Pastarieji dveji metai Lietuvos gyventojams finansiškai nebuvo paprasti: iš pradžių rekordus mušė infliacija ir dėl jos augančios prekių bei paslaugų kainos, vėliau namų ūkių išlaidas didino pakilusios palūkanos. Pensijų turto valdytojai pastebi, kad kartu ir į būsimą pensiją imta žiūrėti rimčiau: net 69 proc. šalies gyventojų šiemet sutinka, kad jai reikia pradėti taupyti kuo anksčiau, 12 proc. vis dar galvoja ir tik 19 proc. su tuo nesutinka.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, per vienerius metus taip mąstančių respondentų padaugėjo 8 procentiniais pnktais (2023 m. taip manė 61 proc. analogiškos apklausos dalyvių).
Gyventojų apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad per pastaruosius dvejus metus gyventojų finansinį elgesį ryškiausiai paveikė ekonominių aplinkybių visuma.
„Galima sakyti ir taip, kad nemažai daliai visuomenės tai buvo savotiškas pensijos testas. Jis parodė, kaip greitai gali komplikuotis gyvenimas, kuomet pajamos nepaveja išlaidų. 2022 metais dėl rekordinio dydžio infliacijos brango ir energetiniai ištekliai, ir maistas, ir kitos prekės bei paslaugos. Tuo tarpu pernai besitęsęs palūkanų didinimas skaudžiausiai palietė ilgalaikių finansinių įsipareigojimų turinčius asmenis, o dažniausiai tai yra darbo rinkoje aktyviausi žmonės, gaunantys reguliarias pajamas. Kaip rezultatą turime pagerėjusį suvokimą, kad pensijai reikėtų pradėti taupyti kuo anksčiau“, – sako jis.
Visišką pritarimą tokiam pasirinkimui išreiškė 30 proc. apklausos dalyvių, dažniausiai taip galvojo aukščiausio išsimokslinimo respondentai. Dar 39 proc. apklaustųjų patvirtino, kad jie greičiau sutinka su tokia būtinybe.
Priešingos nuomonės besilaikančiųjų šalyje yra vos penktadalis, arba 19 proc. Iš jų 10 proc. greičiau nesutinka pensijai taupyti anksčiau, o 9 proc. – visiškai nesutinka.
Iš viso apytiksliai dešimtadalis (12 proc.) respondentų negalėjo tiksliau suformuluoti savo nuomonės klausimu, ar pensijai reikėtų pradėti taupyti kuo anksčiau.
Ir toliau kas antras (2024 metais tokių yra 53 proc.) Lietuvos gyventojas sako kaupiantis savo pensijai II pakopoje. Savo ruožtu tik tarp darbingo amžiaus 18-64 metų respondentų tokių buvo 60 proc.
Į klausimą apie paprastumą kaupti pensijai II pakopoje teigiamai atsakė 64 proc. pakopos dalyvių. Tarp jų 21 proc. visiškai sutiko su kaupimo šioje pakopoje paprastumu, 43 proc. – greičiau sutiko.
Skeptiškai pasisakė 28 proc. kaupiančiųjų: 16 proc. greičiau nesutiko su paprasčiausiu būdu kaupti pensijai, o 12 proc. – visiškai nesutiko. Likusieji 8 proc. II pakopą atsisakė vertinti.
„Bendrai vertinant šalies gyventojų požiūris į būtinybę ruoštis svarbiam savo gyvenimo etapui sušvelnėjo. Jeigu kyla išlaidos gyvenimui ir tai priklauso nuo išorinių aplinkybių, kurių mes negalime nei paveikti, nei pakeisti, paprastai sunku rasti greitą sprendimą, kaip padidinti pajamas. Tikiuosi, kad daugiau dirbančiųjų priims sprendimą pradėti taupyti savo pensijai ilgai nelaukdami“, – konstatuoja T. Gudaitis.
