Penktadienis, 18 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Didžiausias IT sutrikimas istorijoje: yra bent 5 pamokos, kurias būtina išmokti

www.alkas.lt
2024-07-27 05:00:00
80
PERŽIŪROS
3
Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Praėjusią savaitę milijonus gyventojų visame pasaulyje neigiamai paveikė kompiuterinių įrangų veiklų sutrikimai dėl kibernetinio saugumo technologijų įmonės „CrowdStrike“ klaidos. Nors tokie atvejai reti, tai nereiškia, kad panašūs incidentai nepasikartos ir neturės įtakos, pavyzdžiui, net jūsų organizacijai.

„Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis apibendrina, kokias pamokas iš šio incidento reikėtų išmokti visiems. 

Praėjusį penktadienį „CrowdStrike“ išsiuntė savo klientams pažeistos programinės įrangos atnaujinimą, kuris sutrikdė kai kurių oro linijų, bankų, ligoninių ir kitų svarbių paslaugų veiklą. Tam tikrus IT sutrikimus fiksavo ir Lietuvoje veiklą vykdančios įmonės, tačiau, turimomis žiniomis, didelės neigiamos įtakos gyventojams tai nesukėlė. Apskritai pasaulyje ekspertai šį atvejį vadina „didžiausiu IT sutrikimu istorijoje“. 

Šis incidentas paveikė apie 8,5 milijono „Microsoft Windows“ operacinę sistemą naudojančius įrenginius, o tai sudaro apie 0,5–0,75 proc. visų asmeninių kompiuterių. Šis nutikimas parodė, kad net ir dėl nedidelės dalies neveikiančių įrenginių gali kilti pasaulinis IT sutrikimas. Tačiau šis nedidelis procentas apima įrenginius, kuriuose teikiamos ypatingos svarbos paslaugos, todėl jie turi būti nuolat saugomi ir atnaujinami.

„Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET skaitmeninio saugumo sprendimų ekspertas L. Apynis  sako, kad nė viena įmonė negali numatyti visų scenarijų ir visiškai pašalinti veiklos sutrikimo rizikos, tačiau būtina žengti kelis žingsnius į priekį. Jis įvardija  suskaičiuoja mažiausiai 5 pamokas, kurias reikėtų išmokti iš šio įvykio.

5 kibernetinio saugumo pamokos 

  1. „CrowdStrike“ paslaugomis besinaudojančios įmonės turėtų nedelsiant atlikti nuodugnų vidinį tyrimą, kaip incidentas paveikė jų verslą ir ką būtų galima daryti kitaip ateityje. „Išsamus ir visapusiškas kibernetinio atsparumo planas gali padėti greitai atkurti įmonės veiklą. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kaip ir pastaruoju atveju, verslas gali nepradėti veikti, jei kiti, nuo kurių jis priklauso, nebus taip gerai pasirengę arba negalės greitai panaudoti reikiamų išteklių“, – tvirtina L. Apynis.
  2. Ypatingos svarbos infrastruktūros ir didelės organizacijos turėtų pradėti įgyvendinti savo išbandytą kibernetinio atsparumo planą. Labai svarbu, kad visos įmonės turėtų patvirtintą kibernetinio atsparumo planą ir reguliariai jį testuotų, kad būtų galima įsitikinti jo veiksmingumu. Planą galima išbandyti ir kartu su verslo partneriais.

  3. Įmonės turėtų pasiruošti ir tokiems atvejams, kai jų pačių sistemos arba kai kurios pagrindinės partnerių sistemos gali tapti neprieinamos.a

    Šio pasaulinio IT sutrikimo nereikėtų vertinti kaip vienkartinio atvejo. Jūsų pačių naudojamų sistemų peržiūra, nuolatinis saugumo stiprinimas ir mokymasis padės geriau pasiruošti ateities iššūkiams, – pataria kibernetinio saugumo ekspertas. – Jei šis incidentas šįkart nepaveikė jūsų organizacijos, kitą kartą panašioje „loterijoje“ galite ir nelaimėti.“

    Verta pasinaudoti kitų patirtomis skaudžiomis pamokomis, kad būtų galima pagerinti savo kibernetinį atsparumą be didelių praradimų.
     

  4. Jei jūsų įmonė yra priklausoma nuo vieno kibernetinio saugumo technologijų tiekėjo, verta apsvarstyti tokių paslaugų įvairovės naudą, siekiant sumažinti riziką rimtam veiklos sutrikimui.

    Dauguma įmonių renkasi vieną kibernetinio saugumo technologijų tiekėją ir tam yra kelios priežastys. Viena jų – ekonominiai sumetimai, taip yra pigiau. Kita – naudojant vieną platformą, išvengiama kelių sistemų nesuderinamumo ir taip yra lengviau valdyti sprendimus. „Tačiau dabar gali būti itin tinkamas laikas įvertinti, kaip konkurencija ir įvairių produktų naudojimas galėtų sumažinti riziką ir būti naudinga klientams“, – pataria ESET ekspertas L. Apynis.

  5. Nenaudokite labai senų technologijų.

    Tarp kibernetinio saugumo ekspertų kalbama, kad oro linijų bendrovė „Southwest Airlines“ pastarojo incidento nebuvo paveikta, nes naudoja „Windows 3.1“ ir „Windows 95“. Šios sistemos nebuvo atnaujintos daugiau nei 20 metų.

„Nežinau, ar šiai archajiškai technologijai dar yra antivirusinių produktų. Senoji technologija nėra tinkamas sprendimas ir juolab nėra patikima kibernetinė priemonė, – tvirtina IT ekspertas L. Apynis. – Jei jūsų organizacijai trūksta žinių, techninių galimybių ar naujų sprendimų, patarčiau kreiptis į kibernetinio saugumo žinovus.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Įspėjimas: siekiama nulaužti „Facebook“ paskyras

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Klaustukas says:
    2 metai ago

    O kaip suprasti, jog buvęs FBI agentas, dabar užimantis „CrowdStrike“ saugumo viršininko pareigas , liepos 15 dieną pardavė „CrowdStrike“ akcijų už pusę milijono ? Tai rašė oficili žiniasklaida. Sutapimas ar tyčinis veiksmas , pasipelnymo tikslais ?

    Atsakyti
  2. Klaustukas says:
    2 metai ago

    Kas čia dabar? Prarašiau komentarą , paremtą oficialia Vakarų žiniasklaida ir – tiesiog kažkam nepatiko…gal dar pasirodys ???

    Atsakyti
  3. Klaustukas says:
    2 metai ago

    Turiu omenyje, kaip tai iš vis įmanoma, kad Firmos darbuotojai, žaidžia firmos akcijomis akcijų biržoje ? kaip nuo jų apsisaugoti ? Ir tai niekam nerūpi…nes duoda atkatą ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17
Seimas
Lietuvoje

Svarstoma sustiprinti triukšmo prevenciją

2026 09 17
Pinigai
Lietuvoje

Po VERT patikrinimo ESO turės grąžinti 940 tūkst. Eur

2026 09 17
Registrų centras
Lietuvoje

Valstybės kontrolei pavesta atlikti Registrų centro veiklos auditą

2026 09 17
Rūkymas, cigaretės
Lietuvoje

Seimas įpareigojo ant rūkalų gaminių teikti duomenis apie paramą norintiems mesti rūkyti

2026 09 17
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkams – daugiau palengvinimų dėl terminų ir reikalavimų

2026 09 17
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Lietuvoje

Per šiuos metus keliuose bus įrengta ir atnaujinta apie 55 km pėsčiųjų ir dviračių takų

2026 09 17
Krašto gynyba
Lietuvoje

Gynybos pirkimų spartinimas negali reikšti silpnesnės kontrolės

2026 09 17
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas 1850 m. Karaliaučiaus litografijos fone
Kalba

Kaune vyks konferencija „Lietuviškai apie lietuvių kalbą“

2026 09 17
Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Chase Hughes apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • +++ apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Ogi apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų
  • Į Karšuvos girią paleistas rekordinis skaičius kurtinių
  • Rugsėjo 18-osios horoskopas: dieną sverkite žodžius, vakare rinkitės kryptį
  • Pedagogo padėjėjo kursai: kaip įgyti kvalifikaciją, ką išmoksite ir kaip gauti finansavimą?

Kiti Straipsniai

Vaizdas iš apžvalgos bokšto

Rugsėjo 18-osios horoskopas: dieną sverkite žodžius, vakare rinkitės kryptį

2026 09 17
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas 1850 m. Karaliaučiaus litografijos fone

Kaune vyks konferencija „Lietuviškai apie lietuvių kalbą“

2026 09 17
Vaikas apkabinęs medžio kamieną – 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai

Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių

2026 09 17
Saulei tekant

D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas

2026 09 15
Greta pavaizduoti du pasaulio žemėlapiai, rodantys skirtingus žemynų dydžių santykius

G. Navaitis. Rusija sumažėjo, Afrika išaugo

2026 09 15
Naikintuvai

Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje

2026 09 15
Donaldas Trampas prie degalų kolonėlės, fone liepsnojanti naftos perdirbimo gamykla

A. Navys, M. Sėjūnas. Pilną baką. Ukrainos sąskaita

2026 09 15
Prof. Vytautas Raždvilas džiūgaujančių AfD palaykytojų fone

V. Radžvilas. AfD sėkmė – ne lūžis: ką ji gali reikšti Lietuvai?

2026 09 14
Kalesninkų pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojai 1946 m.

N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)

2026 09 14
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas

2026 09 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Chase Hughes apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • +++ apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Ogi apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • Ogi apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
Kitas straipsnis
Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas šalia „Vazos” namo | vkpk.lt nuotr.

Kas išsaugos kultūros paveldą regionuose – biudžeto lėšos ar veiklūs vietiniai?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai