Su stresu susiduriame kasdien – jį patiriame ir darbo, ir namų aplinkoje, o nerimą keliančios mintys dažnai nepalieka ramybėje net ir atitolus nuo stresinių padėčių.

Ilgesnį laiką užsitęsęs stresas tampa lėtinis ir gali kelti grėsmę sveikatai – tai yra vienas pagrindinių pavojaus veiksnių, darančių įtaką ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, aukštas cholesterolio lygis, padidėjęs kraujospūdis, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, vystytis.

Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas prof. Pranas Šerpytis pasakoja, kuo skiriasi ūmus ir lėtinis stresas, kaip su juo kovoti ir ką būtina žinoti norint išsaugoti gerą sveikatą.

Lėtinis stresas – širdies ir kraujagyslių priešas

Pasak profesoriaus, stresas ne visada yra žalingas – trumpalaikiai stresiniai įvykiai, tokie kaip jaudulys prieš svarbų susitikimą, nekelia grėsmės sveikatai.

Tačiau ilgą laiką besitęsiantis stresas, dar vadinamas lėtiniu, daro didelį neigiamą poveikį kūnui.

„Stresas – tai kūno reakcija į fizinį ar psichologinį veiksnį, kurį suvokiame kaip grėsmingą. Jeigu stresą patiriame trumpą laiką, nieko blogo nenutiks.

Grėsmė atsiranda tuomet, kai susiduriame su aiškios pabaigos neturinčiu, pasikartojančiu įpročiu, trunkančiu nuo kelių mėnesių iki kelerių ar net keliolikos metų.

Tai vadinama lėtiniu stresu. Jis neleidžia mūsų kūnui atsigauti, grįžti į normalią būseną. Jį patirdami galime jausti įvairių negalavimų: padažnėjusį širdies ritmą, padidėjusį kraujospūdį, tankesnį kvėpavimą, raumenų įtampą, gali sutrikti ir virškinimo sistema.

Lėtinis stresas alina mūsų imuninę sistemą, daro ją mažiau atsparią įvairioms ligoms, taip pat sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Ilgalaikis stresas yra vienas koronarinės širdies ligos ir insulto pavojaus veiksnių“, – apie stresą pasakoja prof. P. Šerpytis.

Lėtinį stresą gali sukelti įvairios gyvenimo padėtys, tokios kaip nuolatiniai finansiniai rūpesčiai, problemos šeimoje ar darbe, artimo žmogaus netektis ar liga, tačiau taip pat jį sukelia ir lėtinės ligos, tokios kaip sugedę dantys ar depresija.

„Patiriant stresą, mūsų smegenys padidina streso hormonų – kortizolio, adrenalino, noradrenalino ir vazopresino – gamybą.

Viena pagrindinių streso hormonų funkcijų – padidinti mūsų energijos lygį, kad galėtume susidoroti su iškilusia stresine situacija.

Tam, kad tai padarytume, organizmas į kraują išskiria daugiau gliukozės, nes ji naudojama kaip energijos suteikianti medžiaga.

Taip mūsų organizmas pasiruošia kovai. Nuolat patiriant stresą, organizmas vis išskiria cukrų, taip kraujyje kaupiasi gliukozė, kuri ilgainiui gali pakenkti kraujagyslėms“, – aiškina profesorius.

Anot jo, net ir vaikystėje ar jaunystėje patirtas stresas palieka pėdsakų – įvairūs trauminiai įvykiai susiję su didesniu organizmo uždegimo lygiu ir rizika išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms vėliau.

„Tačiau tai, žinoma, priklauso nuo kiekvieno žmogaus genetikos, organizmo būklės ir ligų. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, net ir nuolat patirdami stresą nebūtinai iškart pajusite, kad blogėja jūsų širdies sveikata. Kardiovaskulinės ligos gali vystytis ir keliolika metų.

Dažniausiai pirmieji simptomai patiriant lėtinį stresą yra lėtinio nuovargio sindromas, miego sutrikimai. Yra atliktas tyrimas, rodantis, kad darbe patiriamas stresas 40 proc. padidina kardiovaskulinių ligų riziką, o socialinė izoliacija, vienišumas šių ligų riziką išaugina 50 proc.

Tačiau gera žinia ta, kad užsiimant malonia veikla galima išvengti neigiamų streso padarinių arba juos atitolinti“, – sako prof. P. Šerpytis.

Padės sportas, kokybiškas miegas ir mėgstama veikla

Profesorius įsitikinęs, kad kiekvienam stresiniam atvejui galima rasti antistresą, kuriuo gali tapti mėgstama veikla.

„Nėra vienos taisyklės, tik jų visuma. Kovoti su stresu padės reguliari mankšta, sveika mityba, vidutinio kūno svorio palaikymas ir mėgstama veikla.

Vieni atsipalaiduoja su gera knyga ar filmu, kiti – susitikę su draugais ar užsiimdami kita malonia veikla. Svarbiausia – geri jausmai.

Būtina kokybiškai išsimiegoti, bent 7–9 valandas kasdien, nes tai gyvybiškai svarbu tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai.

Reguliarus miegas atlieka labai svarbų vaidmenį apsaugant nuo streso ir mažinant jo poveikį. O visų svarbiausia yra judėti – sportas padeda atnaujinti kūno veiklą. Kasdien reikėtų būti fiziškai aktyviems bent 30 minučių, svarbu tai daryti reguliariai.

Tinka įvairūs jogos, raumenų atpalaidavimo pratimai, šokiai, bėgimas, meditacija ar bet kurios kitos rūšies sportas.

Ypač svarbu į rutiną įtraukti daugiau fizinio aktyvumo tiems, kurie įtampą patiria kasdien. Patariama pasirinkti tinkamą veiklą pagal pomėgius“, – sako jis.

Didina ir cukrinio diabeto pavojų

Gydytojas ragina pagalvoti, ką galime daryti kitaip, ko atsisakyti, kad sumažintume kasdien patiriamą stresą: „Dabar kiekvienas žmogus nori uždirbti milijoną ir labai dėl to stengiasi – dirba viršvalandžius, dėl darbo aukoja laiką su šeima, savo pomėgius ir poilsį.

Taip gyvenant nereikės daug laiko, kad pajustume nuovargį, pakiltų mūsų arterinio kraujo spaudimas, pradėtų kankinti nemiga.

Pajutus šiuos ar kitokius požymius reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją – jis yra mūsų sveikatos advokatas.“

Pasak prof. P. Šerpyčio, lėtinis stresas gali sukelti krūtinės anginą, insultą, miokardo infarktą, arterijų uždegimą, taip pat padidinti kraujospūdį ir netgi paskatinti cukrinį diabetą.

„Mokslininkai nustatė, kad vidutinis ar didelis stresas susijęs su 2–3 kartais padidėjusia tikimybe susirgti cukriniu diabetu.

Nuolat stresą patiriantys žmonės dažniau skundžiasi širdies ir skilveline aritmija, prieširdžių virpėjimu. Didelis stresas susijęs ir su nesveika mityba, didesniu kūno svoriu.

O antsvoris ir nutukimas yra svarbūs padidėjusio cholesterolio rizikos veiksniai“, – pasakoja profesorius.

Anot jo, padidėjęs cholesterolis gali prisidėti prie kardiovaskulinių ligų vystymosi, o jį koreguoti galima keičiant gyvenimo būdą.

Tačiau kai kuriais atvejais, jei situacija užleista, cholesterolio lygis padidėjęs dėl genetinio polinkio ar žmogus serga tokiomis ligomis kaip krūtinės angina, cukrinis diabetas, miokardo infarktas ar insultas, gali tekti vartoti vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį, – statinus.

„Per didelis cholesterolio kiekis gali paskatinti aterosklerozės vystymąsi, ši – sukelti infarktą ir insultą.

Laiku nustačius ir paskyrus vaistinį gydymą statinais galima sumažinti išeminių įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, pavojų“, – apie cholesterolio kontrolės svarbą pasakoja prof. P. Šerpytis.

Daugiau teigiamo požiūrio – mažiau ligų

Norint būti sveikiems, anot profesoriaus, reikia daugiau teigiamo požiūrio.

„Pasižiūrėkime į ilgaamžius žmones. Per visą savo gyvenimą jie turėjo tikrai daug stresinių situacijų, patyrė negandų, ištvėrė daugybę karo baisybių, tačiau gyvena ilgai.

Daug kas priklauso nuo požiūrio į gyvenimą – kuo jis pozityvesnis, tuo geriau. Lietuvius vadinu Baltijos italais – mes turime labai daug jausmų.

Tik mums, kitaip nei italams, trūksta saulės ir vitamino D. Todėl tai reikia pakeisti teigiamais jausmais. Kuo aktyvesni būsime, tuo daugiau teigiamo nusiteikimo turėsime.

Visuomet sakau, kad, jei nori būti laimingas, bent tris kartus per dieną pagirk kitą žmogų, apsupk gerais jausmais aplinkinius.

Pyktis ir pavydas – rūdys, ėdančios mūsų kraujagysles. Jeigu jaučiate, kad palūžote, nepavyksta susidoroti su stresu, apsilankykite pas žinovą.

O kai kuriems pakanka tiesiog gerai išsimiegoti ar išeiti atostogų. Mes, gydytojai, galime nukreipti tinkama linkme, patarti, bet žmogus pats turi imtis veiksmų, vedančių į geresnę sveikatą.

Linkiu visiems daugiau teigiamo nusiteikimo“, – sako prof. P. Šerpytis.