Aplinkos ministerija gauna gyventojų klausimų, kokius nuotekų tvarkymo įrenginius reikėtų rinktis nuo š. m. sausio 1 d. pradėjus veikti Nuotekų tvarkymo informacinei sistemai (NTIS). Ministerijos teigimu, jokių naujų reikalavimų šiems įrenginiams nėra.
Neturintys galimybės prisijungti prie centrinės nuotekų sistemos gyventojai gali rinktis vieną iš trijų įrenginių tipų: rezervuaro tipo nuotekų kaupimo įrenginį, biologinio tipo valymo įrenginį arba septiko tipo valymo įrenginį. Renkantis įrenginį reikėtų įvertinti savo poreikius, įrenginio ir jo įrengimo kainą bei eksploatacijos išlaidas. Taip pat būtina įvertinti išvalytų nuotekų išleidimo į aplinką galimybes, nes ne visur gamtinės sąlygos tam tinkamos.
Patys paprasčiausi yra rezervuaro tipo individualių nuotekų kaupimo įrenginiai. Juos gali įrengti tokius įrenginius montuojančios bendrovės. Šiuo atveju vonios kambarių, tualetų ar virtuvių nuotekos patenka į šalia namo įrengtą sandarų rezervuarą, iš kurio šias nuotekas periodiškai išveža vežėjai.
Tačiau renkantis šio tipo įrenginį pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek žmonių gyvena namų ūkyje, ar jie gyvena nuolat, ar tik vasarą (pavyzdžiui, sodybose), nes nuo to priklauso išvežamų nuotekų kiekis, atitinkamai reikalingas rezervuaro tūris ir sukauptų nuotekų išvežimo periodiškumas. Pavyzdžiui, iš namo, kuriame nuolat gyvenama, nuotekų išvežimo paslaugą gali tekti užsisakyti ir sykį per mėnesį, o sodyboje tai būtų galima daryti žymiai rečiau. Nuotekų vežėjai išvežimo faktą registruos NTIS, patiems įrenginių savininkams nėra būtina jungtis prie šios informacinės sistemos.
Turint rezervuaro tipo nuotekų kaupimo, t. y. be išleidimo į aplinką, įrenginį nereikės atlikti privalomo nuotekų tyrimo.
Kitas įrenginių tipas – septiko tipo valymo įrenginys (dar vadinamas anaerobiniu įrenginiu). Nors eksploatuojant anaerobinį valymo įrenginį nereikalingos elektros energijos sąnaudos, tačiau vienas iš tokio tipo įrenginių trūkumų – nuotekos, išvalytos anaerobinio valymo įrenginyje neatitinka aplinkosauginių normatyvų. Paprastai po šio valymo įrenginio nuotekos turi būti valomos papildomai.
Tokiu atveju dažniausiai įrengiamos tam tikro tipo filtravimo sistemos. Nesvarbu, ar papildomam nuotekų valymui įrengiama augalinės ar gruntinės (nendrių, švendrių, žvyro, smėlio, durpių ar kt.) infiltravimo, ar modernios biofiltravimo sistemos, vienas iš tokios sistemos trūkumų – ženkliai padidėja teritorijos plotas, reikalingas bendrai nuotekų tvarkymo sistemai įrengti. Turi būti išlaikyti sanitariniai higieniniai reikalavimai, kokiu atstumu nuo gyvenamojo namo ar geriamojo vandens šaltinio galima montuoti šį įrenginį, nes naudojant tokias nuotekų tvarkymo sistemas neišvengiamai teršiamas gruntas ir požeminis vanduo. Be to, efektyvi filtravimo sistemos eksploatacijos trukmė nėra ilga (6-7 metai), t. y. po tam tikro laiko turi būti įrengiama nauja filtravimo sistema.
Trečias įrenginių tipas – biologinio valymo įrenginys. Jis naudoja elektros energiją, tačiau susidariusios nuotekos kokybiškai išvalomos, o po valymo likęs vanduo yra skaidrus ir bekvapis.
Turint septiko ar biologinio valymo įrenginius, juose susidariusį dumblą, organinių medžiagų sankaupas taip pat periodiškai, įrenginio gamintojo nurodytu dažnumu, būtina išvežti. Vežėjai dumblo išvežimo faktą fiksuos NTIS. Be to, šių įrenginių savininkams sykį per kalendorinius metus reikės atlikti privalomą į aplinką ar į filtravimo sistemas išleidžiamų nuotekų tyrimą.
Atkreipiamas dėmesys, kad nuotekų valymo individualūs įrenginiai turi būti sertifikuoti pagal visoje ES galiojančią vieningą sistemą . Rekomenduojama, kad konkretaus objekto poreikius atitinkantį įrenginį parinktų, išvalytų, nuotekų išleidimo vietą parinktų ir įrenginio montavimo darbus atliktų šios srities specialistai.