Penktadienis, 30 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Rubavičius. Ar tankai ir divizija padidins Lietuvos saugumą?

Vytautas Rubavičius, www.alkas.lt
2024-02-06 20:00:28
16
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šitaip iš pirmo žvilgsnio kvailai klausdamas noriu paskatinti skaitytojus savo atsakymais išskleisti įvairias kvailumo plotmes. Juk atsakymas visiems tarsi savaime aiškus – padidins, ir dar kaip padidins. Daugiau armijos, daugiau ginkluotės, tad daugiau ryšių su NATO sąjungininkais. Ypač Vokietija, kurios auksinė brigada turėtų įsilieti į ateityje švytinčią diviziją. Vis dėlto klausiame – ar tokia ginkluotė ir tokio tipo kariuomenė tinkamiausia kuo greitesnei saugumo sienai statyti? Esminis mūsų saugumo tikslas yra – kuo greičiau ir kuo veiksmingesnę.

Pradėkime nuo bendresnių pasvarstymų apie Rusijos galimos agresijos pobūdį. Gera žinia ta, kad šiuo metu jau nebesigirdi mūsų didžiųjų parlamentinių profesionalių patriotų paistalų apie tai, kad mus „apgins 5 NATO straipsnis“.

Patys savaime sutarčių straipsniai nieko negina. Būtini aiškūs aukščiausio lygio politikų apsisprendimai ir jų įgyvendinimui paruošti planai su visa reikalinga ginkluote ir logistika. 

Regime, kaip lėtai keičiasi NATO planuotojų mąstymas. Dar visai neseniai buvo puse lūpų aiškinama, kad Rusijos agresijos atveju NATO pajėgos greitai išvaduoja agresoriaus užimtą teritoriją. Tokiu atveju Lietuva ar kitos Baltijos šalys jau niekada nebeatsigautų, nes būtų visiškai sunaikintos ir nuniokotos.

Ne tik agresoriaus greitai, pasiremiant Ukrainoje įgyta patirtimi, atliktos Bučos pobūdžio apvalymo operacijos, bet ir teritorijos išlaisvinimo mūšių, kuriuose, tikėtina, dalyvautų ir aviacijos remiamos tankų pajėgos.

Imta suvokti, kad toks apgynimo scenarijus mums, o sykiu visam Rytiniam NATO flangui, yra mirtinai pavojingas. Dar ir tuo atžvilgiu, kad savaip skatina Rusiją trumpam tą flangą „papurtyti“, nes atsakas gerokai vėluos.

Tokiame scenarijuje ir viena para yra pernelyg ilgas laikas deramam atsakui. O juk Rusija atvirai savo geopolitiką grindžia buvusių sovietinių teritorijų susigrąžinimu. Šitai yra jos ilgalaikio geopolitinio mechanizmo veikimo vektorius.

Dera suvokti, kad Rusijos okupacinė agresija būtų visokeriopai naikinanti – kad nebeliktų tautos, valstybingumo subjekto. Tautų naikinimo patirtį ordiškoji Moskovija turi sukaupusi didžiulę.

Visokių pasvarstymų girdime apie Rusijos agresyvius planus ir naujas grėsmes Baltijos šalims bei Lietuvai. Džiaugiamės didžiausiais per kelis dešimtmečius ilgalaikiais NATO manevrais, apimančiais didžiulę teritoriją. Juose išbandomi įvairūs Rusijos atgrasymo ir galimo atsako jai scenarijai.

Mums svarbiausia būtų patiems suvokti esminį dalyką – kas laikoma NATO šalies užpuolimu, į kurį NATO atsako visa galia. Kas būtų laikoma Lietuvos užpuolimu? Klausimas nėra retorinis, nes užpuolimo apibrėžtį nėra lengva nusakyti.

Net ir gilinantis į dabar vykstančių didžių manevrų aprašymus nepaaiškėja, į kokį užpuolimo scenarijų atsakoma ar nuo kokio imamasi atgrasyti. Apibrėžties būtinumas – ypač atsižvelgiant į galimų hibridinių provokacijų bei diversijų įvairovę. Įdomu tai, kad užpuolimo apibrėžties tema nesvarstoma nei politikų, nei kariškių.  Paprasčiausiai apeinama, tarsi užpuolimas būtų savaime aiškus dalykas. Tačiau kai tiesiai paklausi, kaip galėtų jį nusakyti, tai nieko ir neišgirsti.

Pamokomas yra kenčiančios Rusijos agresiją Ukrainos pavyzdys. Net Rusijai atplėšus Donbasą ir Krymą, ši šalis nebuvo įvardijama kaip užpuolusi Ukrainą, kaip karinė agresorė, pažeidusi JT Chartiją. Europos Sąjungos „atsakas“ buvo kartu su Rusija Ukrainai užnerta savižudiškų Minsko susitarimų kilpa, turėjusi galutinai įtraukti Ukrainą į Kremliaus glėbį.

Nieko gero nežadėjo ir pirmosios 2022—ųjų užpuolimo dienos: Vakarai jau buvo susitaikę su Rusijos trumpalaikės operacijos sėkme, tad Volodymyrui Zelenskiui ir jo aplinkai buvo pasiūlytas lėktuvas pasitraukti.

Prisiminkime ir tų metų rudens galimybes ukrainiečiams perlaužti karo eigą – jiems nebuvo pateikta reikalinga ginkluotė ir amunicija, tad Rusija gavo gyvybiškai būtiną progą apsikasti ir sukaupti rezervus. Kitaip tariant, Vakarai sustabdė ukrainiečių puolimą. Kaina – dešimčių tūkstančių ukrainiečių karių žūtis ir besitęsianti Rusijos agresija.

Užpuolimo apibrėžtis svarbi kaip esminis gynybos algoritmas, pajungiantis atsakų algoritmus.  Kas, kaip ir kokiais ginklais atsako į tos ar kitos apimties užpuolimą. Šiuo atžvilgiu svarbu įsivaizduoti ir kariniuose „žaidimuose“ patikrinti įvairias užpuolimų versijas. Kokie labiausiai tikėtini? Vieni jų visiškai aiškūs – tai Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių manevrų „Zapad“ scenarijai. Juose aiškiai nusakyti galimos agresijos metmenys, tikslai ir priemonės.

Neabejotina, kad Ukrainos užpuolimo patirtis paskatino sugalvoti naujų hibridinio poveikio versijų. Tie galimos agresijos scenarijai kaip tik ir galėtų mums būti pagrindas atsakant į klausimą – kokios kariuomenės ir kokios ginkluotės mums pirmiausia reikia, atsižvelgiant į Ukrainos pasipriešinimo patirtį.

Mums reikalinga ne apskritai didelė kariuomenė ar didelė „ugnies galia“, o specialūs daliniai ir ginkluotė, neleidžianti agresoriui įsiveržti į Lietuvą. Mūsų nacionalinio saugumo nuostata turėtų būti labai aiški – „apginame Lietuvos žemės, oro ir vandenų sienas“. Tada jau galima svarstyti ne tik ko mums reikia tokiai nuostatai įgyvendinti, bet ir kokios pajėgos pirmiausia mums būtinos stiprinant šalies apsaugą. 

Rūpinamės kariuomenės gerinimu, jos apginklavimu, statome naujus karinius miestelius, kuriame infrastruktūrą bei logistiką būsimam vokiečių brigados įsikūrimui. Visi tie dalykai neabejotinai reikalingi. Tačiau tai tarsi savaime aiški rutina. Šiuo metu svaigstama tankų dalinio vaizdiniu – didžiausias pirkinys, tiksiantis prie vokiečių brigados.

Vokiški „Leopardai“. Naujausi. Tačiau jei mes savo strategiją grindžiame šalies apgynimu, tai gynybos požiūriu tankai yra, sakyčiau, beverčiai, tik labai brangūs. Kviečiu skaitytojus mane kritikuoti ir kaip kitaip koneveikti. Nesu kariškis, rašau tik savo sveiku laikomo proto pagalba. Na, ir neabejotinai pasitelkęs Ukrainos karo eigos apmąstymais grindžiamą vaizduotę.

Tankai yra geras taikinys gana pigiai prieštankinei ginkluotei. Jie naikinami dronais ir prieštankinėmis nešiojamomis raketomis. Ką jau kalbėti apie minų laukus. Jiems reikalinga brangi aviacijos ir radioelektronikos priedanga, brangi aptarnavimo logistikos sistema.

Sienoms ginti veiksmingiausia inžinerinė prieštankinė įranga ir priešakiniai minų laukai, už kurių jau prasiveržusius medžioja mobilūs specialieji padaliniai. Tankų bazės yra geriausi taikiniai. Ypač mažoje šalyje. Ar tankais galime apginti, pavyzdžiui, Vilnių, nuo nežinia iš kur atklydusios sparnuotosios raketos? O mūsų SGD terminalą bei uostą? Niekaip.

Tiesa, Vilniaus apsauga jau susirūpinta. Tačiau pagalvokime – kiek laiko praėjo nuo Rusijos agresijos, kurią laikome ir mums labai pavojinga. Nejau neįmanoma įsivaizduoti hibridinių scenarijų su atklydusiomis sparnuotosiomis ar kokiomis kitokiomis raketomis? Lenkai jau ne tik įsivaizduoja, bet ir patyrė tokių esant. Tik kažkodėl nedrįso paskutinės numušti. Ar dar nepajėgūs, ar įsakyta – neeskaluoti“?

O ką darytume mes, tokiai raketai įvykdžius užduotį, ir Rusijai ėmus aiškinti, kad ji nieko nežinanti, neva raketa buvusi paleista pačių NATO manevrų dalyvių. Galėtų ir prisidengti „technologine klaida“, įveldama į nesibaigiančias diplomatines „diskusijas“.  Ar toks įvykis būtų laikomas užpuolimu? Drįsčiau manyti – jokiu būdu. 

Suprantama, kad su valstybės kariniais pirkimais  susijusius žmones svaigina sąmatų dydis – milijardų jūra. Tačiau vieša paslaptis, kad pačiomis korumpuočiausiomis visose šalyse laikomos karinės ministerijos – didžiausi pirkimai visiško slaptumo sąlygomis. Prieš kurį laiką už šimtus milijonų pirkome nurašytas fregatas, kurias patys ir supjaustėme.

Tad ko mums pirmiausia reikėtų? Svarbiausia apsaugos priemonė – oro gynyba. Mums kuo greičiau reikia oro gynybos ginkluotės. Juk pašonėje turime puolamuosius raketinius Rusijos dalinius. Tai brangu, tačiau veiksminga. Ukrainos karo pamokos.

Kitas baras – radioelektroninė karyba.

Tračias baras – specialios paskirties mobilūs, naujausias karines technologijas įvaldę daliniai. Specialieji – įvairioms karinių pajėgų ginkluotės rūšims naikinti. Taip pat ir gyvajai jėgai, žvalgybiniams diversiniams padaliniams.

Kaip tik diversantai gali būti įvairių hibridinių „įvykių“ kūrėjai. Ypač didmiesčiuose. Neabejokime, kad tokių esama tarp įvairiausių atvykėlių iš Rusijos ir Baltarusijos, o gal ir iš kitų šalių. Juk Rusija verbuoja žmones ne tik arabų šalyse, bet ir Nepale.

Ukrainiečiai jau imasi gaminti autonomiškus dronus – jie patys ieško vertingiausių naikinimo objektų. Įvairios paskirties dronai tampa vis svarbesniu ginklu. Išmaniųjų gamyba rodo, kad kariavime pasitelkiamas vadinamasis Dirbtinis intelektas, kuriam perleidžiama teisė priimti sprendimą žudyti žmones.

Beje, tai jau buvo išbandyta prieš kelerius metus Libijoje. Rusija taip pat stengiasi šioje srityje neatsilikti. Mums šitai būtina turėti galvoje, labai aiškiai suvokiant, kad svarbiausia yra ne šalies apsaugai skiriamų lėšų apimtis, džiaugsmas dėl didėjančio gynybai skiriamo BVP procento, o tų lėšų panaudojimas. Prasilenkiantis su grėsmių pobūdžiu jų panaudojimas ne stiprins mūsų saugumą, o silpnins. Ne tik kaip papildomos išlaidos ar skola, bet ir kaip ne ten nukreipiama kūrybinė bei darbinė žmonių galia.

Tad metas bent keliais žodžiais pakalbėti ir apie sumanymą steigti diviziją. Neabejotinai būtina didinti kariuomenę, tačiau vėlgi klausimas – kokios pajėgos turėtų būti jos pagrindas, atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas ir hibridinių grėsmių pobūdį. Ką girdime viešojoje erdvėje? Politikų, vyriausiųjų patarėjų bei kariškių svarstymus apie būtinumą sukomplektuoti diviziją.

Kitaip tariant, visų galvose jau glūdi tam tikra nusistovėjusi divizijos schema.  Pulkai, brigados, batalionai. Čia svarbiausia divizijos nomenklatūra, tad ir mąstymas nomenklatūrinis. Užprogramuotas. Tačiau tai sena programa.

Galėtume svarstyti, ar toks mąstymas tinka mažos šalies gynybai, kai ją užpuolus nenumatoma jokių fronto, juolab ilgalaikio linijų. Gal mums tereikia brigadų, galinčių greitai įsijungti į naujas karines struktūras? O gal dar mažesnių mobilesnių, santykiškai savarankiškesnių padalinių?

Aiškinama, kad mūsų divizijai teksią įsijungti į NATO armijos struktūras, kuriose svarbus divizijų lygmuo. Tačiau turime atsižvelgti ir į kintantį požiūrį į armijų formavimą, iškeliant specialiųjų pajėgų svarbą. Juolab kad jokia NATO armija nėra kuriama įsiveržti į Rusiją.

Rusija turi didelį geopolitinį pranašumą: ji pati savo geopolitiką grindžia kaimyninių šalių užėmimu, o jos priešininke įvardijama NATO, tiksliau, amerikiečių generalitetas, niekada net negalvojo įsiveržti į Rusiją, nes pernelyg didelė teritorija: niekaip neįmanoma užimti anei užėmus kokią dalį valdyti.

O gal mums reikėtų bendro lankstaus brigadų pobūdžio Baltijos šalių junginio? Svarstymai apie divizijos kūrimą savaip įkalina mus tolimoje ateityje, tad trukdo sukaupti jėgas šiandienos grėsmėms ir atsakams į jas suvokti, o mažesnius junginius būtina formuoti jau dabar, tačiau aiškiai žinant – kokius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vokietija padės stiprinti Lietuvos saugumą
  2. V. Rubavičius. Paradoksalioji geopolitika: iššūkiai Lietuvai
  3. V. Rubavičius. Rusija tikrina NATO atlapus
  4. V. Rubavičius. Kinijos atsakas? – Lietuva nieko nebijo…
  5. V. Rubavičius. Kas labiausiai padeda ukrainiečiams? – Amerikiečiai. Kas labiausiai stabdo jų puolimą? – Amerikiečiai.
  6. Prezidentūroje – apie Baltijos šalių saugumą
  7. N. Puteikis ragina D. Grybauskaitę imtis veiksmų užtikrinančių Lietuvos saugumą
  8. V. Rubavičius. Putinas pradeda ir kol kas laimi
  9. V. Rubavičius. ES piliečiai užpuolė ES. Ką su tuo darysime?
  10. Baltijos šalyse atsiras kolektyviniai pajėgumai, kurie užtikrins Lietuvos saugumą
  11. V. Rubavičius. Naujasis Rusijos kelias – agresija ir melas
  12. V. Rubavičius. Ar įmanoma valdantiesiems susitarti dėl užsienio politikos?
  13. V. Rubavičius. Nepaprasti užsienio politikos „laimėjimai“ – Lietuva žeminama
  14. Lietuvoje suremontuoti tankai grįš Ukrainą
  15. JAV padidins karinę paramą Lietuvai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Petras says:
    1 metai ago

    Tamstos žodžiai – mūsų vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui į ausį! O dar geriau į abi ausis.

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    1 metai ago

    Jeigu Lietuvos kariuomenė pastoviai rengs karinius paradus – tankai būtini. Ar panašiai išsireiškė kažkoks generolas.

    Atsakyti
    • juras says:
      1 metai ago

      Taikliai pataikyta !

      Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Matote, gerb. V. Rubavičiau, vienas dalykas, jeigu “atsitiktinai” rusų raketa nukrinta bile kur, bet visai kitas dalykas atsitiktų tuomet, jeigu rusų raketa nukristų ant NATO ženklais pažymėto tanko. Ir gaunasi, kad bet kokiu atveju draugiškos mums Vokietijos tankai yravalstybės saugumo garantas. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Gerbiamas Rimgaudai, paprieštarausiu. Jeigu raketa nukristų ant vokiško tanko , tai Vokietija maskovijai karo tikrai nepaskelbtų. Atsakau kodėl. Vokietijos “bundeswehr ”- as yra sunaikintas Angelės Merkelienės (buvusi kancler). Kad pasiektų Ukrainos kariuomenės lygį , reikia mažiausiai 5 metų. Ne aš sugalvojau.

      Atsakyti
  4. Bartas says:
    1 metai ago

    Gerbiamas Rimgaudai, paprieštarausiu. Jeigu raketa nukristų ant vokiško tanko , tai Vokietija maskovijai karo tikrai nepaskelbtų. Atsakau kodėl. Vokietijos “bundeswehr ”- as yra sunaikintas Angelės Merkelienės (buvusi kancler). Kad pasiektų Ukrainos kariuomenės lygį , reikia mažiausiai 5 metų. Ne aš sugalvojau.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Atsiprašau. Taip neturėjo atsitikti.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        1 metai ago

        Nieko tokio, Bartai, nes nepagavote minties. Paaiškinsiu plačiau: ant tanko raketos atsitiktinai nenukrinta – į jį turi būti taikomasi. Ir tas reikštų karo paskelbimą visai, kartu su mumis, karinei NATO gynybinio bloko organizacijai, nepriklausomai nuo to, kieno gamybos tas tankas. Po Antro pasaulinio karo, vakarų Vokietija, įskaitant ir A. Merkel laikus, Bundeswehr,as Vokietijoje niekuomet nebuvo naikinamas, juolab, karinių technologijų srityje. Pataikyti su raketa į tanką nėra šaudymo iš pistoleto pratybos, nes tankas turi kosminio lygio apsaugą nuo tokių reikaliukų. Ir tai reiškia, kad rusų atveju tai būtų tikslinis užpuolimas ant NATO. Dar kartą ačiū, taigi, kad draugiška mums Vokietija kartu su kitomis NATO šalimis padeda neatsidurti Lietuvai po niūriais galimo karo su Rusija griuvėsių pėdsakais.

        Atsakyti
  5. Tomas Jakutis says:
    1 metai ago

    Landsbergistai rado būdą kaip visus 2024 m., per visus 3 rinkimus, sutelkti ne tik savo rinkėjų, bet ir visų partijų, net profsąjungų dėmesį į TS-LKD rinkiminę idėją: skaičiuojam valandas, Tėvynė pavojuje, rusai puls NATO! Sumaniai pasinaudota, kad nė viena partija NIEKADA nedrįsta reikšti KITOS nuomonės gynybos srityje. Bijo, kad rinkėjai neįtartų išdavyste. Pamenat 2017.02.14 – seimas ratifikavo Lietuvos-JAV karinio bendradarbiavimo sutartį – nė vienas seimūnas neprieštaravo, nors sutartis pažeidžia Konstitucijos 137 str.: tos sutarties III skirsnio 7 punktas leidžia steigti Lietuvoje JAV karines bazes, kurių teritorijos nekontroliuos LR. Išvada: LR rinkimams 2024 vadovaus TS-LKD, o kitos partijos avių nuolankumu dalyvaus šios partijos rinkiminiuose renginiuose, nes neišdrįs atsisakyti. Skaičiuojam valandas! Tad pamokėkim Vokietijai milijardus, už kuriuos po 6 metų gal gausim tai, ko mums nelabai reikia?
    Tik naivuolis gali manyti, kad Ukrainos fronte įstrigusi Rusija tuoj puls NATO, kurios niekas pulti nedrįsta jau 75 metai.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      1 metai ago

      Gerb. T, Jakuti, visi galimi vietinių, regioninių, taip pat ir pasaulinių karų variantai elektroniniu būdu yra žaidžiami ir peržaidžiami specialiuose tam skirtuose elektroninių pratybų poligonuose. Ir, jeigu tuose lošimuose NATO mato reikalą vienoje ar kitoje pasaulio vietoje dislokuoti arba atitraukti iš ten tam tikro pobūdžio savo karines pajėgas, tai ji daro ne be reikalo. Kaip kad Maskva, Japonija, JAV ir Kinija taipogi. Todėl Lietuva turi mokėti atitinkamą kainą ir už tai. “Jeigu nepriklausomybei esame jau pasmerkti, tai tą naštą turime jau nešti,” – a. a. Romualdo Ozolo žodžiai pabaigai.

      Atsakyti
      • Tomas Jakutis says:
        1 metai ago

        “Todėl Lietuva turi mokėti atitinkamą kainą ir už tai.”
        –
        Be abejo. Minimum 2 proc. nuo BVP.
        Lietuva skiria 2,75 proc. Ar ne 15% valstybės biudžeto pajamų? Svarstytinas klausimas, kad gal jau pakanka? Tauta turi pasakyti, taip demokratiškai sprendimai priimami.

        Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          1 metai ago

          Čia – klausimas Vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui. Per rinkiminę kampaniją galėsite jo tai ir paklausti.

          Atsakyti
  6. LosAngeles says:
    1 metai ago

    Labai teisingi autoriaus pastebėjimai. Tik ar išgirs kas iš sprendžiančiųjų? Klausimas kyla dar ir kitas: ar norima išgirsti… Tankai- brangi ir daug išlaikymo bei panaudojimo resursų reikalaujanti armijos grandis. O kur resursai, ten ir … autorius mini fregatas, kažkada pagarsėjo ‘auksinių šaukštų’ pirkimas, ir tokių ‘plovyklėlių’ galima būtų priskaičiuoti daugiau. Ukrainos pavyzdys vėlgi parodo tankų pažeidžiamumą šiais laikais, o be galingos oro gynybos dažnai ir beprasmiškumą.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Tik ką žiūrėjau vaizdo įrašą. Jame ukrainiečių karys tvirtino, kad didžiausius nuostolius patiria nuo okupantų skaraidyklių ; “lancet”. Tai Izraelio sukurti savižudžiai skraidukai ir parduoti ruskiams. Kaip pasenę , nenaudingi ginklai, tačiau kacapai juos labai patobulino ir , kaip išsireiškė ukrainietis; “užfiksavo tanką ar šarvuotį – viskas nepaleis.”

      Atsakyti
      • LosAngeles says:
        1 metai ago

        🙂 kiek supratau, autorius apie tai ir rašo. ir labai abejotina, kad mūsų generolai to nežino ir nesupranta…

        Atsakyti
  7. juras says:
    1 metai ago

    Lietuvai reikia “ne minimum 2%”…o tiek kiek
    reikia ….apsiginti….jei tai 10-20%….tebunie
    taip….isgyvensim su bulvemis ,duona ir rukytom desrom…
    tiketis amerikonu pagalbos neverta jei trumpistai-putinistai perims visa valdzia Jav…
    reikia galvoti apie pajegia kariuomene ,o ne apie
    procentus……

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį
Lietuvoje

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
Prezidentas apdovanojo tėvus ir globėjus
Lietuvoje

Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus

2025 05 30
Šaltibarščių festivalis
Gamta ir žmogus

Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

2025 05 30
Eismo ribojimai
Lietuvoje

Per Vilniaus viršūnių susitikimą – eismo ribojimai

2025 05 30
Išrinkti vardai sostinės laivams
Gamta ir žmogus

Išrinkti vardai naujiems elektriniams sostinės laivams

2025 05 30
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė pataisas dėl valstybinės žemės naudojimo

2025 05 30
Saulės elektrinė | enmin.lrv.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinėms įsirengti – dar 9 mln. eurų paramos

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Žmogaus teisių gynėjai: MRF sudaro prielaidas iškreiptai ir nesąžiningai konkurencijai
  • +++ apie Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas
  • Na, ir bukumas! apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Giedrius apie Valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį
  • Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą
  • Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus
  • Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

Kiti Straipsniai

Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK

Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK atsisakymo registruoti referendumą dėl piliečių nuosavybės apsaugos

2025 05 30
Turizmas | visalietuva.lt nuotr.

Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims

2025 05 30
Kelionės į Egiptą

Kelionės į Egiptą su vaikais – ką būtina žinoti planuojant šeimos atostogas?

2025 05 30
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
Turkija imasi tarpininkavimo tarp Maskvos ir Kijevo

Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?

2025 05 29
Spaudos konferencija Seime

Universitetai pasiruošę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku

2025 05 29
AWACS orlaiviai

Pirmą kartą Lietuvoje dislokuoti 4 žvalgybiniai orlaiviai

2025 05 29
Prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2025 05 29

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Žmogaus teisių gynėjai: MRF sudaro prielaidas iškreiptai ir nesąžiningai konkurencijai
  • +++ apie Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas
  • Na, ir bukumas! apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Giedrius apie Valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu
  • +++ apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Nepaprastas Lietuvoje sukurto traktoriaus „AUGA M1“ sprendimas patentuotas JAV | auga.lt nuotr.

Nepaprastas Lietuvoje sukurto traktoriaus „AUGA M1“ sprendimas patentuotas JAV

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai