Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Šliūpo muziejus tęsia renginių, aktualizuojančių kuršių kultūros palikimą, ciklą, kuris skirtas šiuo metu veikiančiai vieno eksponato parodai „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės“.
Palangiškiai ir kurorto svečiai balandžio 26 d., penktadienį, 19 val. kviečiami į išskirtinę naktinę ekskursiją, skirtą tik smalsiausiems ir drąsiausiems.
Du svarbiausius kurorto piliakalnius sujungsiantis žygis „Tamsoje atgiję kuršių šešėliai“, kurį ves kraštotyrininkas, kuršių kultūros rekonstruktorius Denisas Nikitenka, įsilies ir į Palangoje paskutinį balandžio savaitgalį šurmuliuosiančio Jurginių šventės programą.
Kelionė prasidės prieš pat saulėlydį nusikeliant į legendomis apipintus amžius, kai Palanga garsėjo kaip baltų ir vikingų prekybos centras.
Palangos piliakalnio, šiandien vadinamo Birutės kalnu, aikštelėje laukia pažintis su kuršiškąja 1253 m. balandžio 5 d. pirmąkart paminėtos Palangos praeitimi, piliakalnio kasinėjimais, mįslingaisiais kapinynais.
Žygio dalyviai sužinos, kuo ypatinga buvo kuršių laidosena, materialinė kultūra, galės išvysti specialiai šiai ekskursijai atrinktų vikingų laikotarpio kuršių papuošalų rekonstrukcijas.
Pasakojimo gija ves į epochą, kuomet iš gynybinės vietos piliakalnis virto į šimtmečiams žemaičius pavergusią alkvietę, ilgainiui tapusią kunigaikštienės Birutės kulto šventove.
Žygio dalyviams bus papasakota, kokie stebuklai čia vyko ir ar tiesa, kad jėzuitai koplyčią pastatė ant pačios kunigaikštienės kapo. Besimėgaujant Baltijos vaizdais ir lėtai į ją grimztančia saule dalyviai keliaus pajūriu iki net vietiniams mažai žinomo (nes teka… po žeme) Ašaralio upelio.
„Pasiekę Naglio žmonos Brukšvos priverkto upeliuko žiotis, iš vėjo košiamo pajūrio nersime į pamėkliškų pušų ošimą. Miško prieblandoje pasieksime vieną paslaptingiausių Palangos praeities reliktų – Naglio kalną, dar vieną buvusią kuršių alkvietę“, – į renginį kviečia Denisas Nikitenka.
Jono Šliūpo muziejaus iniciatyva rengiamas žygis bus įdomus tiems, kurie myli Palangą ir žavisi jos legendomis, nori geriau pažinti šio krašto autochtonų kuršių istoriją ir išskirtinį palangiškių vaidmenį viso pietų Kuršo kontekste.
„Saulėlydis, pajūris, jį iš lėto apgaubianti tamsos skraistė ir archeologinės, mitinės vietos – puikus, šiurpiai egzotiškas, bet labai prasmingas žinių ir potyrių kokteilis penktadienio vakarui“, – įspūdžius žada D. Nikitenka.
Žygio pradžia 19 val. Birutės kalno aikštelėje, pabaiga 22.30 val. ant Naglio kalno. Maršruto ilgis – apie 4 km. Nuo Naglio kalno ekskursijos dalyviai grįžta savarankiškai.
Su savimi reikėtų turėti geriamojo vandens, vilkėti šiltesniais rūbais ir avėti patogia avalyne. Dalyvių skaičius ribotas, prašom registruotis iš anksto užpildant internetinę anketą čia arba el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.
Paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ veiks Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) iki 2024 m. gegužės 5 d. Daugiau apie parodą sužinokite svetainėje lnm.lt.
Renginys iš dalies finansuojamas Palangos miesto savivaldybės etninės kultūros plėtros programos lėšomis ir yra priemonės „Gyvybės ratu“ dalis.
Kuršių klausimu, manau, reiktų draugauti su latviais. Nes šios istorijos vingiuose pranykusios iškilios tautos atminimas kažkuria prasme vienodai priklauso vienintelėms dviems išlikusioms baltų tautoms.
Skaičiau, kad Palanga, Kretinga, Ablinga, Babrungas ( Latvijoje- Alsunga ( Alšvanga), Kuldinga) ir kiti vietovardžiai su priesagomis – ang, -ing, -ung yra kuršiškos kilmės. Tačiau ir Aukštaitijoje randame Dubingius, Dzūkijoje- Nedzingę, Leipalingį.