Daugėjant klausimų dėl nacionalinio stadiono statybų koncesijos sutarties, vasario 21 d. šaukiamas neeilinis Seimo Audito komiteto posėdis. Jį inicijavusi komiteto pirmininko pavaduotoja, socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė nuogąstauja, kad valdantieji nepalaikys šios iniciatyvos, mat jau blokavo šios temos svarstymą Antikorupcijos komisijoje.
Į Audito komitetą kviečiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Finansų ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros, Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos statybininkų asociacijos, Valstybės kontrolės atstovai.
„Savivaldybė turės paaiškinti, kam reikalinga brangi koncesijos sutartis, jeigu galima eiti viešųjų pirkimų keliu – pripažįstama, kad savivaldybė turėtų galimybių išsimokėti per dvejus metus. Kyla klausimas: kam tokiu atveju išvis reikalinga ir naudinga ta koncesija? Įgyvendinti projektą koncesijos būdu visada brangiau, nei nustatyta tvarka surengiant viešuosius pirkimus“, – komentuoja R. Budbergytė.
Socialdemokratė taip pat norėtų išgirsti atsakingų priežiūros institucijų atsakymą, kaip stadiono statybų projektas dera su fiskalinės drausmės reikalavimais. Daug klausimų kyla ir dėl kainų indeksavimo.
„Darbų sąmata išsipūtė neva dėl kainų indeksavimo. Bet ne visai aišku, kaip jos ten buvo indeksuotos. Kas prižiūri tuos indeksus? Ar priežiūros institucijos gali užtikrinti, kad kainos buvo indeksuotos teisingai ir pagrįstai?
Pagaliau svarbu žinoti, ar buvo indeksuotas ir darbo užmokestis, pirmiausia tiems, kurių rankomis ir bus statomas tas nelemtas stadionas. Būtų labai negražu, jei šitaip padidinus darbų sąmatą, darbuotojams būtų mokama pagal senus tarifus“, – įspėja R. Budbergytė.
Ji tikisi komitete išgirsti išsamius kontrolės institucijų ir Finansų ministerijos atsakymus ir vertinimą, koks bus Vilniaus savivaldybės koncesijos sutarties dėl daugiafunkcio komplekso poveikis viešiesiems finansams.
„Viena iš šalių yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Bet, atrodo, niekas nepaklausė, ar ji turi tiek lėšų, ar tos papildomos lėšos suplanuotos kur nors? Tai valstybės biudžeto pinigai“, – pabrėžia R. Budbergytė.
Pasak socialdemokratės, būtina įsitikinti, ar planuojami esminiai koncesijos sutarties kainos ir įgyvendinimo terminų pakeitimai nebus žalingi viešiesiems finansams.
„Pirmiausia reikia elementarios kaštų ir naudos analizės. Kur ji? Nuo to turėjo prasidėti visos šnekos apie sąlygų keitimą. O dabar mes pastatomi prieš faktą – ir net girdime kažką panašaus į grasinimus ir šantažą, kai sakoma, kad jeigu dabar „įsikiš“ priežiūros institucijos, tai viskas žlugs ir visiems bus „labai blogai“.
Kas tai, jei ne šantažas? Nusigyvenome tiek, kad kai kas gali „šokdinti“ atsakingas valstybės įstaigas“, – stebisi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnė R. Budbergytė.
Pagaliau yra būtina visuomenei paaiškinti, kur nukeliavo ir ar tai įvyko nepiknaudžiujant Skverneliui premjero pareigomis Nacionalinio stadiono statybai skirtų, bet nepanaudotų, 60 mln. ES fondo lėšų.
Regis, Šimonytės paklausus, jai perėmus Vyriausybės vairą, apie šios sumos panaudojimą, ši paaiškino, kad į prieš tai buvusiųjų valdymą nesiknis…
Taigi Seimui būtina pasidomėti ir šios stadionui skirtų ES lėšų sumos panaudojimu.
elementaru : dėl to, kad savivaldybė nesugebėjo laiku paruošti projekto ( dėl kompetencijų stokos, godumo, interesų grupių kovos – nepasidalino aukso puodo ), praėjus terminui, pinigai grįžo į ES sąskaitą . Bet , galimai, tai nėra taip blogai, nes, kaip jau kompetetingi asmenys rašė, valdantieji buvo paruošę dar vieną apgaulės projektą. Jei pasidomėtumėt, tai buvo paruoštas ne stadiono, o tik futbolo aikštės su tribūnomis projektas. Vadinti jį Nacionaliniu būtų pasityčiojimas. Ten nebuvo numatyta jokių bėgimo takų, lengvosios atletikos sektoriaus. Pagaliau iš ko kilo stadiono pavadinimas ? – graikiškas stadija, t.y. atstumas , lygus bėgimo takui aplink aikštę. Tokios aikštelės panaudojimas didesnėms šventėms, sporto varžyboms būtų neįmanomas. Ją lengvai nukonkuruotų universali “Žalgirio ” arena, nes gali rengti panašaus lygio renginius kiaurus metus. Todėl atsipirkimas tokios aikštelės būtų neįmanomas, brangiai kainuotų miestui. O ką mes galėtume pasakyti mūsų lengvosios atletikos žvaigždėms, jaunimui – kad vėl susimovėm ?
Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir vietoj totalinės korupcijos bus vykdomas normalus projektas Tikro Stadiono. Kaip dirbęs toje srityje, galėčiau įrodyti, kad buvusios sąmatos visiškai pakanka, o visa kas viršaus – korupcija.
Iš mano patirties : prieš šešis metus Eindhoveno mieste ( Olandija) už 42 mln. buvo pastayttas 40 000 vietų stadionas garsiam “Eintracht” klubui. Gal Olandijos darbo jėga ir medžiagos, technika daug pigesnės ?