Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, pirminės būsto rinkos Vilniuje ir Kaune pirmąjį naujų metų mėnesį pabaigė gan ryškiu spurtu: pagal sausį sudarytų sandorių skaičių Kaune tai buvo geriausias rezultatas per paskutinius 18 mėn., Vilniuje – trečias per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu, Klaipėdoje „laimikis“ kol kas nedžiugina.
Taip pat sausis pasibaigė žemiausiu nuo 2023 m. birželio Euribor rodikliu – jis sumažėjo iki 3,836 proc. Sausį aukščiausia jo reikšmė buvo 3,944 proc., absoliučiai aukščiausia, spalį – 4,143 proc. „Citus“ skaičiuojamas įperkamumo indeksas dviejų asmenų kartu su paskola perkamam būstui Vilniuje paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 55,18 kv. m. Tai yra kiek erdvesnis dviejų arba kompaktiškas trijų kambarių būstas. Kaune šis rodiklis siekė 60,76 kv., m, o Klaipėdoje – 65,90 kv. m ploto.
Vienas žmogus, su paskola perkantis būstą, sostinėje galėjo įpirkti 29,04 kv. m ploto būstą, Kaune – 31,98 kv. m, Klaipėdoje – 34,68 kv. m. Tokio ploto būna 1–1,5 kambarių butai, o 35 kv. metruose gali tilpti ir 2 kambariai.
„Šiuo metu žmonės yra apsipratę su aukštomis palūkanomis, o būsto poreikis išlieka aukštas, nemažai žmonių, atidėjusių savo sprendimą įsigyti būstą, laukia ir šis skaičius auga. Prognozuojame, kad įperkamumas gerės, jei Euribor, kaip prognozuojama, vis mažės. Tikėtina, kad sparčiau ims augti paklausa ir, nors kainos dar kurį laiką turėtų išlikti inertiškos ir laikytis esamame lygyje, tačiau plėtotojų pasiūlymų skaičius ir aktyvumas gali trauktis, todėl artimiausi 6 mėn. gali būti pirkėjų „galimybių langas“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Jo teigimu, būsto įperkamumo padėtis Lietuvoje nėra gera ar džiuginanti, tačiau nėra ir labai bloga: vidutines pajamas per mėnesį gaunantys žmonės didžiuosiuose miestuose naują būstą įpirkti gali.