Socialdemokratai reiškia pritarimą socialinei Prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo krypčiai.

„Socialdemokratiniai šalies vadovo metinio pranešimo akcentai sutampa su svarbiausiais mūsų prioritetais. Deja, dabartinei valdančiajai daugumai ir jos Vyriausybei socialinės pareigos lieka didelis tabu, ypač Prezidento akcentuota Valstybės pareiga atsisukti į žmones, kuriems reikia pagalbos ir paramos“, – pažymi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė pažymi Prezidento dėmesį gynybos politikai. „Pritariame Prezidento minčiai, kad sunkiausias šiandienos iššūkis yra gynyba. Vienodai vertiname būtinybę stiprinti gynybą ir auginti gynybos biudžetą – ir tai daryti laikantis socialinio teisingumo ir solidarumo principų. Akivaizdu, kad ši Vyriausybė bijo pelno mokestį priartinti prie visame regione dominuojančių 20–22 proc., tai lieka kitai Vyriausybei, kaip ir daugelis kitų darbų“, – komentuoja D. Šakalienė.

Skurdo kultūra

Socialdemokratai išskiria G. Nausėdos keliamą „skurdo kultūros“ problemą, kai, pasak Prezidento, „iš kartos į kartą perduodamas skurdas, nusivylimas ir nepasitikėjimas valstybės institucijomis“.

„Gyvename sparčiai amžėjančioje visuomenėje, alinamoje demografinių problemų. Deja, vyresniųjų kartų gyvenimo kokybės klausimai vis dar sprendžiami vėžlio greičiu, tarsi tie žmonės galėtų „luktelėti“ dar kokių 100 metų“, – komentuoja O. Leiputė.

„Prezidentas taikliai akcentavo, kad dabartinės Vyriausybės užsispyrimas neleisti žmonėms naudotis II pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis yra padlaižiavimas privačių fondų valdytojams“, – pažymi Seimo narė.

Ji atkreipia dėmesį į G. Nausėdos raginimą atskiru įstatymu apibrėžti vyresnio amžiaus asmenų teises bei jiems skirtos politikos principus ir įsipareigojimus.

„Deja, socialdemokratų siūlymą Seime įsteigti Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją konservatorių buldozeris atmetė su trenksmu“, – primena O. Leiputė.

„Liepto galas“

Socialdemokratai drauge su Prezidentu įspėja dėl blogėjančios padėties vaistų įperkamumo ir prieinamumo atžvilgiu.

„Vyriausybės kadencijos pradžioje buvo visiškai įstrigęs vaistų vertinimas – tiesiog nebuvo kam vertinti, todėl lėšos mestos specialistų mokymams. Nuo to laiko šioje srityje pasistūmėta labai nežymiai. O kada visi tie vaistai bus įvertinti ir įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą – net sunku prognozuoti“, – komentuoja O. Leiputė.

Socialdemokratai išskiria Prezidento įspėjimą dėl mažųjų mokyklų naikinimo ir chaoso švietimo sektoriuje, regionų skurdinimo.

„Liepto galas – taip prezidentas įvertino valdančiųjų regioninę politiką, ir su tuo negalima nesutikti. Katastrofiška kelių būklė, masiškai naikinami viešojo transporto maršrutai, tolstančios ir nykstančios sveikatos, švietimo, kultūros paslaugos – tai Vyriausybės pasiekimai, kuriuos jai sunku nuslėpti“, – pažymi O. Leiputė.

Liberalai palaiko Prezidento įvardytą principą auginti savivaldybių savarankiškumą

Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai savo metiniame pranešime pastebėjus, kad „būtent savivaldybėms reikia suteikti daugiau laisvės priimti savarankiškus sprendimus“, Seimo liberalai pabrėžia: būtent šis principas – savivaldybių savarankiškumo auginimas – yra kasdienės liberalų darbotvarkės dalis.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojos Editos Rudelienės teigimu, vien per pastaruosius metus liberalų ir kitų frakcijų sutelktinėmis pastangomis savivaldybėms buvo grąžinta galimybė skolintis, kuri, anot Prezidento, „nuteikia pozityviai“.

„Pastaruoju metu priėmėme ne vien liberalesnes fiskalines taisykles savivaldai. Buvome budrūs, kad Lietuvos paštui atleidinėjat paštininkus nebūtų silpninama ir naikinama regioninė žiniasklaida ir apskritai regioninė politika. Kiek anksčiau nustatėme naujas rinkimų ir valdžios savivaldoje pusiausvyros taisyklės, o priėmę žemės reformą savivaldybėms perdavėme valdyti valstybinę žemę. Praėjusių metų rudenį Seimo liberalai taip pat paragino rajoninių kelių priežiūrą perleisti savivaldybėms, kartu joms atiduodant atitinkamą kelių programos lėšų dalį. Tiesa, ne viskas pavyko: Seimas nesusitarė priimti nekilnojamo turto mokesčio, kurio dydį būtų galėjusios nustatyti pačios savivaldybės ir jo įplaukomis gausinti savo biudžetus“, – sako E. Rudelienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad dar praėjusią savaitę liberalai blokavo iniciatyvą 125 mln. eurų gynybos reikmėms perimti iš savivaldybių pajamų – šis siūlymas apginti savivaldos savarankiškumą sulaukė didžiulio palaikymo Seime.

Joniškio mero liberalo Vitalijaus Gailiaus pastebėjimu, savo gebėjimus tvarkytis savivaldybės įrodė kritinėmis situacijomis: per pandemijos, karo, pabėgėlių krizes, įvykus stichinėms nelaimėms. „Natūralu, kad kuo mažiau ribojimų, tuo daugiau galios spręsti problemas. Nebijokime drąsiai deleguoti atsakomybę savivaldybėms ir nebijokime savivaldybėse ją prisiimti“, – teigia jis.

Seimo liberalo Ričardo Juškos vadovaujamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, be to, buvo pirmasis politinis subjektas, sureagavęs į praėjusių metų kovo mėnesį prasidėjusią kampaniją „Skaidrinam“. Komitetas 2023 m. balandžio 20 d. įpareigojo Vyriausybės atstovus apskrityse išnagrinėti išmokų skyrimo reglamentus visose 60 savivaldybių. Šis veiksmas virto vėliau įgyvendintos „čekučių“ reformos pagrindu.