Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sklaido plačiai paplitusį stereotipą, kad socialinę paramą gaunantiems asmenims „neapsimoka“ dirbti. Priešingai. Šiuo metu veikianti socialinės paramos sistema kaip tik skatina grįžti į darbo rinką, nes asmeniui įsidarbinus, jam mokama papildoma socialinė pašalpa, t.y. asmens pajamos didėja. Per dešimtmetį tokių žmonių padaugėjo 2 kartus.
„Dirbti apsimoka. Žmonės kartais klaidingai mano, kad Lietuvoje nedirbant, gaus daugiau. Priešingai – atsisakius tinkamo darbo pasiūlymo, žmogus gali netekti savivaldybės mokamos socialinės išmokos. Kita vertus, jei pradeda dirbti, dar iki metų gali gauti ir socialinę išmoką, ir darbo užmokestį. Matome, kad pokyčiai duoda rezultatą ir daugėja pradėjusių dirbti socialinių išmokų gavėjų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Piniginės socialinės paramos gavėjui įsidarbinus, jo pajamos didėja – dar 12 mėnesių po įsidarbinimo mokama papildoma socialinė pašalpa, o dirbantiems asmenims, skiriant piniginę socialinę paramą, į pajamas neįskaitoma nuo 20 iki 40 proc. darbinių pajamų. Pavyzdžiui, vienišiems tėvams, auginantiems vieną ar du vaikus, neįskaitoma 35 proc., o auginantiems tris ir daugiau vaikų, t. y. gausioms šeimoms, – 40 proc. darbinių pajamų. Taip išsaugomos paskatos dirbti.
Siekiant didinti socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti, papildoma socialinė pašalpa paramos gavėjui įsidarbinus pradėta mokėti nuo 2012 metų, o vėlesniais metais nuostata buvo tobulinama sudarant palankesnes sąlygas gauti šią paramą.
Statistika rodo, kad minėta skatinamąją priemone pasinaudoja vis daugiau žmonių – piniginę socialinę paramą gaunančių nepasiturinčių asmenų, kurie grįžta į darbo rinką ir gauna papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus, daugėja. Per 10 šių metų mėnesių, papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus jau gavo apie 3,5 tūkst. asmenų, beveik tiek, kiek per visus 2021 m. (apie 3,9 tūkst. asmenų). 2022 m. tokių žmonių buvo apie 5,4 tūkst., o palyginus šį skaičių su 2021 m., didėjimas – 38,5 proc. Per dešimtmetį – nuo 2012 m. iki 2022 m. – šią paramą gavusių asmenų skaičius išaugo 2 kartus (nuo 2,6 iki 5,4 tūkst. asmenų).
Skatinant darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviau integruotis į darbo rinką ir savo pastangomis gauti didesnes darbines pajamas, o joms padidėjus, išvengti staigaus gaunamos paramos dydžio sumažėjimo, atskirais atvejais – teisės į piniginę socialinę paramą praradimo, dalies darbinių pajamų neįskaitymas į gaunamas pajamas, skiriant paramą, taikomas nuo 2018 metų.
Neįskaitant dalies darbo užmokesčio, socialinė pašalpa 2022 m. buvo skirta apie 7,7 tūkst. šeimų, 2023 m.– apie 6,8 tūkst. šeimų, o neįskaitant dalies individualios veiklos pajamų, socialinė pašalpa 2022 m. skirta apie 2 tūkst. šeimų, 2023 m.– apie 2 tūkst. šeimų.
