Lietuviai namus vis dar dažniausiai šildosi centrinio arba kietojo kuro šildymo sistemomis. Tiesa, pastarųjų populiarumą menkina valstybės parama, skiriama tvaresniems šildymo būdams. „Spinter“ tyrimas rodo, kad apie 15 proc. namų ūkių jau naudoja šilumos siurblius, o dar 17 proc. planuoja tokią sistemą įsirengti. Tačiau valstybės siūloma finansinė parama kartais nublanksta prieš iki šiol gajus įsitikinimus apie šį šildymo būdą.
Šilumos siurblio kaina
Įrenginio kainą, kaip svarbų veiksnį priimant sprendimą dėl šildymo sistemos įsigijimo, išskiria 87 proc. „Spinter“ apklaustų gyventojų. Tačiau, kaip sako „Panasonic“ šilumos siurblius įrenginėjančios įmonės „Baltic Frost“ vadovas Andrius Milkeris, kaina turi daug dedamųjų.
„Atsiperkamumas yra sudėtingas klausimas. Įvertinti galima šildymo kainą šildantis šilumos siurbliu, palyginant su šildymu elektra (elektriniais radiatoriais ar elektriniu grindiniu šildymu). Šilumos siurbliu tai daryti yra bent keturis kartus pigiau. Tačiau daug sunkiau paskaičiuoti laiko sąnaudas. Tarkime, kieto kuro katilo kūrenimas – tai darbas visai dienai. Jeigu ilgam išvažiuoji, kažkas vis tiek turi jį kūrenti. Rinkdamiesi šilumos sistemą paklauskite savęs, kokia kaina įvertinate savo laiką“, – teigia jis.
Jam pritaria ir „Vilnius Tech“ mokslininkas doc. dr. Juozas Bielskus. Anot jo, šilumos siurbliai per brangūs tik tuo atveju, jeigu prašaunama pačiame jų pasirinkimo procese.
„Tada liks tik spjaudytis ir rašyti piktus komentarus, nors iš principo pati technologija visiškai gera – tiesiog gali būti netinkamai pasirinktas įrenginys konkrečioms patalpoms“, – aiškina jis.
Šilumos siurblio tinkamumas namams
Šilumos siurblys – investicija, kurią reikėtų atsakingai planuoti. Ekspertai pabrėžia, kad dėl daugumos nusivylimų šia technologija kaltas netinkamas sistemos pasirinkimas.
„Visų pirma, reikia atsižvelgti į šilumos siurblio parametrus, kaip jis veikia prie tam tikrų temperatūrų, taip pat – kas ir kaip jį naudos. Svarbi ir paties namo specifika: aukštis, sandarumas. Jeigu jūsų namo plotas yra 200 kv. m, o pastatysite šilumos siurblį, kuris skirtas 100 kv. m plotui, jis tikrai neveiks efektyviai. Nuo tokių nesusipratimų apsisaugoti galima konsultuojantis su specialistu. Pačiam spręsti tikrai nereikėtų“, – perspėja A. Milkeris.
Tuo metu J. Bielskus ragina labai atidžiai įsivertinti ir savo poreikius. Ypatingai – tai, kiek karšto vandens sunaudojama.
Šilumos siurblio naudingumas
Įrenginio galią, kaip labai reikšmingą faktorių pasirenkant šildymo sistemą, išskiria 57 proc. lietuvių. Tokiam pasirinkimui įtaką daro Lietuvos klimatinės sąlygos.
„Lietuva yra tokiame regione, kur pasitaiko pakankamai drėgni rudenys, žiemos ir pavasariai. Šildymo sezono metu pas mus vidutinė temperatūra paprastai būna apie 0 laipsnių. Tai reiškia, kad siurblio garintuve dažnai ima augti šerkšnas. Dėl to gali smukti Sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (SCOP). Reikėtų atidžiai įvertinti, kokioms sąlygoms yra sukurtas vieno ar kito gamintojo siurblys“, – aiškina J. Bielskus.
Vis dėlto, pasirinkus tinkamą modelį, šilumos siurblys be jokių problemų atlaikys net ir pakankamai atšiaurią žiemą.
„Tinkamai parinktas siurblys su lietuviška žiema susitvarko puikiai. Bėdos prasideda tik dėl per didelio ar per mažo galingumo. Na ir, žinoma, labai svarbus tinkamas montavimas. Kasmet sumontuoju apie 100-150 siurblių. Jeigu ši technologija prastai veiktų, apie tokius skaičius tikrai negalėčiau kalbėti“, – sako A. Milkeris.
Šilumos siurblio priežiūra
Naudijimo ir priežiūros paprastumą net 41 proc. lietuvių mini kaip faktorius, galinčius paskatinti atnaujinti šildymo sistemą.
„Šilumos siurblį rinkčiausi vien dėl patogumo. Su jais nieko nereikia daryti. Paspaudžiate mygtuką ir išeinate. Viskas. Jeigu sistema gerai suplanuota ir įrengta, apie ją galvoti visai nereikės. Tai privalumas, kurio neturės net moderniausias biokuro katilas. Šilumos siurblį aš palyginčiau su šaldytuvu. Veikia jis labai panašiai, tuo pačiu ciklu“, – teigia J. Bielskus.
Jam pritaria ir A. Milkeris. Pasak specialisto, šilumos siurbliai iš tikrųjų nereikalauja didelės priežiūros.
„Šilumos siurblys reikalauja tik kasmetinės techniko patikros, per kurią nustatoma, ar viskas su juo gerai. Tai nesudėtinga užduotis, po kurios klientas gali būti ramus, kad sistema paruošta sezonui“, – teigia jis.
Šilumos siurblio valdymas
Dar vienas aspektas, į kurį lietuviai kreipia ypatingą dėmesį – tai sistemos valdymo paprastumas. Jį išskiria net 73 proc. „Spinter“ apklausos respondentų.
„Valdymas sudėtingas tik jeigu nesupranti, ką darai. Todėl čia svarbiausia – kad darbų pridavimo metu vartotojas būtų kompetentingai apmokytas ką spausti, o ko – ne. Aš sakau, kad gyventojui užtenka kontroliuoti vos kelis parametrus: į vidų patenkančią temperatūrą ir kada keisti šildymo/vėsinimo režimus“, – įsitikinęs J. Bielskus.
Tuo tarpu, A. Milkeris sako, kad šiuolaikinį šilumos siurblį be jokių problemų gali valdyti ir technologijomis nesidomintis žmogus.
„Tarkime, „Panasonic“ sistemos valdomos labai paprastai. Pagrindines funkcijas reguliuoti galima aiškiais mygtukais. Net ir vyresni žmonės susitvarko be jokių problemų. Klausimų dėl valdymo sulaukiam labai retai. Naujuose modeliuose yra Wi-Fi moduliai, tad valdyti galima net ir per mobiliąją programėlę“, – dėsto jis.
