Europos Sąjungos padėtis neaiški. Ši valstybių organizacija apipinta problemomis, kurias išspręsti gal ir pavyks, bet reikės įtepti visas jėgas. O ir tikėtis, kad viskas liks kaip buvę – neverta. Turėsime persitvarkyti.
Turės persitvarkyti ir Lietuva. Gal persitvarkyti, o gal šiek tiek ir pagudrauti. Nes norėsime išsaugoti iš Europos Sąjungos gaunamus pinigus.
Tad gudrausime. Bet žinome, kad „gudručiai“ dažnai nukenčia. Tad reikės ne tik gudrauti. Reikės ir kažką gero padaryti. O ką?
Apie tai „Verslo balse“ kalbasi Seimo narė Rasa Budbergytė ir „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.
Pritariu – verslą būtina išlaisvinti. Pradedant nuo paties SMULKIAUSIO verslo” – individualių uždarbiavimų pačiomis įvairiausiomis paslaugomis – tinka viskas (išsk. sukčiavimą ir nusikaltimus), – ką man patiki užsakovas. Be jokių reglamentavimų, ribų nustatymų. Gal šiandien vaiką kaimynui, rytoj gal kito butą prižiūrėsiu, kol jis komandiruotėje, poryt gal tekstą suredaguosiu ar išversiu (jei mano diplomas ir profesinė patirtis man tai leidžia), dar kada kam skalbyklę ar viryklę sutaisysiu, jei moku – kiekviena dora ir kokybiška paslauga, leidžianti man UŽDIRBTI, o ne su ištiesta ranka palei socialinės rūpybos centro duris IŠMALDOS laukti, yra GERAI! Blogai yra per visokias dirbtines, biurokratines bei finansines užkardas išsilavinusį, darbštų, ar amato mokantį pilietį bedarbiu paversti! Tai nusikaltimas valstybei, jo ūkio smukdymas.
Netiesa, kad neapmokestinant smulkmės, ji nemoka mokesčių. Mes VISI juos mokame – pirkdami legaliose prekybos vietose. Mokesčiai turi būti kiekvienam pagal REALŲ jo darbinį ir finansinį pajėgumą, pagal rinkos situaciją.
Baisiausia, lemtinga klaida, kurią padarė 2K – mokesčių individualams užkėlimas tada, kai SMULKMEI juos apskritai reikėjo SKUBIAI NAIKINTI, nes rinkos mokumas staigiai krito (reiškia, užsakymų paslaugoms katastrofiškai mažėjo) ir kartu staigiai daugėjo bedarbių – ir buvusių samdomų darbuotojų, ir pačių buvusių smulkių ar vidutiniokų darbdavių, kurie daugelis staiga liko pliki ir basi. Būtent ši, staiga be darbo likusi masė, buvo dirbtinai priversta tapti DB klientais, užuot pati sukusis, vertusis. Nes 2K vienas po kito, priešingai susiklosčiusiai situacijai, UŽKĖLĖ kainas norintiems bent pabandyti savarankiškai užsidirbti, kol praūš krizė. Užuot rėmusi ir padėjus, valdžia apribojimais ir mokesčiais užkirto visus kelius į darbą ir uždarbį,
Buvau priblokšta, kai vasara Kirkilas individualams pakėlė mokestį, nors jau jie visi pajuto, kad vienas po kito dingsta jų ilgamečiai klientai. O po jo Kubilius, nė neišsiaiškinęs, kas ir kaip, pasistengė galutinai pribaigti tuos, kam pakaktų gebų ir žinių kažką užsidirbti, tik kad mokesčiai buvo tokie prisifantazuoti, kad krizės metu net mokesčiams tapo nerealu uždirbti, o juk ir pačiam reiktų gyvam likti, maitintis, tą mažytį stogo lopinėlį virš galvos išsaugoti.
Taigi, laisvę verslui, VISŲ PIRMA – SMULKIAUSIAM. Nemokėk man bedarbio pašalpos. Geriau sumokėk už mane į LK (taip Vakaruose daroma – jei žmogus dorai dirba, tik jo darbas nėra iš tų, kas didelius pelnus neša, valstybė už jį sumoka į pensijų, į LK fondą), ir leisk man UŽSIDIRBTI tiek, kiek aš pajėgiu, kiek rinka pajėgi esamom sąlygom man užsakymų duoti. Ir nerašyk mano VL, jog man leidžiama tik įkalti vinis, o kitam tik varžtus įsukti. Juk iš tų, ko lopšyje nepasmaugsi, kažkiek ir visai tvirtų verslininkų užaugs. Tik nenorėk visko iš karto, nusileisk ant žemės, sumažink savo apetitą.
Sauniai… 🙂
draugė R.B. čia gal ir nieko kai ką pasakė