Vis dažnesnis lietuvis, suviliotas gausesnio, įvairesnio ir dar pigesnio prekių asortimento, renkasi apsipirkti užsienio el. parduotuvėse – Lenkijoje dairosi baldų, darbo įrankių, žaislų, o iš Vokietijos į Lietuvą siunčiasi elektronikos prekes, drabužius ar kvepalus.  Jei seniau nuo užsienio el. parduotuvių lietuvius atbaidydavo brangus ir nepatogus prekių pristatymas, šiandien šią problemą išsprendžia tarpininkai, o bet kokio dydžio prekę, siunčiamą iš Vokietijos ar Lenkijos,  savo namuose gali turėti jau kitą dieną.

Paprastesnis būdas apsipirkti užsienyje

Pastaruoju metu vis daugiau paklausos sulaukiančią platformą, kuri tarpininkauja tarp užsienio el. parduotuvės ir pirkėjo, vystančios bendrovės „Atvyko.lt“ plėtros vadovas Artūras Bartkus sako, kad idėja pasiūlyti pirkėjams tokią paslaugą gimė pandemijos metu.

„Karantinui prasidėjus ir parduotuvėms užvėrus duris, žaibiškai išaugo apsipirkinėjimo internetu apimtys, tad pagalvojome, jog tai – puiki proga pasiūlyti pigesnį, saugesnį ir greitesnį būdą apsipirkti užsienyje. Taip pat pastebėjome, jog vis daugiau žmonių domisi galimybe apsipirkti Lenkijoje, tad nuo Lenkijos rinkos ir startavome, o vėliau prijungėme Vokietiją“, – sako A. Bartkus. Verslininkas neslepia, jog ateityje planuojama plėstis į Jungtines Valstijas ir kitas Europos rinkas – Prancūziją, Italiją, Ispaniją.

Platformoje užsiregistravęs klientas, užsakydamas prekę bet kurioje Vokietijos ar Lenkijos el. parduotuvėje, nurodo ne savo, bet „Atvyko.lt“ sandėlio adresą toje šalyje. Jo vardu į sandėlį atkeliavusi prekė priimama, apdorojama, pasveriama ir dar tą pačią dieną išvežama į Lietuvą. Prekei pasiekus Vilnių, pirkėjas gali pats ją pasiimti arba pasirinkti jam patogesnį pristatymo būdą – į paštomatą ar namus.

A. Bartkus pastebi, jog apsipirkinėti užsienio el. parduotuvėse vilioja ne tik pasirinkimas ir kainos – neretai svetur įsigyjamos prekės pirkėjo namus pasiekia greičiau nei tos, kurias jis nusiperka Lietuvoje: „Dažnai mažos, vietinės el. parduotuvės tam tikros prekės neturi savo sandėlyje, todėl pirkėjui tenka laukti, kol ji bus pristatyta pardavėjui ir procesas išsitempia“, – pastebi pašnekovas.

Daugiausia pirkinių atkeliauja iš Lenkijos

Pagal užsakomų prekių kiekį, remiantis „Atvyko.lt“ duomenimis, pirmauja kaimyninė Lenkija, kurios el. parduotuvių asortimentas yra ypač gausus ir atitinkantis mūsų pirkėjų lūkesčius tiek kainos, tiek kokybės prasme.

„Pastebime, jog populiariausia tarp mūsų pirkėjų – el. parduotuvė „Allegro.pl“. Dažniausiai lietuviai iš Lenkijos siunčiasi įvairias namų apyvokos prekes, naujas ir naudotas automobilių detales, vonios įrangą, vaikiškas prekes, žaislus, įvairius įrankius, kone dvigubai pigesnius maisto papildus ir vitaminus. Pavasarį dominuoja sezoninės prekės – lauko baldai, sodo įranga ir technika“, – teigia A. Bartkus.

Tuo tarpu iš Vokietijos el. parduotuvių lietuviai dažniau užsisako drabužius, elektroniką, įvairius aksesuarus, kvepalus, garsių gamintojų prekes ir kitas, kurių nėra Lietuvoje. Anot A. Bartkaus, lietuviai Vokietijoje ypač pamėgo apsipirkinėti el. parduotuvėje „Amazon.de“.

Pasak įmonės atstovo, kadangi siuntimo išlaidos  apskaičiuojamos priklausomai nuo prekių svorio, o ne kiekio, apsukresni pirkėjai renkasi sutaupyti: „Kuo daugiau prekių bus siunčiama iš mūsų sandėlio į Lietuvą vienu metu, tuo pigiau kainuos jų pristatymas. Dėl to pirkėjai, pavyzdžiui, dešimt smulkesnių prekių pristatymą užsako vienu kartu, o ne atskirai“, – sako verslininkas.

Tarp stambių pirkinių – net futbolo vartai

Pašnekovas pastebi, kad vis daugiau pirkėjų Lenkijos el. parduotuvėse užsisako stambių gabaritų prekes. Pavyzdžiui, itin populiaru pirkti baldus – kiekvieną dieną į įmonės sandėlį Lenkijoje atvežami minkšti kampai, sofos, stalai, kėdės, virtuvės baldai. Lietuviškos baldų parduotuvės dažnai atsiveža baldus iš tų pačių Lenkijos gamintojų, tad apsukrūs klientai renkasi pirkti tiesiogiai ir nepermokėti.

A. Bartkus atkreipia dėmesį, kad dauguma Lenkijos pardavėjų stambių prekių į užsienį nesiunčia – jiems to neapsimoka daryti dėl didelių kaštų ir apsunkinto logistikos proceso. „Pirkėjo neapribojame, jam nereikia sukti galvos dėl išmatavimų – į Lietuvą vežame tiek stalo teniso ar biliardo stalus, tiek futbolo vartus, – sako A. Bartkus. – Mūsų paslaugą atranda ir Lietuvos pardavėjai, savo prekes atsisiunčiantys iš Lenkijos ar Vokietijos. Tą daryti apsimoka dėl kainos ir greičio, nes prekės tiek iš Vokietijos, tiek iš Lenkijos Lietuvą pasiekia per dieną.“

Pašnekovas priduria, jog Lietuvos pardavėjams jų paslauga naudotis paranku ir dėl galimybės naudotis tokiais privalumais kaip „Amazon Prime“ arba „Allegro Smart“ ir, žinoma, dėl nemokamo grąžinimo galimybės.

Dalis užsakymų – į paštomatus

Nors didelių gabaritų prekes pirkėjai pageidauja gauti į namus, kitus užsakymus dažnai renkamasi atsiimti paštomate. Pasak A. Bartkaus, jau kelerius metus bendradarbiaujama su tarptautine siuntų bendrove „Venipak“, kuri atliepia jiems svarbiausią kriterijų – prekes iš sandėlio iki pirkėjo pasirinktos vietos pristatyti per vieną dieną.

„Venipak“ direktorius Justas Šablinskas pabrėžia, jog Baltijos šalyse net 70–80 proc. el. komercijos siuntų pristatoma per paštomatus: „Paštomatų padengimas regione yra labai platus ir toks siuntos atsiėmimo būdas pirkėjui yra patogus, neįpareigojantis tam tikru metu būti namuose ir laukti atvykstančio kurjerio“, – pastebi J. Šablinskas.

Paštomatų populiarumą Baltijos šalyse patvirtina ir vartotojų nuomonės tyrimo duomenys – pernai spalį rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto KOG atliktas tyrimas atskleidė, jog maždaug trečdalis lietuvių, latvių ir estų naudojosi paštomatais kartą per 2–3 mėnesius, panašus skaičius apklaustųjų – kartą per 3–4 savaites.

Galimybė nemokamai grąžinti nepatikusią prekę

Internete įsigytas daiktas ne visada pradžiugina – pasitaiko atvejų, kai prekę pirkėjas nori grąžinti, o tai, anot A. Bartkaus, taip pat labai paprasta – prekę nemokamai grąžinti galima iš bet kurio Lietuvos miesto.

„Tereikia suvesti grąžinimo duomenis, paruošti prekę ir užklijuoti grąžinimo lipduką ir mes viskuo pasirūpinsime, – sako A. Bartkus. – Be abejo, įprastomis sąlygomis, jeigu grąžinimu reikėtų rūpintis pačiam pirkėjui, pažeisto ar brokuoto baldo pervežimas kainuotų daug, procesas būtų išties sudėtingas.“