Nors Lietuva reikšmingai atsilieka nuo išsikeltų elektromobilių plėtros tikslų, verslui pažadėta parama iš ES lėšų stringa ministerijose. Tai reiškia, kad didelius transporto parkus valdančios ir juos pagrindinių pajamų gavimui naudojančios įmonės kol kas šiemet negali pasinaudoti jokia pagalba elektromobiliams įsigyti ir nebespės pateikti užsakymų gamintojams, praneša Lietuvos autoverslininkų asociacija. Trečiadienį, gegužės 24 d., šios priemonės klausimas buvo svarstytas Seimo Ekonomikos komitete.
Lietuvos Vyriausybės tikslas – iki 2030 m. elektromobiliai turi sudaryti 20 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių. Tačiau šiuo metu ši dalis sudaro vos 0,79 proc.
„Be to, didelė dalis šiuo metu registruotų elektromobilių priklauso didelius automobilių parkus valdančioms transporto įmonėms, siūlančioms automobilių nuomos, dalijimosi, kurjerių tarnybos paslaugas. Tad jų vaidmuo itin svarbus siekiant bendrų Lietuvos tikslų transporto elektrifikacijos srityje. Deja, šiemet šios įmonės – priešingai nei kitose ES šalyse – liko išvis be jokių paskatos priemonių, nors jos ir buvo žadėtos“, – sako Tomas Grabauskas, Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas.
2022 m. pabaigoje Susisiekimo ministerija patikino, kad iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (EGADP, arba angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) skirs verslui 41 mln. eurų paramos elektromobiliams įsigyti. Tačiau šiemet Susisiekimo ministerijos įsakymuose šios paramos nebeliko – jos derinimas įstrigo ministerijose.
„Susisiekimo ministerija teigia, kad parama yra derinama su Finansų ministerija, tačiau jau praėjo beveik pusė metų ir jokio progreso nematyti. Paklausa elektromobiliams visoje Europoje yra labai didelė, tad įmonės turi teikti jiems užsakymus iš anksto. Kitose šalyse, kuriose yra sutvarkytos skatinimo priemonės, įmonės gali ramiai planuotis ir užsakinėti elektromobilius. Tuo metu Lietuva šiuo atveju pralošia, nes mūsų verslai yra priversti būti nežinioje ir šiemet jau prarado galimybę atnaujinti parkus elektromobiliais bei prisidėti prie tvaresnės Lietuvos aplinkos“, – sako T. Grabauskas.
ES Modernizacijos fonde taip pat yra numatyti 50 mln. eurų, skirtų daliniam elektromobilių įsigijimo kompensavimui, tačiau šia parama didžiosios automobilių nuomos įmonės negali pasinaudoti. Taip yra todėl, kad skirstant šio fondo lėšas įvesta de minimis sąlyga – teikiamų kompensacijų suma vienai įmonei ir su ja susijusioms įmonėms negali viršyti 200.000 eurų per bet kurį 3 finansinių metų laikotarpį.
Į šią sumą patenka ir parama dėl COVID-19 padarinių. Todėl didelė dalis įmonių, tarp jų ir valdančios didžiuosius automobilių parkus Lietuvoje, nebegali pasinaudoti parama elektromobilių įsigijimui, nes yra gavusios paramos dėl COVID-19, t. y. neatitinka de minimis sąlygos.
Taip pat nuo šių metų įsigaliojo galimybė atskaityti PVM įsigyjant naujus elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų. Tačiau ši priemonė nėra skirta transporto veikla užsiimančioms įmonėms. Transporto įmonės ir iki šiol galėjo atskaityti PVM nuo visų savo automobilių – nesvarbu, ar jie būtų elektriniai, ar paprasti.
„Dėl to gavosi paradoksali padėtis – transporto verslai, kurie gali padaryti didžiausią įtaką elektromobilių plėtrai šalyje, nuo šių metų pradžios liko be papildomų paskatų. O šiai situacijai skirta parama iš RRF lėšų – vis dar nepatvirtinta ir neaišku, ar bus patvirtinta. Tai yra rizikinga ne tik todėl, kad Lietuva gali nepasiekti savo išsikeltų transporto elektrifikacijos tikslų, bet ir dėl to, kad RRF lėšos yra skirtos ribotam laikotarpiui. Tad ilgiau delsiant Lietuva gali jomis išvis nebepasinaudoti“, – sako T. Grabauskas.
Trečiadienį, gegužės 24 d, šios įstrigusios skatinimo priemonės klausimas buvo svarstytas Seimo Ekonomikos komitete, kuris nusprendė, kad klausimas yra aktualus ir prie jo bus grįžtama kituose posėdžiuose.
