Šiemet minime 150-ąsias žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo, inžinieriaus Antano Macijausko gimimo metines ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-metį. Šios reikšmingos datos tapo renginių „Biržai – lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ kertine ašimi.
Kovo 14–16 dienomis Biržuose ir jų apylinkėse – Pabiržėje, Suoste, Pasvaliečiuose – vyksta A. Macijauskui atminti skirtas renginių ciklas „Vienos dainos ir lauko žmonės“.
Pagrindinis renginių sumanytojas Lietuvos žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, Antano Macijausko premijos laureatas kultūrologas Vytautas Jonas Juška sako, kad bus stengiamasi Lietuvos visuomenei pristatyti iki šiol mažai žinomą A. Macijausko indėlį į lietuvių kultūrą.
Tai bus gera proga iš užmaršties prikelti vadinamąją „Macijausko žemėlapio bylą“, nulėmusią spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo panaikinimą, išryškinti kitus jo veiklos aspektus, talentus ir palikimą.
Šiandien A. Macijausko pavardė retai minima tarp lietuvybės puoselėtojų, pirmosios Lietuvos Respublikos kūrėjų. Gal todėl, kad jis liko nuošaly nuo politinės veiklos, atgavus nepriklausomybę dirbo savo išsilavinimą atitinkantį inžinieriaus darbą.
„O atidesnis žvilgsnis į A. Macijausko gyvenimą ir veiklą stačiai apstulbina – būtent tokių patriotinių ir pilietinių nuostatų žmonės yra tikrieji tautos siekių reiškėjai ir įgyvendintojai. Mūsų visuomenė iškiliam lietuvybės žadintojui, kovotojui už tautos prigimtines teises turėtų jausti nemažą moralinę skolą“, – teigia daug istorinių šaltinių apie šią iškilią asmenybę peržvelgęs V. J. Juška.
Pagrindinė konferencija, skirta A. Macijausko ir lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo metinėms, vyks kovo 16 d., šeštadienį, Biržų pilyje. Jai V. J. Juška parengė išsamų pranešimą „Nuo garvežio iki žodžio laisvės“.
Taip pat pranešimus skaitys Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Mato Šalčiaus ir Vytauto Gedgaudo premijų laureatas advokatas Jonas Nekrašius, Lietuvių kalbos instituto vyresn. mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė ir kt.
Vėliau Pabiržės bendruomenės namuose vyks slapto lietuviško vakaro „O aš jau knygon įėjau“ inscenizacija ir lietuviška vakaronė. Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Pabiržės filialui bus suteiktas Antano Macijausko vardas.
Kovo 14 d. 17.30 val. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ parodų salėje atidaryta Antano Macijausko jubiliejui ir knygnešiams skirta menininkės Lilijos Valatkienės tapybos paroda „Žodžio šviesoje“, veiksianti iki balandžio 7 d.
Penktadienį, kovo 15 d., suplanuotas A. Macijausko kapo ir paminklo lankymas Pabiržėje Purviškių kaime, popietė Pasvaliečių kaimo bendruomenės namuose.
Macijauskui skirtų atminimo renginių Lietuvoje organizatoriai: Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA). Partneriai: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržų turizmo ir verslo informacijos centras, Pasvaliečių kaimo bendruomenė, Pabiržės kaimo bendruomenė.
Plačiau apie Antano Macijausko veiklą ir nuopelnus
Antanas Macijauskas (Maciejauskas) (1874–1950 m.) – inžinierius, publicistas, žurnalistas, vertėjas, rašytojas, visuomenės veikėjas ir mokslininkas. Nesiekęs karjeros, visada dirbęs tą darbą, kuris tuo metu lietuvių tautai buvo reikalingiausias.
A. Macijauskas vadovavo P. Vileišio įsteigtoms mechanikos dirbtuvėms Vilniuje. 1902–1913 m. dirbo fabrikų inspektoriumi Rygoje, dalyvavo Lietuvių šalpos draugijos veikloje, buvo šios draugijos pirmininkas.
Rygoje su bendraminčiais įkūrė muzikos ir teatro draugiją „Kanklės“ (veikė 1904–1914 m.), laikraštį „Rygos garsas“ (ėjo 1909–1917 m.), 1905 m. įsteigė lietuvišką knygyną, kuris veikė 15 metų. A. Macijauskas spausdino populiarias pažintines, publicistikos knygas, 1906 m. išleido V. Kudirkos „Tautišką giesmę“. 1895–1904 m. įvairiais slapyvardžiais bendradarbiavo laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Vienybė lietuvninkų“.
A. Macijauską bene labiausiai išgarsino „Macijausko žemėlapio byla“. Taigi civilinis procesas, 1901–1902 m. vykęs Sankt Peterburge. 1900 m. A. Macijauskas Sankt Peterburgo A. Iljino kartografijos fabrike 2000 egz. tiražu išleido lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“, kurį Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkas kunigaikštis N. V. Šachovskojus įsakė konfiskuoti (spėta išplatinti 814 žemėlapio egz., kiti 1186 egz. konfiskuoti).
A. Macijauskas nenuleido rankų – kreipėsi į Rusijos vidaus reikalų ministrą V. Plevę. Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkui buvo iškelta byla, kuri pasiekė Senatą, aukščiausią Rusijos imperijos teismo įstaigą. A. Macijausko pasamdytas advokatas A. Kaminas Senatui įrodė, kad žemėlapis konfiskuotas neteisėtai, pažeidžiant Rusijos įstatymus. Caras Nikolajus II patvirtino 1902 m. gruodį Senato nutartį apie tai, kad įsakymai, draudžiantys lotyniškas raides lietuvių spaudiniuose, neturi teisinės galios.
Vidaus reikalų ministras V. Plevė 1903 m. balandį pripažino, kad slapti aplinkraščiai arba net paties caro nuomonė, jei ji nėra paskelbta viešai, negali būti teisinis pagrindas imtis administracinių priemonių. A. Macijausko laimėjimas buvo reikšmingas siekiant panaikinti lietuvių spaudos lotyniškomis raidėmis draudimą.
Toks draudimas panaikintas 1904 m. gegužę. Taigi šiemet švenčiame 120-ąsias Spaudos atgavimo metines.
2024-ieji LR Seimo paskelbti Antano Macijausko atminimo metais.
