Praėjusiais metais Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pastatų energinio efektyvumo didinimo, žaliosios transformacijos ir aplinkosaugos projektams vystyti iš viso išmokėjo 350 mln. Eur. Didžiąją dalį šios sumos sudaro finansinės paskatos atsinaujinančių energijos išteklių priemonių įsigijimui, vandentvarkos infrastruktūros gerinimui bei atliekų tvarkymo sistemos vystymui.
Beveik trečdalis visų 2023 m. investicijų buvo skirta tvarios energetikos plėtrai – saulės elektrines pernai įsirengė ar įsigijo beveik 30 tūkst. gyventojų, kuriems išmokėti 75 mln. Eur. Lyginant šiuos rezultatus su 2022 m.(įrengta 10 tūkst. saulės elektrinių), praėjusiais metais gaminančių vartotojų skaičius išaugo beveik tris kartus.
Ženklus augimas pastebimas ir tarp viešojo sektoriaus įmonių – jeigu 2022 m. saulės elektrines įsirengė 150 valstybės įmonių, tai praėjusiais metais tokių įmonių skaičius išaugo iki 260.
„Kasmet augantis gaminančių vartotojų skaičius rodo neslūgstantį šalies gyventojų susidomėjimą ir norą pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių. Pateikiami skaičiai dar kartą parodo, jog Lietuvos ambicija iki 2030 m. daugiau kaip 90 proc. elektros energijos pasigalinti iš atsinaujinančių šaltinių yra reali,“ – teigia APVA direktorius Gvidas Dargužas.
Kita APVA veiklos sritis, kurioje praėjusiais metais buvo stebimas augimas – tai investicijos į grynuosius elektromobilius. APVA duomenimis, šalies elektromobilių parkas 2023 m. išaugo beveik ketvirtadaliu – nuo 2200 elektrinių automobilių 2022 m. iki 2700 elektrinių automobilių 2023 m.
Įgyvendinant pastatų energinio efektyvumo didinimo priemones, tendencijos išlieka panašios kaip 2022 m. – atnaujinta daugiau kaip 1000 individualių namų, 278 – daugiabučiai, o 400 daugiabučių atsisakyta suskystintų naftos dujų balionų.
„Kaip ir kiekvienais metais finansinėmis paskatomis gyventojai galėjo džiaugtis tiek tiesiogiai gaudami išmokas, tiek ir per valstybės, savivaldos įgyvendinamus tvarumo siekiančius projektus,“ – tvirtina APVA direktorius.
Praėjusiais metais didelis postūmis padarytas siekiant užtikrinti tvarią vandentvarką – geriamo vandens kokybė pagerinta daugiau kaip 45 tūkst. gyventojų, o nuotekų tvarkymo paslaugos – daugiau kaip 580 tūkst. gyventojų.
Svarbu pažymėti ir atliekų tvarkymo teigiamus pokyčius – praėjusiais metais 77 tūkst. namų ūkių aprūpinti antrinių žaliavų konteineriais, 300 tūkst. namų ūkių aprūpinti biologinių atliekų tvarkymo priemonėmis, įrengta 1700 tekstilės surinkimo konteinerių.