Lietuva švenčia 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Kovo 11-oji! Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu.
Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje Tėvynėje. Deja, ne visada valdžios sugebėta mylėti savo krašto žmones, išvažiavo kone milijonas gyventi ten, kur geriau yra vertinamas kitos šalies valdžios.
Pykčio, pavydo užtenka čia, mūsų krašte. Bet vis dėlto išlikome ir dar laikomės – tik vis sunkiau ir sunkiau, tik pirštų galais laikomės už laisvės vėliavos stiebo, – kaip sugyventi draugiškai, gerbti vieni kitus, nevogti, saugoti tai, kas brangiausia lietuvio širdy.
Kas nutiko su mumis pačiais, kad nebemokame vertinti kalbos, skaudžios turėtos, esamos istorijos, etninių papročių, žeminančių ne tik asmenybių, bet ir tos pravardžiuojamos, menkinamos „Antrosios Lietuvos“?
Kodėl taip aplaidžiai, be atsakomybės atiduodama pažeidžiant Konstituciją Seime svetimoms raidėms žymėti dokumentuose? Už ką tu žmones, Lietuvą baudi, Seime, į kokį rytojų tu žiūri?
Deja, artėjant Kovo 11-osios kitų metų sukakčiai Lietuvos tautinis identitetas liko suterštas, supurvintas svetimybėmis.
Kas tai padarė, galvos sukti nebereikia – tai mūsų rinktas Seimas su Prezidentu priešakyje, kuris pirmuose rinkimuose mušėsi į krūtinę, kad lietuvių kalbos neparduosime, nebus jokių svetimų raidžių dokumentuose, deja, po pergalės Prezidentūra pritarė Seimo narių grupei, kuri išdavė Konstituciją duodami priesaiką saugoti lietuvių kalbą.
O ką mes galime padaryti? Tikrai galime. Turime susitelkę būti vieningi „Antrojoje Lietuvoje“, nes mūsų yra dar kol kas daugiau negu „Pirmojoje Lietuvoje“, Vilniaus ponai.
Mūsų senoliai atsiėmė Vilnių, vėliau partizanai stojo į kovą, gynė Lietuvą, žuvo tūkstančiai, ištremtos šeimos, ir visa tai darė, kad išsaugotų šeimas, Tėvynę, kalbą, etnines žemes.
Iš Seimo vis dažniau girdima: „Ei, jūs ten, „antrokai“ iš Kauno, Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio, Ignalinos ir t. t., patylėkit, mes geriau žinome, kaip saugoti Lietuvos istoriją, kalbą, papročius, eikit geriau dirbti socialinius darbus, neškit „pirmokams“ pinigus.“
„Pirmokų“ siekis Seime yra „padaryti“ Vilnių milijoniniu miestu, nors ir dabar trūksta darželių, mokyklų, poliklinikos užkimštos taip, kaip gatvės, bet žūtbūt reikia milijono, kad lengviau būtų valdyti drumsčiančius ramybę – „Antrąją Lietuvą“ – „antrokus“.
Toks retorinis klausimas: kaip jūs tą milijoninį Vilnių padarysite dekriminalizuodami narkotikus? Kokie vaikai gims? Gal ir įmanoma, bet ką mes turėsime, kokios sveikatos pasekmės?
Mūsų ir taip nedaug likę, o dar į karą galvojate siųsti vyrus kariauti. Kas mažoje Lietuvoje, namie liks? Moterys vienos su vaikais, senoliais?
Atrodo, kad gera jūsų taktika regionams grėsmingai kol kas pasiteisina: padaryti milijoninį Vilnių sumažinant jaunoms šeimoms regionuose įsigyti gyvenamąsias vietas. 0:1 – kol kas jūsų naudai.
Dar niekada Lietuvos švietimo istorijoje nebuvo tokio atvejo, kad „abiejų Lietuvų“ mokyklose būtų aptiktos narkotinių medžiagų pėdsakai.
Šios žinios išmušė visuomenę iš vėžių, buvo ne vienas mokinys išvežtas gelbėti gyvybės. Štai kokią žalą padarėte Lietuvos vaikams, jaunimui šitaip drastiškai ir neatsakingai projektuodami ir viešindami tokias kalbas Seime.
Ši šiurkšti ir skaudi klaida yra sunkiai atitaisoma, bet įmanoma, tik, manau, nebe jums, narkotikų dekriminalizavimo autoriams, reikės spręsti.
Negana to, Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos lenkų Seimo narių grupelė nusprendė dar daugiau – kad lenkiški vardai ir pavardės būtų rašomos ne tik svetimomis jau įteisintomis pažeidžiant Konstituciją trimis raidėmis: w, q, x, bet dar ir diakritiniais ženklais. Pavyzdžiui: ć, ń, ó, ś, ź ir kt.
Tai antras žingsnis žengti dar toliau, ardyti lietuvių kalbos pamatus. Tyliai ir ramiai, kol turi laisviečiai teisingumo ministrę Dobrovolską (atsiprašau, bet nerašysiu w, laikysiuosi Konstitucijos), kuri, mano manymu, yra ne laisviečių, o Lietuvos lenkų Seimo narių grupelės ministrė.
Jei bus Seime su Prezidentu priešaky įteisinti diakritiniai ženklai, tai, dirbantys biurokratai ar rašantys lenkiškus vardus ar pavardes dokumentuose žmonės, būkite pasiruošę būti nubausti, nes klysti rašant negalima. Ką tai reiškia?
Reiškia, kad papildomai prie lietuvių abėcėlės su laiku teks mokytis ir jų diakritinius ženklus. Tad, švietimo ministre, ruoškite naujus vadovėlius pirmokams.
Buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo atkakli saugoti lietuvių kalbą, jos identitetą, etnines žemes, papročius (2009 m. rugpjūčio 29 d.): „Lietuvių gramatikoje yra viskas, ko reikia, norint rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkiškas raides. Nematau techninių problemų.“
Gal nereikėjo tokios aštrios antraštės, bet, manau, straipsnio autorius daug kur teisus.Tas švelniai tariant visko- valdžios, ekonomikos,žmonių, finansų, kultūros koncentravimas beveik tik Vilniuje yra galimai pavojingas pačios Lietuvos valstybingumui.Esant tokiai imigracinei politikai iš gretimų ir netolimų rytinių valstybių, Vilnius ir taip gali tapti “milijoniniu”. Kita vertus, skaitome, kad regionuose daug kur uždarinėjami ligoninių skyriai, net gimdymo- ar tai yra lietuvių gimstamumo skatinimo politika? Bibliotekų, ambulatorijų uždarinėjimas dar labiau prastina gyvenimo regionuose kokybę-regionai tuštėja toliau. Jungtinėje Karalystėje universitetai veikia net keliolika tūkstančių gyventojų turinčiuose miesteliuose. ( vieną jų baigė mūsų eurokomisaras), Lietuvoje vis pasigirsta siūlymų palikti tik porą universitetų. Taip pat keisti valdžios norai būtinai dabar statyti stadioną, ministerijų miestelį, naują LRT būstinę ( užuot renovvus senąją), koncertų salę Vilniuje, užuot skyrus tuos statybų pinigus Lietuvos ( ir sostinės Vilniaus taip pat) gynybai.
Skaičiau, kad kai kurie komentatoriai įnirtingai siūlo perkelti ir 1925 m. Kaune įkurtą Čiurlionio galeriją į Vilnių ir pan. Aukštoji kultūra tinka tik Vilniuje? O kaip likusi Lietuva? Nesvarbu? Belieka dar Klaipėdos uostą perkelti į Vilnių,didinant jo BVP ? O iš Vilniaus, pasirodo, įmanoma iškelti tik kalėjimus į kitus regionus- regionų gyventojų gyvenamoji aplinka mažiau svarbi negu Vilniaus? Nenoriu nieko įžeisti, bet mes, lietuviai, turime būti vieningi, galvoti apie visą Lietuvą, o ne tik apie savo “parapiją”.
Tai, kad jau Kaunas už ES lėšas atsivedė europinę vėžę, pasistatė Palemone centrinį krovinių terminalą, Nemunu atsiveda į Kauną jūrą ir perima iš Klaipėdos Lietuvos uosto paskirtį. Taigi viskuo, išskyrus uždirbamą BVP, – ir Vilniumi, ir Klaipėda Lietuvai yra betampąs Kaunas.
Manau, p. Šarknickas su tamsta nesutiktų.
Kaip galima nesutikti,- tai, kas vardijama, – viešai skelbiami faktai.
Sunaikinus Meilės Lukšienės Tautinės mokyklos idėją, per 30 metų Tautos naikintojai mūsų priaugančioje kartoje lietuviukų sunaikino meilę Tėvynei ir savajai Tautai. Pažvegus į rinkimų rezultatus Vilniuje, Respublikoje , matome, kad jaunieji rinkėjai renka tik vagis, išsigimėlius, svetimtaučius, nepilnavertes senmerges….kurie , patekę šaikų sąrašais į valdžią , tapdami nebaidžiamaisiais – tyčiojasi iš mūsų Lietuvių tautos – mūsų LIETUVIŲ kalbos – seniausios ir gražiausios kallbos , iš mūsų tautos kilniausių poetų, rašytojų, menininkų , jau nekabu …apie politikus, 1988 -1993 atkūrusiais Laivę Lietuvoje. Nebaudžiamieji tiek suįžulėjo, kad griaudami Lietuvių tautosni švietimą, uždarinėdami tūkstančius mokyklų, neberuošia vadovėlių moksleiviams, trūksta mokytojų, o Pedagoginio
Universiteto NEBERA … Taisingai kelia nutautinimo klausimus kelia Autoriius. Bet visa bėda tame, kad Naikintojai sugebėjo sunaikinti PATRIOTIZMĄ…mes tik dabar pradedame RĖKTI, KAD MUS ŽUDO….o prasidėjo tai nuo a.a. Zinkevičiaus atleidimo iš Švietimo ministro pareigų…Kai tuo pat metu į Vilniaus kraštą iš Amerikos lenkų bendruomenės buvo pradėti siųsti kiekvienais sekančiais metais po 5 milijonus dolerių ir po 3 tonas medikamentų sulenkinimui tuteišių…kai buvo atsiųsta 500 jaunų lenkijoje parengtų mokytojų į mūsų Vilniaus kraštą, kad jis taptų NE MŪSŲ. Kai prisimeni Antano Smetonos Lietuvą, joje vykusį TAUTIŠKUMO GAIVINIMĄ, ŠVIETIMO VYSTYMĄ…ir palygini su dabartimi…VERKTI NORISI
Man tai labiausiai “verkti noris” dėl to, kad prof. Z. Zinkevičius, kaip kalbininkas, būdamas ministru nepasakė, kad, vadovaujantis tuo, jog iš visiems baltamas (lietuviams, latviams, prūsams) bendro žodžio ‘tauta’ radosi vokiečių ‘doičia’, vengrai gavo seną žodį ‘tot’, kurį atsinešė atsikraustydami į tą vietą, kur dabar yra Vengrija, ir ėmė juo vadinti kaiminystėje (Slovakijoje) gyvenusiuosius, laikytina, jog pavadinimas “tuteišis” yra apslavintas žodis, radęsis iš pradinio baltiškai skambėjusio pavadinimo ‘tautišis, tautietis” pasidaryto lietuvių (tarmiško) iš ‘tauta’, todėl pavadinimas ‘tuteišiai’ keičiamas į oficialųjį ‘tautišiai’ ir įkuriamos jiems atskiros nuo lenkų mokyklos.
Z. Zinkevičiaus atleidimo iš Švietimo ministro faktas liudija tai, kad TS – konservatoriai jau radosi kaip Lenkijos “kresinių” interesų partija, tai galima regėti visoje jos vykdomoje politikoje. Siekiant tautai išlikti, laikas tai “praregėti” ir šios politikos vykdytojus partijoje ir šalies valdžioje braukti arba nureitinguoti žemyn balsuojant. Tai tas, ką šiuo metu galima padaryti, nes partijų su lietuvybe širdyje kol kas nematyti. Galima sakyti, kad viskas partijų veikloje sukasi apie tai – tarnauti Lenkijai ar ne.