Lietuvos Respublikos prezidento rūmuose Valstybės apdovanojimų įteikimo iškilmėse Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo du Lietuvos bičiulius, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ilgamečius partnerius ir globėjus prof. dr. Dirką Syndramą ir Tarasą Voznyaką.
„Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius įteiktas D. Syndramui.
Daugelis Valdovų rūmų muziejaus lankytojų turbūt atsimena įspūdingą parodą iš Dresdeno valstybinių meno rinkinių (2018 m. „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“), kurią sumanė D. Syndramas.
Jis yra žymus Vokietijos ir tarptautinį pripažinimą pelnęs mokslininkas, dailės istorikas ir muziejininkas, vienas žymiausių istorinių brangenybių tyrinėtojų pasaulyje, mokslinių knygų, rinkinių ir parodų katalogų autorius, daugelio tarptautinių parodų rengėjas, muziejinių parodų įrengimo žinovas.
Nuo 2007 m. Lietuvos kultūros ministro kvietimu D. Syndramas buvo oficialus Valdovų rūmų atkūrimo ir parodų įrengimo konsultantas, nuolat konsultavęs įvairiais istorinių vertybių atkūrimo klausimais.
Taip pat jis aktyviai prisidėjo prie lituanistinės medžiagos (eksponatų bei rašytinių šaltinių) paieškos ir identifikavimo Dresdeno valstybiniuose meno rinkiniuose.
Dresdeno rezidencinėje pilyje kuriant nuolatines ekspozicijas (pvz., istorinį Žaliųjų skliautų ir Naująjį lobyną, ginklų ir šarvų ekspozicijas, reprezentacinius apartamentus ir kt.), rengiant parodas, leidžiant leidinius, D. Syndramas išsiskyrė nuolat pabrėždamas Saksonijos istorinius ryšius ne tik su Lenkija, bet ir su Lietuva, taip keisdamas vokiečių istorinę atmintį, susijusią su Abiejų Tautų Respublikos istorija ir paveldu.
Naujų parodų žinių sistemoje visada pabrėžė tai, kad Saksonijos kurfiurstai ir Lenkijos karaliai tuo pačiu buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai.
Taip Lietuvos faktorius sugrąžintas į istorinę ir kultūrinę apyvartą Vokietijos muziejininkystėje.
Nuo 2018 m. prof. D. Syndramas yra Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės narys, toliau talkinantis muziejui rengiant įvairius tarptautinius projektus, konsultuojantis svarbiais muziejininkystės klausimais.
Kitas Valdovų rūmų muziejaus ilgametis bičiulis – žinomas Ukrainos kultūrologas, politologas, filosofas, vertėjas, rašytojas, Ukrainos nacionalinio atgimimo judėjimo „Ruch“ kūrėjas, Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos generalinis direktorius Tarasas Voznyakas.
Jam Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių.
Voznyakas dar sovietmečiu palaikė ryšius su Lietuvos disidentais ir kultūrininkais, veikė kaip aktyvus rezistentas Vakarų Ukrainoje, dalyvavo neformalios grupės „Lvivo mokykla“ veikloje, rengė nelegalios spaudos leidybą ir platinimą – „samizdatą“, vertė į ukrainiečių kalbą garsius Vakarų filosofus ir skatino laisvos minties sklaidą Ukrainoje.
Nuo pat Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 1988 m. palaikė itin aktyvius ryšius su Lietuvos nepriklausomybės judėjimu, rengė ukrainietiškos spaudos dauginimą Lietuvoje ir gabenimą į Ukrainą, prisidėjo prie Ukrainos nepriklausomybės judėjimo, ukrainiečių istorinės atminties stiprinimo, vakarietiško kultūros paveldo aktualizavimo, ukrainiečių, kaip Vakarų civilizacijos dalies, tapatybės formavimo.
Voznyakas savo tekstuose ir pasisakymuose nuolat pabrėžia Ukrainos ir Lietuvos istorinius ryšius, siekiančius XIII a., paveldo bei mentaliteto bendrystę, pabrėžia partizaninio karo paraleles Ukrainoje ir Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo.
Lietuvos ir Ukrainos istoriją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos laikais vertina objektyviai, korektiškai, netgi labai palankiai Lietuvai.
Taip, būdamas labai žinomas autorius, formuoja ukrainiečių visuomenėje itin teigiamą Lietuvos ir jos istorijos įvaizdį.
2016 m. tapęs Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos generaliniu direktoriumi, T. Voznyakas stiprino bendradarbiavimą su Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais, Lietuvos nacionalinis dailės muziejumi, Trakų istorijos muziejumi ir kt.
Maskvos agresijos prieš Ukrainą išvakarėse 2022 m. vasario 16 d. Valdovų rūmų muziejuje buvo atidaryta T. Voznyako sumanymu surengta įspūdinga, didelio lankytojų susidomėjimo sulaukusi paroda, skirta vėlyvojo Baroko skulptoriaus Johano Georgo Pinzelio (Johan Georg Pinzel) ir jo amžininkų kūrybai.
Išskirtiniai ir jautrūs kūriniai, retai paliekantys Lvivą, iki tol buvo rodomi Paryžiaus Luvro, Vienos Belvederio, Prahos Hradčanų ir kituose garsiausiuose pasaulio muziejuose.
Iš Vilniaus ši paroda vėliau nukeliavo į Rundalės rūmus (Latvija), taip pat inspiravo 2023 m. parodą Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje (Lenkija).
2023 m. Valdovų rūmų muziejuje surengta pačių vertingiausių europinės tapybos darbų, saugomų Lvivo galerijoje, paroda, kurioje pristatyti tokie menininkai kaip Lukas Kranachas Vyresnysis, Antonis van Deikas, Janas Breigelis Vyresnysis, Janas Mateika ir kt. arba jų mokyklų, aplinkos dailininkų kūriniai.
Kita Lvivo galerijos kūrinių dalis buvo paskolinta ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodai atkurtoje Radvilų rūmų dailės muziejaus dalyje.
2022–2023 m. rengiant bendras parodas su Lvivo nacionaline Boryso Voznyckio dailės galerija, vykdoma Ukrainoje esančio vertingiausio nacionalinio ir europinio paveldo apsaugojimo nuo karo grėsmių programa.
T. Voznyakas koordinuoja Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių pagalbos teikimą Ukrainos muziejams, ypač Vakarų Ukrainos institucijoms.
Jo vadovaujamo muziejaus padaliniuose saugomi ir iš Rytų bei Vidurio Ukrainos muziejų, bibliotekų, archyvų perkelti vertingi paveldo rinkiniai.
Šiais metais numatytas bendras mokslinių tyrimų ir tarptautinių parodų projektas, kurį sumanė T. Voznyakas, skirtas Pidhircių istoriniam paveldui aptarti.
Projekte dalyvaus Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija, Krokuvos Vavelio karališkoji pilis, Valdovų rūmų muziejus.
Projekto galutinis rezultatas turėtų būti Vilniuje, Krokuvoje ir ateityje Lvive (arba Pidhirciuose) surengta didelė tarptautinė paroda, kurioje bus pristatomas visas po kelias valstybes pasklidęs Pidhircių rezidencijos paveldas.
Lietuvai tai itin aktuali iniciatyva, nes statant ir puošiant Pidhircių rūmus XVII a. pradžioje dalyvavo ir Valdovų rūmus dekoravę bei Šv. Kazimiero koplyčią statę italų Baroko meistrai, o Pidhircių rezidenciją XVIII–XX a. yra valdžiusios lietuvių kilmės kunigaikščių Radvilų ir Sanguškų giminės.
Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą
Pasidžiaukime
AČIŪ