Seimas pradėjo svarstyti Gynybos fondo paketą, kuriuo teikiami siūlymai leisiantys padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. BVP.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūlomas paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.

Šiandien Seimo posėdyje pristatytas Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas, taip pat Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Akcizų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimai. Seimas jau yra po svarstymo pritaręs Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisoms, pagal kurias solidarumo įnašo mokėjimą planuojama pratęsti vieniems metams.

Valstybės gynybos fondo įstatymo projektu siekiama įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, fondo valdymą.

Numatoma, kad Valstybės gynybos fondo lėšas sudarys:

1) laikinasis solidarumo įnašas;

2) fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų savanoriškos įmokos;

3) 1,9 proc. pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 m., 6 proc. – nuo 2026 m.;

4) 6,5 proc. pajamų, gautų iš akcizų 2025 m., 6,6 proc. – 2026 m., 6,9 proc. – nuo 2027 m.;

5) 0,2 proc. pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

6) 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 m., 0,5 proc. – nuo 2026 m.;

7) kitos teisėtai gautos lėšos;

8) 25 mln. eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Iš viso Gynybos fondo sprendimai leistų užtikrinti papildomą beveik 298 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 421 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 437 mln. eurų finansavimą – 2027 m.

Gynybos fondo lėšomis bus siekiama įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti, finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektus, įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Didėtų pelno mokestis

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimu pelno mokesčio tarifą verslui numatoma didinti 1 procentu nuo šiuo metu esančio 15 proc. iki 16 proc. tarifo. Mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifas taip pat didėtų 1 procentu – nuo 5 iki 6 proc.

Pataisomis ketinama atsisakyti specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu. Pasak finansų ministrės, šiuo metu dalis draudimo ir sveikatos sektoriaus pajamų nepatenka į pelno mokesčio reguliavimą, todėl nei pajamos, nei sąnaudos neįskaitomos į pelno mokesčio režimą. Kalbėdama apie automobilių atskaitos ribojimą G. Skaistė pažymėjo, kad įmonėse būtų apribota įsigyjamų brangių automobilių atskaita. „Jeigu automobilis yra mažai išmetantis CO2 dujų, tokiu atveju atskaita galėtų būti didesnė“, − sakė ministrė.

Verslo liudijimų reguliavimo pokyčiais numatoma daugiau nei dukart – nuo 45 iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu. Finansų ministrės tvirtinimu, verslo liudijimus norima palikti tik smulkiausiems verslininkams. Daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą. Be to, verslo liudijimą siūloma leisti įsigyti ne trumpiau kaip vienam mėnesiui.

Šie sprendimai leistų užtikrinti papildomus 46 mln. eurų 2025 m. ir daugiau nei 163 mln. eurų Gynybos fondui 2026–2027 m.

Gynybos fondo pakete – pasiūlymai dėl akcizų

Teikiamomis iniciatyvomis būtų papildomai didinami trimečio akcizų plano alkoholio ir tabako akcizai. Be to, siūloma nustatyti 6 centų už litrą (akcizo + PVM dalis) saugumo dedamąją kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms. Šie sprendimai leistų Gynybos fondui užtikrinti papildomus beveik 142 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 157 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 173 mln. eurų – 2027 m.

Pasak finansų ministrės, kadangi poreikiai gynybai yra didesni negu 3 proc. BVP, todėl siūloma išleisti gynybos obligacijas, kurios galėtų būtų parengtos dabartinių taupymo lakštų pagrindu. „Galimybė įsigyti būtų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims“, − Seimo posėdyje sakė G. Skaistė. Ji tvirtino, kad tokiu būdu valstybė galėtų sutaupyti lėšas, kurios būtų išleistos skolinimuisi rinkoje. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu krašto apsaugai metinis pelningumas galėtų būti ne didesnis negu 2 proc.

Vyriausybė siūlo 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies kasmet skirti civilinei saugai.

Gynybos fondo sprendimų paketu taip pat planuojama teikti naują siūlomą Saugumo įnašo koncepciją – 10 proc. įnašą draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Tačiau ši iniciatyva dar nėra registruota, dėl jos bus sprendžiama vėliau.

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 18 ir 25 d.