Seime patvirtintas Finansų ministerijos parengtas Gynybos fondo paketas, kuris padidins šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025–2030 m. laikotarpiui. Pasak ministrės G. Skaistės, paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio sprendimų, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.
„Turint omenyje geopolitinę situaciją, rusijos didinamas investicijas karo pramonei ir tai, jog Lietuva įsikūrusi Europos Sąjungos pasienyje, turime padaryti viską, ką galime, kad užtikrintume Lietuvos saugumą ir atgrasytume priešą nuo idėjų kelti koją į mūsų šalį. Džiaugiuosi, kad Seime pavyko susitelkti ir priimti mūsų parengtą Gynybos fondo paketą, kuris užtikrins reikalingą gynybos finansavimo ir pasirengimo grėsmėms lygį bei sustiprins tiek oro, tiek antžeminės gynybos pajėgumus“, – pažymėjo ministrė G. Skaistė.
Mokestiniai Gynybos fondo sprendimai
Pelno mokesčio sprendimai apima pelno mokesčio tarifo verslui didinimą 1 proc. p. nuo šiuo metu esančio 15 proc. tarifo iki 16 proc. tarifo bei mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. p. iki 6 proc., taip pat sektorinių pelno mokesčio lengvatų sveikatos priežiūros įstaigoms ir gyvybės draudimo įmonėms panaikinimą bei automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitos ribojimą, siejant jį su automobilio išmetamu CO2 kiekiu, tokiu būdu prisidedant ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. Šie sprendimai leis užtikrinti papildomus beveik 37 mln. eurų 2025 m. ir daugiau nei po 132 mln. eurų Gynybos fondui 2026 m. ir 2027 m.
Didžiausią Gynybos fondo paketo dalį sudaro akcizų sprendimai: papildomi alkoholio ir tabako akcizai, prisidėsiantys prie trimečio akcizų plano bei per du metus susidarysianti 6 centų (akcizo + PVM dalis) litrui saugumo dedamoji benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetiniams produktams. Šie sprendimai leis Gynybos fondui užtikrinti papildomus beveik 87 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 168 mln. eurų – 2026 m. bei 186 mln. eurų – 2027 m.
Antradienį Seime taip pat pritarta kitai Gynybos fondo sudedamajai daliai – Solidarumo įnašui. Jis pratęstas vieneriems metams iki 2026 m., taip išlaikant įnašo logiką – laikinas sprendimas reikšmingai išaugus finansų įstaigų pelnams, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai bei atsakas į juos, o ne verslo sprendimai. Solidarumo įnašo pratęsimas vieneriems metams Gynybos fondui sugeneruos 60 mln. eurų. Už Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas balsavo 110 Seimo narių, pieš buvo vienas, o 10 – susilaikė.
Iki birželio 21 d. viešai konsultacijai yra pateikta Saugumo įnašo koncepcija – 10 proc. įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Kadangi reguliavimas visiškai naujas, koncepcija, priešingai nei kiti siūlomi sprendimai, pirmiausia pristatoma viešai, o tuomet bus rengiamas jos įstatymo projektas. Šis sprendinys leis sugeneruoti papildomus 50 mln. eurų 2025 m. bei po 100 mln. eurų 2026–2027 m.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 234 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 400 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 419 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Gynybos ir civilinės saugos poreikiai bei papildomi sprendimai
Remiantis Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, gynybos finansavimo poreikius artimiausiam penkerių metų laikotarpiui sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovus tęstinis poreikis, norint 2025 m. pasiekti 3 proc. BVP ir išlaikyti tokį finansavimo lygį iki 2030 m. – papildomai 0,5% BVP kasmet. 2025 m. tai bus 400 mln. eurų. 2027 m. – 440 mln. eurų. Šiuos poreikius atlieps siūlomi Gynybos fondo sprendimai. Papildomas kintamosios dalies poreikis iki 2030 m. – iki 50 mln. eurų per metus. Šie poreikiai bus įgyvendinami skolinantis per gynybos obligacijas ir lakštus, suteikiant galimybę juos įsigyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, nustatant, kad skolinimosi kaina negali būti didesnė nei 2 proc.
Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros poreikių įgyvendinimui siūloma kasmet 25 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų tenkančių savivaldybėms iš ekonomikos augimo nukreipti civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimui savivaldybėse: priedangų infrastruktūros plėtrai; prevencijos ir parengties iniciatyvoms; apsirūpinimui būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir žmonių poreikių užtikrinimui.
