Kiekvieną pavasarį į kelius ir gatves išrieda dviračių entuziastai. Pagrindiniai šalies miestai jau ne pirmus metus stengiasi užtikrinti jiems tinkamą infrastruktūrą. Visgi dviračių takai ir juostos dar yra ne visur, todėl dviratininkai kartais yra priversti judėti ir važiuojamąja kelio dalimi ar šaligatviais. Policijos pareigūnai ir draudikai primena: visi esame eismo dalyviai, tad būkime kelyje mandagūs ir atidūs.
Policijos duomenimis, vien šiemet kovą fiksuota 16 susidūrimų su dviračiais, nors dviračių sezonas kovo mėnesį buvo dar tik beprasidedantis. Nuo metų pradžios pareigūnai iš viso nustatyti 25 susidūrimus su dviračiais. Kovą eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo dviratininkai, sužeista 18 žmonių. Nuo metų pradžios iš viso sužaloti 27, vienas žuvo.
Draudikai gauna dar daugiau pranešimų, mat kai kurių įvykių dalyviai į policiją nesikreipia, o skambina tiesiai draudimo bendrovei. „Pranešimus iš klientų dėl sužalojimų važiuojant dviračiu pradedame registruoti tik nutirpus sniegui, tai yra nuo ankstyvo kovo mėnesio iki lapkričio. Pats traumų, patiriamų važiuojant dviračiu, pikas pastebimas gegužės-rugsėjo mėnesiais“, – dėsto Lukas Kaškevičius, draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo rizikos vertintojas.
Dažniausi sužalojimai
Šis pavasaris, anot jo, nėra išskirtinis – vos atšilus orams bendrovė ėmė gauti pranešimus apie dviratininkų susižalojimus.
„Paprastai dviratininkų traumos nėra tokios paprastos, kaip, pavyzdžiui, patempimai. Deja, didžioji dalis mūsų klientų patiriamų sužalojimų važiuojant dviračiu yra kaulų lūžiai – rankos, plaštakos ar žasto. Taip pat šonkaulių lūžiai. Kitas sužalojimų pobūdis – plėštinės žaizdos, kurios turi būti siuvamos ligoninėje“, – vardija specialistas.
Pasak jo, nėra vienos pagrindinės priežasties, lemiančios eismo įvykius ir sužalojimus – kartais prie to prisideda išsiblaškymas, kitais atvejais – neįvertintas greitis ar šlapia kelio danga.
Siekiant sumažinti avarijų tikimybę jis pataria niekada nesėsti ant dviračio pavartojus alkoholio, važiuojant nesinaudoti telefonu. Taip pat visada dėvėti šalmą, o tamsiuoju paros metu pasirūpinti šviesą atspindinčia liemene ar dviračių žibintais.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į pėsčiuosius, ypač vaikus, kurie gali netikėtai išbėgti į dviratininko kelią“, – įspėja pašnekovas.
Atmintinė dviratininkams
Savo ruožtu, policija primena, kad dviračiais galima važiuoti pėsčiųjų ir dviračių takais bei dviračių juostomis. Kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Kai kelyje nėra nei pėsčiųjų ar dviračių takų, nei dviračių juostų, taip pat tais atvejais, kai takais ar juostomis važiuoti negalima (pvz., jie yra duobėti arba užtverti), leidžiama važiuoti šaligatviu arba važiuojamąja kelio dalimi, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Važiuodamas važiuojamąja dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.
„Atkreipiame dėmesį, kad šių transporto priemonių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis“, – atmintinėje dviračių, paspirtukų ir mopedų vairuotojams skelbia Lietuvos policija.
Didelis pavojus
Pareigūnų teigimu, tikimybė žūti arba būti sužeistiems šios kategorijos eismo dalyviams yra keletą kartų didesnė nei asmenims, sėdintiems automobilyje. Todėl dviratininkų saugumas – viena iš svarbesnių eismo užtikrinimo užduočių.
„Mūsų šalies eismo įvykių statistika patvirtina, kad dviračiais važiuojama pakankamai dažnai. Per eismo įvykius nemažą nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų dalį sudaro dviračių vairuotojai. Beje, daugiau kaip pusė eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl jų pačių neatsargumo, t. y. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo. Primename, kad visi eismo dalyviai, tarp jų ir dviračių vairuotojai, privalo paisyti Kelių eismo taisyklių“, – skelbia policija.
