Kultūros ministerija atnaujino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašą, kuriuo patikslintos paraiškų teikimo procedūros ir vertinimo bruožų sąrašas, nustatytos kultūros paveldo vertybių tvarkybos pirmenybės.
Aprašas, atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamentus, papildytas nauju skyriumi „Reikalavimai teikiamai valstybės pagalbai“.
Kultūros infrastruktūros centras duomenis apie suteiktą valstybės ir de minimis pagalbą registruos Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre.
Šis aprašas reglamentuoja tiek valstybės saugomų kultūros paveldo vertybių, tiek kultūros paminklų tvarkybą.
Ji apima taikomųjų tyrimų, remonto, restauravimo, konservavimo, avarijos grėsmės pašalinimo, įskaitant apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kitus neatidėliotinus saugojimo darbus.
Kultūros paveldo vertybių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, bet nepaskelbtų saugomais (registrinių kultūros paveldo vertybių) valdytojai gali teikti paraiškas dėl finansavimo taikomiesiems moksliniams tyrimams, avarijos grėsmės pašalinimui, apsaugos techninėms priemonėms įrengti ir kitiems neatidėliotiniems saugojimo darbams.
Šiuo aprašu nuo 500 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų vienai vertybei padidinta didžiausia suma, skiriama saugomų kultūros paveldo vertybių tvarkybai, registrinių kultūros paveldo vertybių taikomųjų tyrimų ir avarijos grėsmės pašalinimo darbų išlaidoms padengti – nuo 80 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų.
Atnaujintame Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos apraše išskirtos kultūros ministro įsakymu trejiems metams nustatytos pormenybinės kultūros paveldo sritys: į jas, be medinės architektūros bei dvarų paveldo, patenka ir inžineriniam (techniniam) paveldui priskiriamos vertybės.
Papildomai kultūros ministro įsakymu nustatytos šios 2025–2027 metų tvarkybos pirmenybės apskrityse: Vilniaus – istorinių miestelių ir istorinių miestų dalių, pilių paveldas, memorialinis paveldas; Kauno – Kauno ir Kėdainių senamiesčiai, tarpukario modernizmo statiniai, gynybiniai įtvirtinimai; Klaipėdos – Klaipėdos senamiestis, Mažosios Lietuvos marinistinis paveldas, tradicinių statinių kompleksai ir pajūrio rekreacinė architektūra; Šiaulių – istorinių miestelių, pramonės paveldas; Panevėžio – vėjo malūnai ir memorialinis paveldas; Utenos – etnografinių kaimų paveldas, piliakalniai; Alytaus – etnografinių kaimų ir istorinių miestelių paveldas, rezistencijos paveldas; Marijampolės – piliakalniai, rezistencijos paveldas; Telšių – memorialinis paveldas, piliakalniai; Tauragės – Mažosios Lietuvos tradicinių statinių kompleksai, piliakalniai.
Aprašu taip pat atnaujinta paraiškų vertinimo kriterijų ir balų sistema, skiriamas papildomas dėmesys vertybėms, kurie susiję su tarptautiniais Lietuvos Respublikos įsipareigojimais kultūros paveldo srityje, taip pat tiems, kurie prisideda prie sertifikuotų kultūros kelių aktualizavimo.
Patikslintas paraiškų vertinimo procesas suskirstytas į dvi dalis.
Pirmojoje bus atliekama paraiškų administracinė patikra, antroje dalyje paraiškas vertins Kultūros paveldo departamento žinovai ir žinovų darbo grupės pagal kiekvienos grupės gebėjimus ir pagal suformuotus bruožus. Vėliau bruožus atitinkantys vertinimo balai bus susumuojami.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu aprašu keičiama paraiškų priėmimo data – pradedant 2025 metais paraiškas nuo birželio 1 d. iki birželio 30 d. priims Kultūros paveldo departamentas.
Šiemet paraiškų priėmimas prasidės birželio 20 d. ir tęsis iki liepos 20 d. Paraiškų teikimo datos paankstinimas susijęs su tuo, kad žinovai turėtų daugiau laiko geriau įvertinti paraiškas ir su jomis pateiktą dokumentaciją, o esant poreikiui, nuvykti į vertybę ir pasitikslinti žinias.
Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio ir Šventojo Sosto kultūros paveldo vertybių finansavimo sąlygos nesikeičia.
