matome problemas ir neužmerkiame akių. Didžiausias nuogąstavimas dėl „BrandaLT“, kuri kompostavimo darbus atlieka atviru būdu, o šalia pastatyta palapinė, kurios durys atviros beveik visą parą, mūsų neįtikina. Situacija šiuo metu yra geresnė nei buvo, bet tai nereiškia, kad toks procesas tenkina klaipėdiečius. Dėl šios įmonės veiksmų jau ne kartą kreiptasi į Aplinkos ministeriją, prašyta skirti didesnį institucijų dėmesį, tačiau realių veiksmų, padedančių pasiekti tikslą, nematome. Viliuosi, kad aplinkos ministras ištesės savo pažadus ir sugriežtins teisės aktus“, –  sakė A. Vaitkus.

Taip pat planuojama imtis veiksmų ieškant taršos šaltinių ir pačiame mieste. Vienas iš klausimų, kurį būtina spręsti – užkirsti riebalų patekimą į nuotekų tinklus.

„Gilindamiesi į problemų priežastis, manome, kad kvapai gali sklisti ir iš kitų vietų. Problemų gali kilti ir dėl riebalų patekimo į nuotekų tinklus. Visos maitinimo įstaigos turėtų turėti riebalų surinktuvus, tačiau ar vykdoma tokia kontrolė, duomenų neturime. Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atlikti nuotekų užterštumo riebalais rodikliai rodo, kad įmonės neretu atveju viršija leistiną taršą, todėl manoma, kad riebalų gaudyklių neįsirengusios įmonės riebalus išleidžia į kanalizaciją. Turime planą ir eisime toliau. Miesto valdžia yra pasiruošusi kovoti tol, kol išspręsime problemą. Riebalų surinkimas yra vienas iš didžiausių spęstinų klausimų, būtina užtikrinti, kad riebalai taip paprastai nepatektų į nuotekų tinklus“, –  sako meras.