Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Įgūdžiai Lietuvoje: ateities darbo rinkai ir pilietiškumui“, skirta aptarti, kokių bendrųjų ir profesinių įgūdžių reikės sparčiai modernėjančiame pasaulyje – skaitmeniniame ir dirbtinio intelekto amžiuje: kaip tai paveiks ateities darbo rinką ir kodėl siekiant sėkmingos ilgalaikės karjeros svarbu mokytis visą gyvenimą, kokius iššūkius tai kelia profesiniam mokymui ir kaip švietimo, viešojo ir privataus sektorių atstovai galėtų efektyviau bendradarbiauti jį plėtojant.
„Įgūdžiai ir žmonės yra pagrindinis Lietuvos resursas. Yra šalių, kurios labai turtingos iškastiniais resursais ir gali iš to uždirbti. Mes viską turime uždirbti savo rankomis ir kuo toliau, tuo labiau – savo galvomis“, – kreipdamasis į konferencijos dalyvius sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Jis pabrėžė, kad modernėjančiame pasaulyje svarbu įgūdžius planuoti nacionaliniu mastu, ypač susiduriant su demografiniais iššūkiais: Lietuvoje per dešimtmetį perpus sumažėjo abiturientų, į pensiją išeina dvigubai daugiau gyventojų, nei įsilieja į darbo rinką. Pasak ministro, dėl skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto sparčiai keičiantis visuomenei ir darbo rinkos poreikiams, gyventojus svarbu paskatinti nuolat atnaujinti savo įgūdžius, stiprinti gebėjimą mokytis visą gyvenimą.
Prieš trejus metus Europos Komisijos (EK) pasiūlytą naują Europos ekonomikos augimo strategiją – Europos žaliąjį kursą pavadinęs iššūkiu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė, kad EK rekomenduoja ES valstybėms stiprinti darbo rinkoje paklausius, skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai reikalingus naujus įgūdžius, o šie metai paskelbti Europos įgūdžių metais dėl to, kad reikiamų įgūdžių trūkumas yra didžiausias iššūkis einant šiuo keliu.
Anot jo, neseniai atlikta ES įmonių apklausa atskleidė, kad 51% Lietuvos ir 54% ES mažų ir vidutinių įmonių įgūdžių trūkumą laiko rimta problema. „Dar daugiau įmonių patvirtino, kad darosi sunku rasti ir pasamdyti tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų, beveik trečdalis europiečių nesijaučia tinkamai pasirengę skaitmeninei pertvarkai, 46% europiečių, visų pirma, vyresnio amžiaus, šiuo metu neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių“, – sakė jis.
Konferencijos dalyviai – įvairių sektorių ekspertai, pedagogai, švietimo įstaigų vadovai, verslo ir kitų suinteresuotų šalių atstovai iš Lietuvos ir kitų šalių – diskutavo, kokie gebėjimai reikalingi norint klestėti besikeičiančioje darbo rinkoje, kaip mokymasis visą gyvenimą padeda sėkmingai karjerai ir skatina pilietiškumą bei sąmoningumą, taip pat nagrinėjo, kaip efektyvesnis socialinių partnerių – švietimo, viešojo ir privataus sektorių – bendradarbiavimas gali padėti didinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, geriau prognozuoti, kokių įgūdžių prireiks ateityje bei rasti geriausius būdus skatinti mokymąsi visą gyvenimą skaitmeninio ir dirbtinio intelekto eroje.
Pabrėžę įvairiais būdais, taip pat ir savarankiškai įgytų naujų įgūdžių ir kompetencijų pripažinimą, konferencijos dalyviai diskusijose ypač akcentavo mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą, kurio dėka galima greitai atnaujinti mokymo programas, kad jos atitiktų darbdavių poreikius. Kalbėdami apie tai, kaip paruošti darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus, jie akcentavo mokymo pameistrystės būdu plėtros svarbą.
Anot Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos projektų vadovės Miglės Trinkūnaitės, įmonių ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimas yra gana glaudus, tačiau kiti diskusijos dalyviai pastebėjo, kad dar ne visi darbdaviai pasiruošę investuoti į pameistrystę, nes nepakankamai suvokia naudą, kurią jiems teikia tokia investicija, o Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas pabrėžė, kad darbdaviams tapus profesinio mokymo įstaigų partneriais, profesinis mokymas bus „kilstelėtas į aukštesnį lygmenį“, nes ruošiant darbuotojus, gebančius dirbti įmonėse, automatizuojančiose, skaitmenizuojančiose ir robotizuojančiose gamybos procesus, reikalingas itin glaudus mokymo įstaigų ir šių įmonių bendradarbiavimas organizuojant mokymą pameistrystės būdu darbo vietoje.
Diskusijose dalyvavę įmonių ir profesinio mokymo įstaigų atstovai pabrėžė, kad skaitmeninė pertvarka ir dirbtinis intelektas jau tampa mūsų gyvenimo kasdienybe. Nereikia bijoti, kad dirbtinis intelektas atims darbo vietas, nes „galutinį sprendimą turi priimti žmogus“ – savo srities ekspertas, konferencijoje sakė IBM Lietuva administracijos vadovė Baltijos šalims, asociacijos INFOBALT prezidentė Rima Valentukevičienė, o „AgriFood Lithuania DIH“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pateikė pavyzdį, kaip per karantiną dėl Covid 19 pandemijos pasitelkti robotai, padėję darbuotojų netekusiems ūkininkams išsilaikyti, gali padėti ir kitais atvejais:
„Jie ne tik renka braškes, skina pomidorus. Dirbtinis intelektas gali nustatyti ligas, patikrinti, ar uogos prisirpusios“. Visiems mums ateityje neabejotinai prireiks naujų įgūdžių, sakė ir Kauno technologijų mokymo centro direktorius dr. Paulius Čepas: „Automatizacija, robotai jau seniai atėjo į inžinerinės pramonės ir kitas įmones ir tikėtina, kad dalies profesijų – tokių, kokios jos yra dabar, nebeliks. Jau dabar yra naujų veiklos formų, kurios natūraliai keičia kai kuriuos dalykus, todėl mokytis, eiti į priekį reikia visiems ir visą gyvenimą, kad ir močiutės galėtų naudotis dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis“.
„Vykstant skaitmeninei ir žaliajai transformacijai kartu turime ieškoti būdų, kaip užtikrinti kompetencijų atitiktį naujiems darbo rinkos poreikiams, ypač tobulinti skaitmeninius Lietuvos gyventojų gebėjimus“, – apibendrindama konferenciją sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė, pabrėždama, kad jei gebėsime nuolat mokytis, gebėsime įveikti ir neįprastas, iššūkius keliančias užduotis, nes žinosime, kur ir kokios informacijos turime ieškoti ir ko papildomai išmokti.
Konferenciją organizavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC).
