Birželio 27–30 d. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į Klaipėdos senamiestį, Danės skverą, dalyvauti ir patirti išskirtinę kultūros paveldo šventę „Lauksnos“, kurios metu įvyks per 40 įvairių papročių pristatymo renginių – koncertų, parodų, užsiėmimų, degustacijų, amatų rodymų.
Tarptautinė nematerialaus kultūros paveldo šventė „Lauksnos“ – vienintelis tokio pobūdžio tęstinis renginys Lietuvoje ir Europoje, skirtas pristatyti UNESCO saugomus nematerialaus kultūros paveldo žodinės ir muzikinės kultūros, išskirtinio liaudies meno pavyzdžius.
Dalyvauti šventėje kviečiami atstovai tų vertybių, kurios yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija reglamentuotus sąrašus, nacionalinius kultūros paveldo vertybių sąvadus. Jau nuo 2019 m. šventės turi UNESCO patronažą.
Per keturias šventės dienas bus pristatyta per 30 UNESCO saugomų ir į Lietuvos bei Latvijos nacionalinius sąvadus įtrauktų nematerialaus kultūros paveldo vertybių.
Šventėje dalyvaus apie 400 šventės dalyvių iš 10 pasaulio šalių.
Šventėje bus galima susipažinti su šiais UNESCO sąraše esančiais kitų šalių papročiais:
Kaustineno smuikavimo ir kitų su tuo susijusių praktikų paprotys (Suomija)
Tradicinis lenkų šokis Polonezas (Lenkija)
Fado paprotys (Portugalija)
Lėlių teatro paprotys (Čekija)
Kartvelų polifoninio dainavimo paprotys (Sakartvelas)
Gnaoua paprotys (Marokas)
Mariachi paprotys (Meksika)
Petrikivkos dekoratyvinė tapyba (Ukraina)
Šventės metu bus pristatyti visi lietuviški UNESCO papročiai: sutartinės, dainų šventės paprotys, kryždirbystė, ypatingas dėmesys bus skiriamas pernai į sąvadą įtrauktam šiaudinių sodų papročiui – šventės metu veiks paroda, sodų rišimo užsiėmimai, šventės teritoriją, papuoš „Šviečiančių sodų“ kūrinys.
Tarptautinėje nematerialaus kultūros paveldo šventėje „Lauksnos“ bus pristatytos penki Latvijos muzikavimo papročiai, naujausios į Lietuvos nacionalinį sąvadą įtrauktos nematerialaus kultūros paveldo vertybės: Kalvarijos krašto dainavimo paprotys Brukų kaime, Šyvio šokdinimo paprotys Gražiniuose, skiedrinės stogdengystės amatas, gintaro gaudymo paprotys Lietuvos pajūryje, pintinių juostų paprotys, akmentašytės paprotį Kelmėje ir kt.
Taip pat nacionaliniu mastu įvertintą Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūrinį paveldą: Delmonus, lietuvininkų dainavimo paprotį, Mažosios Lietuvos instrumentinį muzikavimą, vėtrungių tradiciją, kafijos gėrimo kultūrą, lietuvininkų (šišioniškių) tarmę.
Rengėjai ypatingai didžiuojasi galėdami pirmą kartą pristatyti Mažosios Lietuvos ir lietuvių liaudies instrumentų meistro Antano Butkaus rinkinio parodą, kuri bus prieinama visas šventės dienas Klaipėdos etnokultūros centre.
Labai prasmingas ir mįslingas yra šventės pavadinimas “Lauksnos”, žinant, kad prūsiškoji baltų dalis ‘lauksnomis’ vadino žvaigždes. Įdomu kiek šventėje jaunimas pajunta tą mūsų baltiškąją senovės dvasią, pagauna jos savitumą.
Pavadinimas “Lauksnos” pareina iš prūsų? Juk tai – nuostabi aplinkybė, susijusi su nematerialaus baltiško mūsų paveldo įvairove. Žiūrėti, girdėti gali. Ir išjausti gali, jeigu tik pats esi baltas.