Už „Rail Baltica” geležinkelio Lietuvos teritorijoje statybas atsakinga „LTG Infra“ pradėjo konsultacijas su rinka dėl planuojamo viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos įrengimo darbų pirkimo ruože nuo Kauno Latvijos sienos link.
„Latvijos link bus nutiesta beveik 170 km ilgio geležinkelio linija, kuria keleiviniai traukiniai važiuos iki 249 km/h greičiu. Tad šis pirkimas išsiskiria savo apimtimi ir technologiniais reikalavimais būsimiems geležinkelio kelio statytojams. Mūsų tikslas – išsigryninti potencialių rinkos dalyvių lūkesčius, galimybes, išgirsti jų įžvalgas bei rekomendacijas dėl planuojamo pirkimo, – sako Dovydas Palaima, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas. – Visa tai yra labai svarbu ruošiant pirkimo sąlygas, kurios ne tik atlieptų mūsų lūkesčius ir rinkos galimybes, bet ir užtikrintų sklandų sutarties įgyvendinimą.“
Konsultacijas su rinka planuojama vykdyti 1–2 mėnesius, o pirkimą preliminariai ketinama paskelbti pirmąjį šių metų ketvirtį. Rangovas turės užtikrinti medžiagų tiekimą, esant poreikiui įrengti sandėliavimo ir komplektavimo bazes, atlikti skaldos balasto, iešmų, bėgių sankirtų įrengimo bei geležinkelio kelio stabilizavimo ir apdailos darbus. Esant poreikiui rangovas turės atlikti kitus reikiamus darbus.
Brandžiausiame ruože nuo Kauno Latvijos sienos link šiuo metu jau vyksta pagrindinės geležinkelio linijos statybos. Čia statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30-ies kilometrų atkarpoje, spartėja ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Neries upę statyba. 2024-aisiais, pasirašius naujas rangos darbų sutartis, statybos šiame ruože dar labiau spartės.
Kur čia “gerovės valstybės” Valdžių galvos, kieno čia interesai netiesti 249 km/val greičio “Rail Baltica” vėžės į Latviją per Šiaulius yra. Taip tiesiant, gautume už ES lėšas dalį žmonėms taip būtino greitojo susisiekimo su pajūriu, uostui reikalingos europinės vėžės kroviniams gabenti.